Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-210-229/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
II-210-229/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00584-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Pareiškėjas
A. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-210-229/2018Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00584-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4.; 21.10.6. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 15 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant pareiškėjui A. V.,

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui Arnoldui Glodeniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-7118-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-7118-2018 (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiškėjas A. V. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 70 Eur bauda. Šiuo skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, kad A. V. 2018 m. liepos 1 d., 18.04 val. Panevėžyje, ties Klaipėdos g. 145, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antra eismo juosta, keitė važiavimo kryptį dešiniau, t. y. artėdamas prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nedavė kelio didesniu važiavimo greičiu pirma eismo juosta ta pačia važiavimo kryptimi jam iš galo artėjusiam automobiliui „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam D. S., bei su juo susidūrė, o eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 101 punktą. Taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. neigė, įvykdęs inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau iš filmuoto vaizdo įrašo matyti, jog automobilio „Opel Astra“ vairuotojas, antra eismo juosta pravažiavęs Klaipėdos ir K. N. gatvių sankryžą, ima tolti nuo dvigubos ištisinės kelių horizontaliojo ženklinimo linijos, ties kuria iki tol judėjo, link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tuo metu „Alfa Romeo“ vairuotojas jau buvo spėjęs persirikiuoti į pirmąją eismo juostą ir šia juosta važiavo. Kita vertus, administracinio nusižengimo byloje ROIK 18089868774, buvo pripažinta, kad, „Alfa Romeo“ vairuotojas D. S. aptarto eismo įvykio metu taip pat pažeidė KET reikalavimus laikytis saugaus važiavimo greičio, reikiamo šoninio atstumo, kadangi šie veiksmai irgi sąlygojo eismo įvykio metu kilusių pasekmių atsiradimą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, pareiškėjas A. V. pateikė skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti skundžiamą nutarimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Skunde pareiškėjas pateikia savo eismo įvykio aplinkybių versiją, t. y. jis, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Klaipėdos gatve nuo Panevėžio miesto aplinkkelio link K. N. gatvių sankryžos. Privažiavus Klaipėdos ir K. N. gatvių sankryžą, tojo antroje eismo juostoje prieš sankryžą, kadangi degė lyg ir draudžiamas šviesoforo signalas. Prieš šią gatvių sankryžą buvo įrengtas yra kelio ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“. Kadangi sankryžoje važiavo tiesiai link Savitiškio gatvės, o pirmoje eismo juostoje buvo automobilis, kuris lyg ir suko į dešinę pusę, tai toliau per šią gatvių sankryžą važiavo antra eismo juosta. Važiuodamas tiesiai per šią gatvių sankryžą, jokio manevro neatlikinėjo ir jokių eismo juostų nekeitė, tačiau važiuojamoji dalis tuo metu buvo drėgna ir jokio kelio ženklinimo nesimatė. Be to už šios gatvių sankryžos link Savitiškio gatvės, apie 30-40 metrų atstumu dešiniame kampe matė kelio ženklą Nr. 515 „Dešinės eismo juostos pabaiga (Papildomos eismo juostos arba greitėjimo juostos pabaiga)“, iš ko suprato, kad Klaipėdos gatvėje nuo K. N. gatvės link Savitiškio gatvės yra 3 eismo juostos (dvi eismo juostos ir greitėjimo juosta). Važiuojant automobiliu ir iki minėto kelio ženklo likus apie 3-5 metrus (nors tikslaus atstumo sunkiai gali nurodyti), pajuto iš dešinės pusės kontaktą su pirmąja eismo juosta (greitėjimo juosta) iš galo dideliu greičiu atvažiavusiu automobiliu „Alfa Romeo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o automobilių braukimo kontaktas prasidėjo ties dešinės pusės galiniu sparnu ir tęsėsi per visą automobilio dešinės pusės šoną. Pareiškėjui atrodo, kad pajutęs automobilių kontaktą, instinktyviai suko vairą kairiau, vengdamas didesnių vairuojamo automobilio apgadinimų. Jam pasirodė, kad automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojas, važiuodamas pirmąja eismo juosta (greitėjimo juosta) stipriai didesniu nei leistina greičiu, norėjo apvažiuoti pareiškėjo automobilį iki pirmos eismo juostos pabaigos. Tokiais veiksmais automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojas pažeidė KET 101 ir 104 punktų reikalavimus, t. y. jis privalėjo, važiuodamas pirmąja eismo juosta (arba greitėjimo juosta), praleisti pareiškėjo vairuojamą automobilį „Opel Astra“, tiesiai važiuojantį antrąja eismo juosta, bei laikytis saugaus atstumo ir šoninio atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės. Todėl buvo pažeisti ir KET 126 punkto reikalavimai. O atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltė dėl eismo įvykio ir pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojo D. S. veiksmai, įtakoję KET pažeidimus. Taip pat keista, kad toje pačioje administracinio nusižengimo byloje tiek administraciniame nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime yra nurodytos skirtingos pažeidimo esmės bei administracinio nusižengimo kaltinimas. Remiantis visu tuo, pareiškėjas teismo prašo remtis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, ir šią administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Pareiškėjas A. V. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą, pakartotojo skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad jam yra keista, kai vienas, pareigūnas, surašęs protokolą, kaltę dėl eismo įvykio įžvelgė tik pareiškėjo veiksmuose, o jau kitas pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą – buvo konstatuota abiejų vairuotojų kaltė dėl kilusio eismo įvykio, kas kelia abejonių dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgiant ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas Arnoldas Glodenis teismo posėdyje paaiškino, kad Klaipėdos ir K. N. gatvių sankryža, už kurios įvyko eismo minimas įvykis, yra ganėtinai sudėtingos konfigūracijos, t. y. Klaipėdos gatvėje, važiuojant nuo Šiaulių pusės, prieš pat šios gatvės sankryžą su K. N. gatve atsiranda trys eismo juostos, iš kurių tik antrąja (viduriniąja) eismo juosta yra leidžiama važiuoti per šią gatvių sankryžą. Tuo tarpu už šios sankryžos, lieka tik dvi eismo juostos, ką parodo stovintis kelio ženklas. Tuo tarpu dėl eismo įvykio, jo eiga yra labai aiškiai užfiksuota vaizdo įraše, esančiame byloje, t. y. iš vaizdo įrašo matyti, kaip pirmas sankryžą privažiavo ir ją pervažiavo pareiškėjo automobilis, kuris pervažiavęs minimą gatvių sankryžą, atsidūrė iš karto prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto antroje eismo juostoje dėl pasikeitusios eismo juostų išsidėstymo. Tuo tarpu D. S. valdytas automobilis tuo metu, važiuodamas didesniu greičiu nei pareiškėjas, minėtą gatvių sankryžą pravažiavo taip pat viduriniąja eismo juosta, tačiau matydamas, kad pareiškėjas važiuoja lėčiau, persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą, iš karto pravažiavus minėtą gatvių sankryžą. Tačiau pavažiavus toliau, šiek tiek pasikeičia eismo juostų kryptis į kairę pusę, todėl pareiškėjui važiuojant tiesiai ir nepasukus savo automobilio vairo kairiau, t. y. arčiau priešingas eismo juostas skiriančios ribos, pareiškėjo automobilis savaime pradeda keisti važiavimo krypti ir artėti į pirmą eismo juostą pagal išsidėsčiusias eismo juostas. Todėl mano, kad pareiškėjas tuo metu tiesiog važiuodamas neatkreipė dėmesio į sudėtingą eismo juostų išsidėstymą toje kelio dalyje, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Todėl skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai ir teismo prašo jį nepanaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti.

Nukentėjusysis D. S. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. liepos 1 d. prieš eismo įvykį jis savo automobiliu važiavo antra eismo juosta Klaipėdos gatve pro K. N. gatvę link Savitiškio gatvės, o po to persirikiavo dešiniau į pirmą eismo juostą. Tuo tarpu pareiškėjui, keičiant važiavimo kryptį, iš antros eismo juostos į pirmąją, įvyko jųdviejų automobilių kontaktas. Po to, pareiškėjui nesutikus su eismo įvykiu, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Patvirtino, kad dėl eismo įvykio yra kaltas būtent pareiškėjas, kuris keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad artėja kitoje eismo juostoje važiuojantis jo automobilis.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, iš esmės skundą grindžia savo nesutikimu su jam inkriminuotu KET pažeidimu ir su skundžiamame nutarime nustatytomis aplinkybėmis, kad jis savo valdytu automobiliu keitė važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, ir nedavė kelio kitam automobiliui, važiavusiam arčiau skiriamosios juostos. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškėjo skundą ir priimdamas šią nutartį, plačiau aptaria tik šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, mano, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismo manymu, institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Teismo vertinimu šioje byloje pareiškėjo kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra visiškai įrodyta.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Šalia to skundžiamame nutarime buvo nustatytas KET 101 punkto reikalavimo pažeidimas, kur numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Todėl būtent šių teisės aktų nuostatų pažeidimas ir buvo inkriminuotas pareiškėjui skundžiamu nutarimu, konstatuojant, jog skundžiamame nutarime nurodytu metu ir vietoje pareiškėjas, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, keitė važiavimo kryptį, t. y. artėdamas prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nedavė kelio didesniu greičiu važiavusiam pirma eismo juosta ir ta pačia kryptimi jam iš galo artėjusiam automobiliui „Alfa Romeo“, dėl ko įvyko eismo įvykis. Tuo tarpu pareiškėjas skunde, o po to ir teismo posėdyje nesutiko su skundžiamu nutarimu, neigė savo kaltę ir iš esmės kartojo tas pačias aplinkybes, kad jis eismo įvykio metu važiavimo krypties nekeitė ir važiavo tiesiai antra eismo juosta, o eismo įvykis įvyko dėl automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojo D. S. kaltės, kadangi jis važiuodamas pirmąja eismo juosta – greitėjimo juosta, stipriai didesniu nei leistina greičiu, norėjo apvažiuoti pareiškėjo automobilį iki greitėjimo juostos pabaigos. Būtent šioje dalyje pareiškėjo nurodyta įvykio versija išsiskyrė nuo skundžiamame nutarime nustatytų aplinkybių ir byloje esančių jas patvirtinančių duomenų. Tačiau teismo posėdžio metu buvo detaliai ištirti pagrindiniai bylos įrodymai, vienareikšmiai pagrindžiantys pareiškėjo kaltę, o svarbiausi jų – nukentėjusio D. S. parodymai teismo posėdyje bei jo rašytiniai paaiškinimai apie eismo įvykį, kuriuos nuosekliai patvirtino ir byloje esantis kompaktiniame diske įrašytas vaizdo įrašas, užfiksuotas Klaipėdos ir K. N. gatvių sankryžoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, bei įvykio vietos ir vaizdo stebėjimo kameros įrašo užfiksuoti vaizdai fotolentelėje. Šie bylos duomenys aiškiai ir vienareikšmiai patvirtina skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovo teismo posėdyje išdėstytus paaiškinimus, su kuriais visiškai sutinka ir teismas, kad Klaipėdos ir K. N. gatvių sankryža ir už jos centro link besitęsianti Klaipėdos gatvės atkarpa turi sudėtingą eismo juostų išsidėstymą, t. y. vienintele galima tiesiai važiuoti per šią gatvių sankryžą viduriniąja eismo juosta pervažiavus gatvių sankryžą, iš karto atsiduriama prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto antroje eismo juostoje, tačiau pasibaigus platesnei saugumo salelei, skiriančiai priešingas eismo juostas prie minėtos gatvių sankryžos, toliau vienos krypties centro link abiejų eismo juostų išsidėstymas savaime keičiasi ir daro vingį šiek tiek kairiau. Iš minėtų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas tuo metu neatkreipė dėmesio į sudėtingą eismo juostų išsidėstymą toje kelio dalyje, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, t. y. pareiškėjui važiuojant tiesiai tiek per minėtą gatvių sankryžą, tiek ją pravažiavus ir nepasukus savo valdyto automobilio kairiau arčiau priešingas eismo juostas skiriančios linijos, pareiškėjo valdytas automobilis savaime pradėjo keisti važiavimo kryptį dešiniau ir artėti link pirmos eismo juostos, kuria važiavo nukentėjusio D. S. valdytas automobilis, ko pasekoje ir įvyko eismo įvykis. Šių pagrindinių tiesioginių bylos įrodymų pakanka pagrįsti pareiškėjo kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, ir paneigti jo pasirinktą gynybinę versiją apie eismo įvykio eigą. Todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Bilevičienė