- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Bylos Nr.
- 1-146-550/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Kondratjevas
- Nukentėjusysis
- D.
- Kaltinamasis
- G. M., T. M., K. M.
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,
T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas D. B. iš chuliganiškų paskatų)
K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (atvira pinigų vagystė iš D. B.), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009 m. gruodžio 31 d. apie 2 val., G. M. ir T. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir kartu veikdami, namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, be jokios priežasties prikibo prie kartu girtavusio D. B. ir dėl chuliganiškų paskatų T. M. smogus sėdinčiam ant kėdės D. B. tris kartus kumščiu į veidą bei G. M. tyčia smogus vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į veidą, o pastarajam nuo smūgio nugriuvus ant grindų, G. M. dar ne daugiau kaip penkis kartus įspyrė nukentėjusiajam į galvą, po ko T. M. plūstantis necenzūriniais žodžiais bei ne daugiau kaip 10 kartų įspyrus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam, - bendrais veiksmais, dėl veido sumušimo, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, nosies nugarėlėje, kraujosruvos dešinės akies obuolio priekiniame paviršiuje, kraujosruvų abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, lengvo galvos smegenų sukrėtimo, poodinės kraujosruvos dešinio žasto ir dešinės pėdos nugarėlės srityse, nubrozdijimo dešinės blauzdos srityje, dešinės ausies būgnelio plyšimo, nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam D. B..
2009 m. gruodžio 31 d. apie 2 val., K. M., jai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, matant nukentėjusiajam D. B., iš jo piniginės išimdama 20 litų bei kambaryje nuo nukentėjusiojo kelių paimdama 60 litų, atvirai pagrobė svetimą turtą - D. B. priklausančius 80 litų.
Kaltinamasis G. M. kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad 2009-12-30 pavakaryje su draugu V. B. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę nusipirkti alkoholio. Parduotuvėje sutiko D. B., kuris pasiūlė susimesti ir nuvažiuoti kur nors išgerti. Nusipirkę po vieną 2 litrų talpos butelius alaus sėdo į V. B. automobilį ir nuvažiavome pas jį į namus. V. B. juos paliko ir išvažiavo. Kartu su D. B. susėdo jo žmonos namo virtuvėje ir pradėjo išgėrinėti. Begeriant prie jų prisijungė ir pas jį į namus atėjęs T. M.. Nurodė, kad iki konflikto su D. B. visi buvo išgėrę 4 butelius po 2 litrus alaus. Jo žmona tuo metu miegojo gretimame kambaryje. Apie 23 val. jis susiginčijo su D. B.. D. B. pasirodė, kad jie jį pasikvietė tam kad jį sumuštu į ką jis pasakė, kad D. B. nusikalba. Tuomet D. B. ir šoko nuo kėdės prie jo, pastumdamas ir sulaužydamas stalą. Nelaukdamas, kol D. B. jam suduos, jis pirmas sudavė D. B. į veidą, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų. Kai D. B. pakilo, jis dar kartą trenkė D. B. į pilvą bei dar kartą į veidą, po ko šis vėl nugriuvo. Dėl girtumo nepamena ar spardė D. B., tačiau tokios galimybės neatmeta. Ar T. M. atliko kokius veiksmus jis nematė. Kada sulūžo kėdė ir kas ją sulaužė nematė. Palikęs D. B., jis nuėjo žadinti žmonos, kad ji išprašytų D. B. iš namų, nes namas priklauso žmonai. Kuomet žmona pakilo ir atėjo į virtuvę, ji pamatė sulaužytą kėdę ir liepė D. B. už ją sumokėti. D. B. padavė žmonai 80 litų ir pasakęs, kad daugiau pinigų neturi, pažadėjo likusius 40 litų atnešti sekančią dieną. Po ko jis draugiškai D. B. išlydėjo į namus. Tvirtina, jog peilio į nukentėjusįjį nemėtė. Parodė, jog su D. B. santykiai buvo normalūs ir pastarasis pagrindo jį apkalbėti neturi, todėl negali paaiškinti, kodėl nukentėjusysis pateikia kitokius parodymus. Dėl padaryto nusikaltimo galisi, nukentėjusiojo atsiprašo. Pripažįsta bei sutinka atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą 520,98 Lt žalą, tačiau prašo sumažinti nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinę žalą iki 1500 Lt.
Kaltinamasis T. M. kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad 2009-12-30 vakare jam būnant pas seserį K. S., paskambino G. M. ir pasikvietė pas save išgerti alaus. Apie 20 val. nuėjau pas G. M.. Virtuvėje buvo G. M. ir D. B.. Prisėdo prie jų ir visi toliau išgėrinėjo. Begeriant kilo konfliktas, kurio metu D. B. pradėjo juos puldinėti ir šūkauti, kad jie nori jį primušti. Susiginčijo. Matė kaip ginčo metu D. B. pakilus nuo kėdės, G. M. sudavė D. B. į veidą. Po smūgio D. B. nugriuvo. Kuomet vėl pakilo, G. M. nukentėjusiajam dar kartą trenkė į pilvą, po ko dar kartą į veidą bei palikęs jį su D. B. nuėjo į kambarį žadinti žmonos. Jam likus su nukentėjusiuoju virtuvėje D. B. pastūmė į jį stalą, po ko jis norėdamas nuraminti vėl pradedanti siusti nukentėjusįjį, sudavė jam į veidą du kartus bei delnu pastūmė per galvą norėdamas D. B. pasodinti. Tuo metu į virtuvę atėjo G. M. su žmona ir jis išėjo iš virtuvės. Išėjo į kiemą, tad kas vyko toliau nežino. Kuomet grįžo į namo vidų, prasilenkė su G. M., kuris D. B. išvedė iš namo ir jį išlydėjo. Parodė, jog su D. B. santykiai buvo normalūs ir pastarasis pagrindo jį apkalbėti neturi. Tvirtina, kad pirmas nukentėjusiajam sudavė G. M. bei, jog jis nukentėjusiojo nespardė. Pripažino, jog tą dieną išgėrinėjo nuo ryto, tačiau pamena viską kas vyko. Dėl padaryto nusikaltimo galisi, nukentėjusiojo atsiprašo. Sutinka atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydimo, tačiau prašo sumažinti nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinę žalą iki 1000 Lt.
Kaltinamoji K. M. kalta pripažino iš dalies ir parodė, kad ji pripažįsta paėmusi pinigus, tačiau neigia juos vogusi. Parodė, kad 2009-12-30 pavakaryje į namus grįžę jos vyras G. M. ir to paties kaimo gyventojas D. B. susėdo virtuvėje ir pradėjo išgėrinėti. Vyrams begeriant ji išėjo šertis, o kuomet grįžo, virtuvėje rado dar ir T. M.. Visi trys vyrai toliau gėrė, triukšmo ar konfliktų nebuvo. Ji taip pat išgėrė stiklinę alaus ir apie 21 val. 30 min. nuėjo gulti į gretimą kambarį. Apie 23 val. ją pažadinęs vyras G. M. pasakė „eik, žiūrėk kas dedasi“ bei jos paprašė išvesti D. B. iš namų. Kuomet ji atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, jai kelią pastojo ant grindų gulėjusi sulaužyta kėdė. Pakėlusi kėdę ji paklausė kas sulaižė į ką D. B. pasakė, kad jis. Tuomet ji paklausė D. B. kam jis laužo svetimus daiktus, į ką D. B. pasakė, kad netyčia sulaužė kėdę. Tuomet ji liepė D. B. susimokėti už kėdę, sakydama, kad kėdes pirko jos tėvai ir už kėdę jie sumokėjo 140 Lt. Tvirtina, jog D. B. sutiko sumokėti už kėdę ir pasakęs, kad turi tik 80 Lt, jiems nuėjus į kambarį, padavė 80 Lt bei pasakė, jog likusius pinigus - 40 Lt atneš sekančią dieną. Paėmusi pinigus, ji liepė D. B. nusiraminti, nueiti nusiprausti, kadangi matė kaip iš prakirstos lūpos jam bėgo kraujas, bei eiti namo. Parodė, jog ji su nukentėjusiuoju D. B. yra pažįstama iš matymo, praktiškai su juo nebendrauja, todėl pagrindo nukentėjusiajam ją apkalbėti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo G. M. bei dalinių kaltinamųjų T. M. ir K. M. kaltės pripažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2009-12-30 dienos metu, būdamas (duomenys neskelbtini) parduotuvėje sutiko T. M., kuris pasiūlė važiuoti išgerti pas G. M.. Nusipirkus po dvilitrinį butelį alaus pradžioje nuėjo į greta esatį bendrabutį pas R. L., kur buvo G. M. su žmona, visi išgėrinėjo. G. M. ketino pirkti kompiuterį, kurį prie bendrabučio atvežė G. M. draugas. Kuomet atvažiavo G. M. draugas, jis paėmė dar dvilitrį alaus ir jie visi nuvažiavo į namus pas G. M.. Apžiūrėjus kompiuterį, jis pasakė, kad galės instaliuoti programas, tačiau ne tą vakarą, kadangi buvo išgėręs. G. M. draugas išvažiavo, o jis su G. M. ir T. M. susėdo virtuvėje ir toliau išgėrinėjo. G. M. žmona Kristina su jais negėrė, buvo kitame kambaryje. Kuomet ji baigė gerti jo atsineštą alų, G. M. pradėjo virš jo galvos mėtyti peilį, kuris neįsmigęs atšokdavo ar įsmigdavo prie pat jo kojų - kartą pataikė į batą. Kuomet į jo telefoną atėjo SMS žinutė, G. M. liepė jam išsijungti telefoną, sakydamas, kad pas jį namuose niekas telefonais nesinaudoja. Po tokių įvykių jis pradėjo jausti įtampą bei suprato, kad vaikinai pradeda prie jo kabinėtis. Kuomet T. M. lyg tarp kitko paklausė apie savo merginą, jis patvirtino, jog merginą matė, kad ji nebloga. Po ko, T. M. be jokių paaiškinimų, iš karto jam smogė kumščiu tris kartus į veidą, po jo ir G. M. kumščiu vieną kartą smogė jam į veidą. Tuo metu jis sėdėjo ant kedės, tad po suduotų smūgiu nugriuvo. Griūdamas sulaužė kėdę. Atsistojęs norėjo išbėgti, tačiau G. M. jam pastojo kelią ir sudavė dar kelis kartus į pilvą ir veidą. Po smūgių jis vėl nugriuvo ir tuomet abu vaikinai pradėjo jį spardyti. Jautė, kad G. M. įspyrė jam apie 5, o T. M. apie 10 kartų. Spardė į galvą, į kitas kūno vietas nespyrė. Parodė, kad nuo smūgių buvo trumpam praradęs sąmonę. Kuomet atsipeikėjo ir atsistojo, pamatė, kad jo striukė ir megztinis, kuriais jis vilkėjo iki sumušimo, buvo padėti virtuvėje ant stalo. Jo marškinėliai buvo krūvini, bėgo kraujas iš nosies ir lūpos. Virtuvėje buvo ir G. M. žmona Kristina, kuri jam padavė telefoną ir piniginę iš kurios, kaip matė, išėmė kažkiek pinigų. Paėmęs piniginę ir telefoną jis nuėjo į gretimą kambarį atsisėdo ant lovos ir pradėjo skaičiuoti kiek pinigų pasiėmė Kristina. Kadangi turėjo 80 litų, kupiūromis po 50, 20 ir 10, suskaičiavo, jog K. M. iš jo pasiėmė 20 litų. Viso K. M. pati pasiėmėm 80 litų. Parodė, jog skaičiuodamas pinigus, jis pasidėjo pinigines kupiūras ant kelių, o K. M. pinigus pasiėmė nieko neaiškindama. Kalbos apie tai, jog pinigus pasiima už sulaužytą kėdę, ar kad jis atneš dar likusią pinigų dalį nebuvo. G. M. tiesiog pasiėmė pinigus. Tvirtina, jog jis kėdės nelaužė ir skolingas už ją nesijaučia. Girdėjo kaip G. M. sakė T. M., kad nereikėjo lįsti, po ko T. M. jį iškoliojo ir kartu su G. M. išvedė iš namų. Išeinant G. M. jam dar pagrasino, kad užmuš jį ar sudegins namus, jeigu jis kam prasitars. Į namus jis grįžo apie 3 val., nusiprausė ir atsigulė. Kai pakilo, pajuto , kad jį pykina, svaigsta galva ir negali paeiti, pagalvė buvo kruvina, nebuvo vietos galvoje kur neskaudėtu. Motina iškvietė policiją ir greitąją. Parodė, jog po sumušimo jis keletą dienų negalėjo valgyti, jam pastoviai skauda galvą ir jis turi nuolat gerti vaistus nuo skausmo. Po sumušimo jis neprigirdi, jam reikalingas tolimesnis gydimas. Dėl patirtų nepatogumų, patyčių, išgyvento nuolatinio skausmo ir pastoviai tęsiamo gydimo jis patyrė neturtinę žalą, tad prašo iš kaltinamųjų G. M. ir T. M. priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Savo parodymus nukentėjusysis D. B. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodęs, kur tiek jis tiek kaltinamieji sėdėjo prie stalo iki jis buvo sumuštas, nurodė į vietą kur greta jo buvo mėtomas peilis bei vietą kur jis buvo sumuštas bei sulaužyta kėdė (1t., b.l. 150-153)
Liudytoja D. B. parodė, kad nukentėjusysis D. B. yra jos sūnus. 2009-12-30 apie 17 val. grįžusi į namus ji sūnaus namuose nerado. Apie 23 val. ji skambino sūnui, tačiau pastarojo telefonas buvo išjungtas. Žinodama, kad sūnus bendrauja su G. M., T. M. ir T. B., pamanė, jos su sūnus ir yra pas vaikinus. Naktį - apie 3 val. išgirdo kad sūnus parėjo į namus. Girdėjo jį vonioje ilgai leidžiant vandenį, tačiau atsikėlusi nebuvo. Pakilusi ryte, apie 7 val. pamatė sūnų Donatą, kurio veidas buvo sumuštas, nuo lūpų kraštų nubėgęs kraujas, akys užtinusios, pamėlusios, patinusios ausys. Sūnus skundėsi galvos, dešinės ausies, kojos pėdos bei viso kūno skausmu. Kuomet ji paklausė, kad jį sumušė, sūnus pasakė, kad ji sumušė G. M. ir T. M.. Sumušė už nieką. Donatas papasakojo, kad kuomet jis buvo pas G. M. namuose, kur visi gėrė alų, T. M. pasakė, kad nebloga jo pana, į ką jos sūnus atsakė kad nebloga, po ko T. M. jam smogė į veidą ir kuomet jis nugriuvo T. M. su G. M. pradėjo jį spardyti. Sūnus pasakojo, kad kuomet jį sumušė, M. žmona K. iš jo piniginės paėmė 80 litų kaip kompensaciją už sulaužytą kėdę, kurią patys vaikinai sulaužė jį mušdami. Kadangi sūnus negalėjo paeiti, ji iškvietė greitąją bei pranešė policijai. Atvykęs inspektorius Č. pamatęs jos sūnų pats išsigando ir liepė jiems važiuoti į ligoninę. Kuomet nuvyko į ligoninę, sūnus pats išsiprašė paleidžiamas, kadangi nenorėjo Naujųjų metų naktį būti ligoninėje. Parodė, kad po sumušimo sūnus vis kalba apie nenorą gyventi dėl pastovaus galvos svaigimo ir skausmo. Parodė, jog sūnus tebėra gydomas ir šiuo metu bei nuolatinai geria vaistus nuo skausmo.
Liudytojas D. Č., Kauno VPK Kėdainių rajono PK Dotnuvos seniūnijos apylinkės inspektorius, parodė, kad datos nepamena, tačiau prieš pat naujus metus, anksti ryte pas jį namus atvažiavę kriminalistai pranešė, jog sumuštas D. B. ir paprašė nuvažiuoti pas jį. Tuo metu jis ruošėsi į darbą ir kuomet pažiūrėjo į savo telefoną, pamatė, kad praleido skambutį, kaip paaiškėjo jam prieš tai skambino D. B. motina. Nuvykęs į namus pas D. B., pastarąjį jis rado esant akivaizdžiai sužalotu – sumuštas buvo dešinys skruostas, lūpa, be to nukentėjusysis neprigirdėjo. Kuomet jis paklausė kas jį sumušė, D. B. atsakė, kad buvo sumuštas T. M. ir G. M.. Nukentėjusysis jam pasakojo, kad už tai, jog pagyrė T. M. paną, pastarasis jam sudavė, po ko jam nugriuvus abu vaikinai pradėjo jį spardyti. D. B. pasakojo, kad griūdamas po jam suduoto smūgio sulaužė kėdę, už kurią apmokėti pareikalavusi M. žmona iš jo piniginės pati pasiėmė visus ten buvusius 80 litų. Matydamas, jog D. B. sužalojimai rimti, patarė jam važiuoti į ligoninę. Parodė, jog jis dalyvavo atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kuomet D.B. M. namuose parodė kur buvo sumuštas bei kur į jį G. M. mėtė peilį. Charakterizuodamas G. M. paaiškino, jog pastarasis yra neigiama asmenybė, nuolatinai konfliktuoja, mušasi, anksčiau ne kartą buvo sumušęs ir savo žmoną, kuri dėl sumušimų ne kartą kreipėsi ir jį. T. M. charakterizavo kaip geriantį bei KET pažeidėją.
Byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas nurodo į tai , kad įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus gyvenamąjį namą, jo virtuvėje rasta bei užfiksuota sulaužyta kėdė (1t., b.l. 4-5).
Iš baudžiamojoje byloje esančio teismo medicinos specialisto išvados Nr. G02/10(12) matyti, kad D. B. objektyviai yra užsifiksavę 5 smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Dėl dešinės ausies būgnelio plyšimo, kurio gydymas tuko ilgiau kaip 10 dienų, D. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1t., b.l. 11-12). Byloje esanti papildoma teismo medicinos specialisto išvada nurodo į tai, jog plyšęs ausies būgnelis yra sugijęs pilnai ir sveikatos sutrikdymo masto keisti iš nesunkaus į kitą, nėra pagrindo (1t., b.l. 147-148)
Iš byloje pateikto akistatos protokolo tarp K. M. ir D. B. matyti, jog akistatos metu nukentėjusysis ir įtariamoji patvirtino savo parodymus (2t., b.l. 7-8).
Nesunkus sveikatos sutrikdymas D. B. iš chuliganiškų paskatų
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus laiko esant nustatytu, jog kaltinamieji G. M. ir T. M. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y., kad jie 2009 m. gruodžio 31 d. apie 2 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir kartu veikdami, namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, be jokios priežasties prikibo prie kartu girtavusio D. B. ir dėl chuliganiškų paskatų T. M. smogus sėdinčiam ant kėdės D. B. tris kartus kumščiu į veidą bei G. M. tyčia smogus vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į veidą, o pastarajam nuo smūgio nugriuvus ant grindų, G. M. dar ne daugiau kaip penkis kartus įspyrė nukentėjusiajam į galvą, po ko T. M. plūstantis necenzūriniais žodžiais bei ne daugiau kaip 10 kartų įspyrus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam, - bendrais veiksmais, dėl veido sumušimo, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, nosies nugarėlėje, kraujosruvos dešinės akies obuolio priekiniame paviršiuje, kraujosruvų abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, lengvo galvos smegenų sukrėtimo, poodinės kraujosruvos dešinio žasto ir dešinės pėdos nugarėlės srityse, nubrozdijimo dešinės blauzdos srityje, dešinės ausies būgnelio plyšimo, nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam D. B.. Kaltinamųjų G. M. ir T. M. kaltė pilnai patvirtina pačių kaltinamųjų pateiktais parodymais, kuriuose G. M. visiškai pripažino savo kaltę bei jam inkriminuojamų veiksmų visumą, taip pat ir kaltinamojo T. M. parodymai, kuriais jis nors tik iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau iš esmės neneigė, kad jo ir kaltinamojo G. M. veiksmų visumoje nukentėjusysis D. B. buvo sumuštas, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo D. B. parodymais, kuriuos jis patvirtino ir pateikdamas parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusiojo parodymus pilnumoje patvirtina teismo medicinos specialisto išvadą, konstatavusi nukentėjusiajam daugybinius sumušimus bei nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei liudytojų D. B. ir D. Č. parodymai, t.y. liudytojų kurie pirmi betarpiškai bendravo su nukentėjusiuoju ir iš jo tiesiogiai sužinojo apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog visą dieną girtavę kaltinamieji G. M. ir T. M. dėl girtumo negali detaliai ir nuosekliai prisiminti bei atpasakoti nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl jų parodymuose yra tarpusavio prieštaravimų bei prieštaravimų nukentėjusiojo pateiktiems parodymais bei teismo med. specialisto konstatuotoms aplinkybėms. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas paaiškina tai, jog kaltinamieji G. M. ir T. M. negali aiškiai įvardinti dėl kokios priežasties buvo sumuštas D. B., nurodyti, kuris pirmas sudavė smūgius ir kiek jų sudavė, ar spardė nukentėjusįjį. Esant neapibrėžtai kaltinamųjų pozicijai pateikiant parodymus apie atskiras nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, bei jo parodymus patvirtinančiomis faktinėmis (aukščius išdėstytomis) bylos aplinkybėmis. Nekelia abejonių, jog kaltinamieji G. M. ir T. M. nusikalstamą veiką įvykdė tyčia, įžūliu bei cinišku elgesiu siekdami pademonstruoti savo panieką nukentėjusiajam, jo pažeminimą, t.y. nusikalstamą veiką įvykdė dėl chuliganiškų paskatų. Byloje nebuvo patvirtinta aplinkybė, jog tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo kilęs asmeninis ginčas, priešingai bylos duomenys nurodo į tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas be jokios priežasties, nors ir buvo provokuojamas konfliktui (reikalavimas išjungti telefoną, peilio mėtymas ir kt.). Nurodytų byloje įrodymų visumos pagrindu teismas laiko esant pilnai įrodytu, jog kaltinamieji G. M. ir T. M. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kvalifikuota teisingai.
Atvira pinigų vagystė iš D. B.
Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas laiko esant nustatytu, jog kaltinamoji K. M. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y., kad ji 2009 m. gruodžio 31 d. apie 2 val., jai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, matant nukentėjusiajam D. B., iš jo piniginės išimdama 20 litų bei kambaryje nuo nukentėjusiojo kelių paimdama 60 litų, atvirai pagrobė svetimą turtą - D. B. priklausančius 80 litų. Kaltinamosios K. M. kaltė pilnumoje įrodyta pačios kaltinamosios parodymais, kuriuose ji pripažino iš nukentėjusiojo paėmusi 80 litų, ką patvirtino ir kaltinamasis G. M. bei nukentėjusiojo D. B. ir liudytojų D. B. ir D. Č. parodymais. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo parodymais. Pagrindo būti apkalbamai nenurodė ir kaltinamoji K. M.. Pažymėtina, jog nukentėjusysis savo parodymus patvirtino tiek parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek akistatos su kaltinamąja metu. Byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatyta, jos kaltinamajai K. M. priklausanti kėdė buvo sulaužyta po to, kai nukentėjusysis po G. M. smūgio griūdamas ant grindų trenkėsi į kėdę. Teismas atkreipia dėmesį tą aplinkybę, jog kaltinamoji K. M. nukentėjusiojo piniginę paėmė tuo metu, kuomet pastarasis buvo laikinai netekęs sąmonės, o pinigus iš nukentėjusiojo piniginės virtuvėje (20 Lt) bei kambaryje (60 Lt) nukentėjusiajam nuo kelių paėmė pastarajam nieko neaiškindama, todėl nekyla abejonės jog pinigai buvo pagrobti atviru būdu, o ne savavaldžiaujant (BK 294 str.). Teismas laiko, jog nukentėjusioji sąmoningai klaidina teismą nurodydama, jog pinigus iš nukentėjusiojo pasiėmė už sulaužytą kėdę, tokiu būdu siekdama pakeisti veikos kvalifikaciją bei sušvelninti savo atsakomybę. Teismas laiko, jog nusikalstamos veikos motyvas buvo pagrobti pinigus, o gauti žalos atlyginimą kaip kompensaciją už sulaužytą kėdę. Nurodytų byloje įrodymų visumos pagrindu teismas laiko esant pilnai įrodytu, jog kaltinamoji K. M. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 178 str. 2 d. kaip atviroji vagystė, kvalifikuota pagrįstai ir teisingai. Atsižvelgus į teisminio bylos nagrinėjimo metu naujai paaiškėjusiais aplinkybes kaltinimas K. M. tikslintinas nurodant, jog atvirai pinigus ji iš nukentėjusiojo D. B. pagrobė sekančia seka: 20 litų išsiimdama pati iš nukentėjusiojo piniginės virtuvėje bei 60 litų nuo nukentėjusiojo kelių namo kambaryje.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį: padaryti du tyčiniai, baigtiniai, apysunkiai nusikaltimai (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamieji G. M. ir T. M. įvykdė nusikalstamą veiką, kuri nukreipta prieš žmogaus sveikatą bei kuria buvo pademonstruotas visiškas visuotinai priimtų elgesio normų nepaisymas ir ignoravimas. Kaltinamoji K. M. įvykdė nusikalstamą veiką, kuri nukreipta prieš valstybės ginamą privačią nuosavybę. Skiriant bausmės rūšį ir dydį atsižvelgtina ir į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes: kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog padaręs nusikaltimą kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, gi atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, tai, jog kaltinamieji G. M. ir T. M. nusikalstymą veiką įvykdė būdami apsvaigę nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamosios K. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamųjų asmenybes visi trys kaltinamieji anksčiau teismo neteisti, G. M. ir K. M. administracine tvarka nebausti, gi T. M. baustas už KET pažeidimus. Kaltinamieji nedirba, charakterizuojami neigiamai. Nurodytų aplinkybių pagrindu kaltinamiesiems G. M. ir T. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės mažesnės nei nustatyta BK 138 str. 2 d. sankcijos vidurkyje. Atsižvelgus į tai, jog nusikalstamos veikos iniciatorius buvo bei didesnį suduotų smūgių skaičių sudavė kaltinamasis T. M., jam skirtina didesnė bausmė. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, nukentėjusiojo atsiprašė bei pasižada atlyginti padarytą žalą, laikytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamųjų nuo visuomenės, taikant BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą bei taikant BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. Pirmą kartą teisiamai kaltinamajam K. M., auginančiai tris mažamečius vaikus, atsižvelgus į jos veikos pavojingumo laipsnį, skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Byloje pateiktų įrodymų pagrindu pilnumoje įrodyta, kad nukentėjusysis kaltinamųjų G. M. ir T. M. buvo sužalotas tyčia. Teismui nekelia abejonių, kad dėl sužalojimų nukentėjusysis D. B. patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą bei didelius nepatogumus, jis buvo ir tebėra gydomas, galutinai nėra aišku ar dėl sužalojimo nebus sutrikdyta klausa, tačiau sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina ir į faktiškai nustatytą sužalojimo sunkumą, realias kaltinamųjų galimybes atlyginti šią žalą. Nustatyta, kad kaltinamieji nedirba ir pajamų neturi. Nurodytos aplinkybės yra pagrindu mažinti ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iki 5000 Lt, nustatant, jog žalą nukentėjusiajam D. B. kaltinamieji G. M. ir T. M. privalo atlyginti solidariai.
Kėdainių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareikštas civilinis ieškinys dėl 520,98 Lt nukentėjusiojo gydimo išlaidų priteisimo, nustačius, jog nukentėjusiojo gydimas buvo priežastiniame ryšyje su kaltinamųjų G. M. ir T. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais, tenkintinas pilnai, nukentėjusiojo D. B. gydimo išlaidas (520,98 Lt) priteisiant Valstybinės ligonių kasos naudai.
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas D. B. iš chuliganiškų paskatų) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,
Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p. ir 7 p., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. M. atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, taip pat įpareigoti, per tris mėnesiuos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-01-04 iki 2010-01-05.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.
T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas D. B. iš chuliganiškų paskatų) ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems (2) metams,
Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p. ir 7 p., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. M. atidėti dviejų (2) metų laikui, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, taip pat įpareigoti, per tris mėnesiuos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-01-04 iki 2010-01-05.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.
K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (atvira pinigų vagystė iš D. B.) ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems (1) metams, įpareigojant būti namuose (adresu Šlapaberžės k. Dotnuvos sen. Kėdainių r. sav.) nuo 22 val. iki 6 val. bei paskirti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nustatant, kad už įpareigojimų vykdymą nuteistoji privalo atsiskaityti Kėdainių pataisos inspekcijai.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.
Priteisti iš nuteistųjų G. M. ir T. M. solidariai nukentėjusiojo D. B. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš nuteistųjų G. M. ir T. M. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai 520,98 Lt nukentėjusiojo gydimo išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.