- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-26
- Bylos Nr.
- 1-2640-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41120-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- T. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. M., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2024 m. spalio 19 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama juo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g. pusės, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, pažeidė KET 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad: ,,vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.“ t. y. sukdama į kairę, iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. buvo neatsargi ir neatidi, nepraleido jos važiavimo krypties atžvilgiu, iš kairės į dešinę (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį pagal šaligatvių liniją kirtusios pėsčiosios T. Ž. ją partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų T. Ž. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. A. M. šiais savo veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji A. M. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinama ir kaltę pripažįsta. Važiavo iš sporto salės, sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir norėjo pasukti į kitą gatvę, sustojo praleisti automobilius. Juos praleidus pradėjo važiuoti mažu greičiu ir padarė posūkį į kairę, tačiau iš priekio šviečianti saulė apakino ir ji nepastebėjo, kad nukentėjusioji T. kirto kelią ir automobilio kairės pusės šonu užkabino ją, išgirdo garsą ir ji nugriuvo. Iki pat kontakto jos nematė, nes automobilis buvo dešiniu šonu pasisukęs ir matyt dėl priekinio lango pertvaros jos nepastebėjo ir tik vėliau iš protokolo sužinojo, kad nukentėjusioji ėjo iš kairės į dešinę. Nukentėjusiosios nepastebėjo, nes iš tos pusės, kur ji ėjo yra namas, kuris sudarė šešėlį. Po avarijos nukentėjusioji gulėjo ant grindinio, rankomis dengė veidą, matėsi, jog jai skauda. Prie jos priėjo ir paklausė ar viskas tvarkoje. Paskambino tel. 112, iškvietė greitąją ir policiją, paskui atėjo vyriškis ir padėjo užkloti T. specialiu užklotu. Tuomet sėdėjo ir laukė policijos ir greitosios. Atvažiavo policija surašė aktą, o vėliau atvažiavo greitoji pagalba ir T. išvežė į ligoninę. Įsipareigojo nukentėjusiajai atlyginti 6000 Eur žalą iš kurių 3000 Eur jau atlygino. Likusią sumą planuoja sumokėti iš karto po teismo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. Ž. nurodė, kad civilinio ieškinio nepareiškė ir pareikšti neplanuoja. Palaiko advokato prašymą, prašo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi su ja pasirašė taikos sutartį. Patvirtina, jog iš kaltinamosios gavo 3 000 Eur, 1 000 Eur grynais ir 2 000 Eur į banko sąskaitą, taip pat gavo pinigus ir iš draudimo bendrovės.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl apysunkio neatsargaus nusikaltimo padarymo, kaltinamoji, jos gynėjas bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamosios A. M. prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2025 m. vasario 11 d. įtariamosios A. M. apklausos protokole nurodyta, kad supranta pareikštą įtarimą ir dėl inkriminuojamos veikos prisipažįsta pilnai. Priklausomybių lygų centre negydyta, psichinių sutrikimų neturi. 2024 m. spalio 19 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), važiavo viena, jai priklausančia transporto priemone ,,Nissan‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio diena oro sąlygos buvo geros, buvo sausa ir saulėta. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve sustojo sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) g., į (duomenys neskelbtini) g., prieš sukant į kairę praleido priešpriešais važiuojančius automobilius. Praleidus transporto priemones, apsižiūrėjo ar nėra kliūčių ir tęsė manevrą. Pasukus į kairę į (duomenys neskelbtini) gatvę, užvažiavo nuo namo, adresu (duomenys neskelbtini), į važiuojamąją dalį krentančio šešėlio zoną ir tuo metu išgirdo smūgį iš automobilio kairės pusės kampo, žibinto pusės. Išgirdusi smūgį iškart paspaudė stabdį ir pasuko į dešinę, o pėsčioji nukrito transporto priemonei iš kairės šono. Tuomet nedelsdama pribėgo prie pėsčiosios ir paklausė ar viskas gerai, moteris paprašė paskambinti jos dukrai, kalbėjo apie palikimą ir skundėsi kojos skausmu, tačiau tiksliai nepamena kurios kojos. Pėsčioji visą laiką buvo sąmoninga. Tuomet paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pėsčioji liko gulėti įvykio vietoje iki greitosios pagalbos atvykimo. Laukiant atėjo nepažįstamas vyras ir moterį apdengė specialiu užtiesalu, o ji po pėsčiosios galvą padėjo rankšluostį. Iš kur pėsčioji atsidūrė važiuojamojoje dalyje nematė, kurioje tiksliai vietoje pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, taip pat nematė. Pėsčiąją pastebėjo tik tuomet, kai ją kliudė. Mano, jog važiavimo greitis iki partrenkimo buvo apie 10-20 km/h. Kuomet išgirdo smūgį iš karto paspaudė stabdį ir pasuko į dešinę, o pėsčioji nukrito transporto priemonei iš kairės šono. Po ko nedelsiant pribėgo prie pėsčiosios paklausti ar viskas gerai, moteris paprašė paskambinti jos dukrai, bei kalbėjo apie palikimą. Paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir iškviečiau greitąją medicinos pagalbą. Moteris skundėsi kojos skausmu, tačiau kurios kojos nurodyti negali nes neprisimena. Moteris visą laiką buvo sąmoninga. Pėsčioji įvykio vietoje liko gulėti iki greitosios atvykimo. Nepažįstamas vyras atėjo ir moterį apdengė specialiu užtiesalu. Ji po pėsčiosios galva padėjo rankšluosti. Iš kur pėsčioji atsirado važiuojamojoje dalyje nematė. Kurioje vietoje tiksliai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį nepastebėjo. Pėsčiąją pastebėjo tik tuo metu, kai ją kliudė (2 t., b. l. 45-47).
2024 m. gruodžio 12 d. nukentėjusiosios T. Ž. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. spalio 19 d., apie 11.30 val., būdama (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje vykusį renginį. Ėjo nuo parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, pusės, ėjo šaligatviu, esančiu kitoje gatvės pusėje nei parduotuvė ,, (duomenys neskelbtini), o iš kairės pusės buvo parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė. Ėjo link tilto per (duomenys neskelbtini). Buvo dienos metas, giedra, oro sąlygos buvo geros. Einant link (duomenys neskelbtini) gatvės nusileido ne laipteliais, o pėsčiųjų taku esančiu šalia laiptelių. Priėjusi (duomenys neskelbtini) gatvę, stabtelėjo ir apsidairiusi pradėjo pereiti važiuojamąją dalį, kurioje pėsčiųjų perėjos ženklinimo nebuvo, tačiau bortai abiejose pusėse buvo pažeminti. Beveik perėjusi gatvę, pajuto stiprų smūgį į kairę dubens pusę ir prarado sąmonę. Kiek laiko buvo praradusi sąmonę pasakyti negali. Atsigavusi jautė stiprų skausmą kairio dubens srityje, o šalia jos buvo priėjęs nepažįstamas vyras, kuris teiravosi, kaip ji jaučiasi. Tuomet ji pradėjo šaukti, kad jai labai skauda, kad kviestų greitąją, policiją ir tik tada suprato, jog ją partrenkė automobilis. Negali pasakyti iš kur jis atvažiavo, koks tai automobilis, ar kas jį vairavo, nes buvo dideliame šoke, jautė didelius skausmus ir beveik nieko nematė tik girdėjo balsus vyro, kuris buvo priėjęs ir (duomenys neskelbtini) kalbančios moters balsą. Atvažiavusi greitoji ją apžiūrėjo ir suteikė pirmą pagalbą. Po to nieko neatsimena, nes atsigavo tik traumatologinio skyriaus palatoje. Ligoninėje jai buvo diagnozuoti kryžkaulio, abiejų gaktikaulių ir juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžis. Dėl nosies skausmų įtaria, jog yra ir nosies lūžis. Šiuo metu yra slaugos ir reabilitacijos centre, kuriame gydymas gali užtrukti iki šešių mėnesių. Nurodė, jog yra informuota, kad sužalojimus padarė automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M. (1 t., b. l. 64–67).
2025 m. kovo 13 d. nukentėjusiosios T. Ž. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad nukentėjusioji lieka prie ankščiau duotų parodymų. Papildomai nurodo, jog 2024 m. spalio 19 d., apie 11.50 val., ėjo link (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje, prieš partrenkimą, kirto (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį ir ėjo iš kairės į dešinę tiesiai, pagal šaligatvio liniją. Einant (duomenys neskelbtini) gatvės kairiuoju šaligatviu, turėklas buvo iš dešinės, žiūrint kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g., pusės link (duomenys neskelbtini) g., pusės. Ėjimo kryptį parodė įvykio vietos nuotraukose ir ant jų pasirašė. Perėjusi beveik visą (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją kelio dalį, pajuto smūgį. Mano, jog smūgis buvo iš nugaros, tačiau tiksliai nurodyti negali. Vėliau sužinojo, jog buvo partrenkta transporto priemonės „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iki šiol nesikreipė į draudimo bendrovę, nes vis dar tęsią gydymą. Tačiau artimiausiu metu planuoja kreiptis su įgaliotos atstovės pagalbą (1 t., b. l. 70–73).
2024 m. lapkričio 18 d. Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Ž. nustatyti kairio L5 slankstelio skersinės ataugos, kryžkaulio kairės lateralinės masės ir abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar plokštuma, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VŠĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 19 d., 14:52 val. Sužalojimai visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 99–101).
2024 m. spalio 23 d. Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos toksikologijos laboratorijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiosios T. Ž. kraujyje alkoholio nerasta. (1 t., b. l. 103)
2024 m. lapkričio 12 d. liudytojo V. J. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. spalio 19 d., apie 11.52 val., savo automobiliu ,,Peugeot Partner’’, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini)gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri jam buvo iš dešinės pusės. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvę turėjo sukti į kairėje gatvės pusėje esančią (duomenys neskelbtini) g., kur pasukus galima įvažiuoti į parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ automobilių stovėjimo aikštelę. Prieš pasukdamas į (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje iki penkių metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g., yra įvykęs eismo įvykis t. y ant gatvės guli moteris ir stovi automobilis su (duomenys neskelbtini) numeriais. Prisiparkavęs ,, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje paskambino 112 pasiteirauti ar yra pranešta apie eismo įvykį, o gavęs atsakymą, jog tarnyboms situacija žinoma, toliau, neišlipdamas iš automobilio stebėjo situaciją. Matė, jog automobilis stovi galine dalimi į (duomenys neskelbtini) g., abiem dešinės pusės ratais šiek tiek užvažiavęs ant iš dešinės pusės buvusio šaligatvio. Automobiliui iš kairės pusės ties automobilio viduriu, arčiau galinių ratų, ant kairės pusės šono, nugara į (duomenys neskelbtini) g., ant važiuojamosios dalies gulėjo moteris, kurios kojos maždaug iki kelių buvo po automobiliu. Matė šalia esantį vyrą, kuris bandė moteriai padėti, nes ji rodė į nugaros ir kojų pusę, tačiau nei šio vyro nei automobilio vairuotojos įvardinti negali. Kadangi žinojo, jog pagalba važiuoja, tolimesnių įvykių nebestebėjo(1 t., b. l. 83–86).
2024 m. lapkričio 14 d. liudytojo V. S. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. spalio 19 d., apie 11.50 val., savo automobiliu ,,Toyota Corola‘‘ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri buvo jam iš kairės pusės. Įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė, kad yra įvykęs eismo įvykis, keli metrai nuo gatvės pradžios dešinėje kelio pusėje t. y stovėjo tamsios spalvos automobilis, nei markės, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo, automobilis stovėjo galu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tiksliai nepamena, bet mano, jog automobilis dešinės pusės priekiniu arba galiniu ratu buvo užvažiavęs ant šaligatvio. Automobiliui iš kairės pusės arčiau galinio rato gulėjo (duomenys neskelbtini) amžiaus moteris, ji gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, ant kairio šono, dalis kojų buvo po automobiliu. Kadangi moters kūnas ir galva buvo ant važiuojamosios dalies, nukreipti į parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)’’ aikštelės pusę, ją reikėjo apvažiuoti įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. (duomenys neskelbtini) gatvė, kurioje buvo eismo įvykis, yra siaura, dviejų eismo krypčių, kiekvienoje po vieną eismo juostą, tačiau nėra skiriamųjų eismo juostos žymų. Eismo sąlygos buvo geros, kelio danga buvo sausa, švietė saulė. Apvažiavęs iš kairės pusės gulinčią nukentėjusią moterį, pasistatė savo automobilį priešais eismo įvykio vietą prie dešinio kelkraščio, išlipo, priėjo prie nukentėjusiosios, šalia kurios buvo ir automobilio vairuotoja, kuri kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba, pradėjo klausinėti kas nutiko ir kokios reikia pagalbos. Vairuotoja nurodė, kad ji suko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ją posūkio metu apakino saulė ir ji nepastebėjo per gatvę nuo ,, (duomenys neskelbtini)’’ pusės einančios pėsčiosios. Pati nukentėjusioji pasakė tik, kad ji ėjo per gatvę ir ją partrenkė, matėsi, kad jai labai skaudėjo, skundėsi, kad skauda nugarą, ties dubens sritimi. Tuomet paskambino į 112, pasitikslinti ar važiuoja greitoji, nes vairuotoja nurodė, kad pagalba yra iškviesta. BPC patvirtino, kad greitoji iškviesta ir važiuoja. Vairuotoja nukentėjusiajai po galva kažką padėjo, o jis iš savo automobilio paėmė šildančią antklodę ir ja užklojo nukentėjusią. Atvažiavę pareigūnai, nurodė, kad jis nereikalingas nes įvykio nematė, todėl jis išvažiavo (1 t., b. l. 89–92).
2025 m. balandžio 1 d. liudytojo V. J. apklausos protokole nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini), darbo vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl Lietuvoje būna apie 5-6 kartus per metus, neteistas, turi teisę vairuoti, yra A. M. sutuoktinis. Kartu yra apie 6 metus iš kurių 5 metus susituokę. Dėl darbo pobūdžio žmona pas jį dažnai atvažiuoja ir šiuo metu yra atvykusi nuo kovo 28 d., iki balandžio 2 d. Santykiai su žmona geri, gyvena kartu, neigiamai žiūri į nusikalstamą veiką ir mano, jog daro jai teigiamą įtaką bei yra vertas teismo pasitikėjimo. 2024 metais spalio mėnesį, kuomet dirbo ir buvo (duomenys neskelbtini), sutuoktinė jam paskambino ir pranešė, kad nuo (duomenys neskelbtini) g., pasukdama į kairę link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir trupti pavažiavusi tiesiai kliudė pėsčiąją. Ji nurodė, kad tuo metu ji buvo apakinta saulės ir nematė pėsčiosios kirtusios kelią. Po eismo įvykio A. buvo labai susijaudinusi ir pergyveno. Prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, spręsti, dėl sutuoktinės A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 94–95).
2024 m. spalio 19 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) sav., ties pastatu Nr. A. A. „Nissan Qashqai“, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukreiptas į (duomenys neskelbtini) gatvę, link gatvės kelio posūkio, vedančio į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ esančios (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis stovi dešinės pusės ratais ant pėsčiųjų tako. Vaizdo stebėjimo kamerų eismo įvykio vietoje nėra, tačiau jos yra ant ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pastato. Apžiūroje panaudotas bazinės linijos matavimo metodas, bazinė linija nutiesta per pėsčiųjų taką. Bazinės linijos X0 taškas buvo 1,35 m. atstumu nuo gatvės apšvietimo stulpo Nr. (duomenys neskelbtini). Bazinės linijos ilgis 7m. (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios kelio dalies plotis 6 m., pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis dešinėje pusėje 2 m. kairėje pusėje 0,9 m. Važiuojamosios kelio dalies paženklinimas susideda iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita – brūkšninė (1 t., b. l. 27–38).
2025 m. vasario 19 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint kelių eismo įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) g., ir (duomenys neskelbtini) g., nereguliuojamą sankryžą, naudojant metrą išmatuotas atstumas, 9.2 m. nuo gatvės apšvietimo stulpo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., ant dešiniojo šaligatvio prie namo (duomenys neskelbtini)., iki išvestos tiesiosios nuo (duomenys neskelbtini) g., dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g., pusės link (duomenys neskelbtini) g., pusės. Išmatuotas (duomenys neskelbtini) g., dešinės pusės šaligatvis, žiūrint pagal eismo kryptį nuo (duomenys neskelbtini) g., pusės link (duomenys neskelbtini) g., pusės, iki (duomenys neskelbtini) g., ir (duomenys neskelbtini) g., sankryžos, išmatuoto šaligatvio plotis 3 m. Išmatuotas (duomenys neskelbtini) g., dešinės pusės šaligatvis nuo (duomenys neskelbtini) g., ir (duomenys neskelbtini) g., sankryžos link (duomenys neskelbtini) g., besitęsiantis (duomenys neskelbtini) g., žiūrint pagal eismo kryptį. Šaligatvis atskirtas pėstiesiems skirtu turėklu, nuo važiuojamosios dalies krašto iki turėklo išmatuotas šaligatvio plotis 2.15 m., nuo turėklo iki žalios vejos išmatuotas plotis 1.5 m. (duomenys neskelbtini) g., yra keturios eismo juostos atskirtos dviguba ištisine ženklinimo linija. Matyti KET ženklinimas ,,Dviguba ištisinė linija“ ,,Dviguba linija“ ir ,,Siaura brūkšninė linija“. (duomenys neskelbtini) g., iš dešinės ant žalios vejos matyti ženklas Nr. 203 ,, Duoti kelią‘‘ ir Nr. 402 ,,Važiuoti į dešinę‘‘ (1 t., b. l. 39–43).
2024 m. spalio 19 d. transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas pilkos spalvos visureigis, penkių durų lengvasis automobilis „Nissan Qashqai", (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi prie pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dešines pusės ratais, ant pėsčiųjų tako. Matoma, kad tarp priekinio kairės pusės žibinto kampo ir automobilio kėbulo yra tarpas, žibintas pritvirtintas nelygiai. Daugiau kitų matomų kėbulo apgadinimų nėra. Apžiūrint automobilio saloną matoma automatinė pavarų dėžė, kurios svirtis įjungta į ,,P“ pavarą. Sukant vairo ratą, judesiai yra tolygus, persiduoda į priekinius ratus. Spaudžiant stabdžio pedalą, jaučiamas pasipriešinimas, automobilio valytuvai yra veikiantys. Kitų gedimų apžiūros metu nenustatyta. Automobilis grąžintas vairuotojai (1 t., b. l. 45–56).
2024 m. spalio 23 d. draudimo garantinio fondo atsakyme į užklausą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilis „Nissan Qashqai“, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas (1 t., b. l. 111-115)
2024 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atliktos apžiūros metu apžiūrėti garso įrašai pavadinimu: ,,BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_2024-10-19 11_53_45)’’ ir ,,BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_2024-10-19 11_58_37)’’. Garso įrašuose girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir pranešėjų (1 t., b. l. 118-121).
- ,,BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_2024-10-19 11_53_45)’’. Įrašo trukmė 01 min. 19 sek. Garso įraše girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir pranešėjo. Pranešėjas teiraujasi ar prie ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ (duomenys neskelbtini) įvažiavimo iškviesta greitoji pagalba, nurodo, kad mato partrenktą moterį. Operatorius teiraujasi ar įvykis įvykęs (duomenys neskelbtini) gatvėje ir gavęs patvirtinimą nurodo, kad pagalba jau buvo iškviesta. Pranešėjas nurodo, kad gelbėtojų nereikia, tačiau greitosios pagalbos reikia greičiau, nes moteris guli po automobiliu prie ratų. Garso įrašas baigiasi.
- ,,BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_2024-10-19 11_58_37)’’. Įrašo trukmė 00 min. 24 sek. Garso įraše girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir pranešėjo. Pranešėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), priešais ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, šalia ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, (duomenys neskelbtini) partrenktas žmogus ir teiraujasi kada atvyks pagalba. Nurodo, kad policijos dar nėra ir reikia greitosios. Operatorius patvirtina, kad pagalba atvyksta. Garso įrašas baigiasi. (1t.b.l. 118-121)
2024 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas BPC skambučio iš A. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 131-132).
2024 m. gruodžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi vaizdo įrašai iš pareigūnų BODY kamerų pavadinimu: ,,PSS-20241019-120608UTC+0300’’, ,,PSS-20241019-120608UTC+0300’’, ,,PSS-20241019-130609UTC+0300’’(1 t., b. l. 122-124).
2025 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad naudojant ,,Windows Media Player‘‘ leistuvą apžiūrimas vaizdo įrašas ,,PSS-20241019-120608UTC+0300’’, kurio trukmė 30 minučių. Pareigūnai vyksta į iškvietimą. Gatvėje matomi greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir gulinti ant važiuojamosios kelio dalies moteris (toliau – moteris 1) – trumpais, baltais plaukais, dėvinti raudoną skarą, vilkini geltoną megztinį, juodą striukę, juodas kelnes, avinti juodus batus. Medikai apžiūri minėtą moterį 1. Prie pareigūno 1 prieina moteris (toliau – moteris 2) – juodais plaukais, vilkinti žydrą megztinį su gobtuvu, juodą striukę, juodas tampres, avinti baltus sportbačius. Pastaroji bendrauja (duomenys neskelbtini) kalba. Moteris 2 aiškina ir rodo pareigūnui 1, kad suko į kairę iš pagrindinio kelio, kai tuo metu šalutinį kelią pereidinėjo minėta moteris 1. Moteris 2 teigia, kad dėl to, jog švietė saulė, ji nematė einančios moters 1 ir pastūmė moterį 1 savo pilkos spalvos ,,Nissan“ automobilio (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) priekiniu bamperiu ir moteris 1 nukrito. Prie pareigūno 1 priėjo gatvėje stovintis vyras (toliau – vyras 1) - vilkintis samanų spalvos megztinį, juodą liemenę, tamsiai mėlynus džinsus, avintis samanų spalvos sportinius batelius. Vyras 1 sako, kad moteris 2 jam pasakojo, jog suko į šalutinį kelią ir, kadangi švietė saulė, moteris 2 nematė per kelią einančios moters 1. Pareigūnas 1 pildo moters 2 asmens duomenis. Pareigūnas 1 tikrina moters 2 blaivumą. Moteris 2 blaiva. Pareigūnas 1 su moterimi 2 apžiūri moters 2 minėtą pilkos spalvos ,,Nissan“ automobilį. Moteris 2 rodo į priekinio bamperio kairį šoną ir sako, kad bamperis nuo smūgio yra atšokęs. Moteris 2 teigia, kad su savo minėto automobilio bamperio kairiu šonu atsitrenkė į moterį 1 ir pastaroji nukrito. Pareigūnas 1 pildo procesinius dokumentus. Pareigūnas 1 apžiūri moters 2 minėtą automobilį. (1 t., b. l. 127-129).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis).
KET 27 punkte nurodyta, kad, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. M. savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus. Kaltinamoji pripažino, jog sustojo (duomenys neskelbtini) g. praleisti automobilius. Lėtai pradėjo posūkio į kairę manevrą, buvo apakinta iš priekio šviečiančios saulės, o nuo namo susidarė šešėlis, todėl nepastebėjo kelią iš kairės pusės kirtusios pėsčiosios T. Automobilio kairės pusės šonu užkabino ją, nukentėjusioji nugriuvo ir gulėjo, rankomis dengė veidą, jai skaudėjo. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji pagalbą.
Kaltinamosios kaltę pagrindžia ne tik pačios A. M. prisipažinimas, bet ir nukentėjusiosios T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose teigiama, kad įvykio dieną ji ėjo per važiuojamąją dalį, (duomenys neskelbtini) g., kurioje pėsčiųjų perėjos ženklinimo nebuvo, beveik perėjusi gatvę, pajuto stiprų smūgį į kairę dubens pusę ir prarado sąmonę. Atsigavusi jautė stiprų skausmą kairio dubens srityje, o šalia jos buvo priėjęs nepažįstamas vyras, kuris teiravosi, kaip ji jaučiasi. Ligoninėje jai buvo diagnozuoti kryžkaulio, abiejų gaktikaulių ir juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžis. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų V. J., V. S. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. spalio 19 d. kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų protokolai, 2025 m. vasario 19 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2024 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2024 m. gruodžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2025 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš pareigūnų BODY kameros buvusio vaizdo registratoriaus. Tai, jog eismo įvykio metu T. Ž. patirti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu patvirtina Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismui nekyla abejonių, jog A. M. pažeidė KET 27 punkto reikalavimus, bei padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 3 d. Kaltinamosios A. M. padarytas KET 27 punkto reikalavimų pažeidimas, buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis ir priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – sunkiu nukentėjusiosios T. Ž. sveikatos sutrikdymu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji A. M. inkriminuojamą veiką įvykdė veikdama neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti byloje nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. A. M. įvažiuodama į nereguliuojama (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžą sukdama į kairę, iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. galėjo ir turėjo įsitikinti ar jos važiavimo krypties atžvilgiu nėra pėsčiųjų, tačiau veikdama nerūpestingai, to nepadarė. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina , kad kaltinamoji A. M. 2024 m. spalio 19 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama jai priklausantį automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama juo (duomenys neskelbtini) g., nuo (duomenys neskelbtini) g., pusės link (duomenys neskelbtini) g., pusės, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) g., ir (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje, pažeidė KET 27 punkto reikalavimą t. y. sukdama į kairę, iš (duomenys neskelbtini) g., į (duomenys neskelbtini) g., buvo neatsargi ir neatidi, nepraleido jos važiavimo krypties atžvilgiu, iš kairės į dešinę (duomenys neskelbtini) g., važiuojamąją dalį pagal šaligatvių liniją kirtusios pėsčiosios T. Ž. ją partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų T. Ž. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu
Teismo posėdžio metu kaltinamoji A. M. bei nukentėjusioji T. Ž. prašė BK 38 straipsnio pagrindu baudžiamąją bylą A. M. atžvilgiu nutraukti, nurodė, kad kaltinamoji su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo ir dalį jos atlygino.
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
Teismui yra pateiktas 2024 m liepos 14 d. susitarimas dėl susitaikymo sudarytas tarp kaltinamosios A. M. ir nukentėjusios T. Ž. (2 t., b. l. 135-146). Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad ji su kaltinamąja susitaikė ir ji kaltinamajai atleido, o tai yra būtina sąlyga susitaikymo instituto taikymui (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prokuroras susitaikymo instituto taikymui neprieštaravo.
A. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamoji A. M. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad jokių priekaištų A. M. neturi, civilinis ieškinys nepareikštas, todėl nustatyta ir BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga. Susitarime susitaikyti nurodyta, kad A. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai 6000 Eur papildomai prie to, ką nukentėjusioji gavo iš draudimo bendrovės. A. M. perdavė T. Ž. 1000 Eur grynaisiais pinigais, o 2000 Eur pavedimą atliko per tris darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo. Likusius 3000 Eur A. M. įsipareigojo sumokėti trimis pavedimais po 1000 Eur, pirmą pavedimą atliekant per tris dienas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, antrą pavedimą atliekant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, trečią pavedimą atliekant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Sutarties 2 punktas numato, jog 6000 Eur suma skirta kompensuoti bet kokius pergyventus nepatogumus, išlaidas, žalą, kurią nukentėjusioji patyrė ar gali patirti ateityje, kurių nekompensuoja draudimo išmoka, o nukentėjusioji nereikš kaltinamajai jokių finansinių pretenzijų dėl patirtos turtinės ar neturtinės žalos. Visgi ši sąlyga neriboja nukentėjusios teisės pareikšti pretenzijas draudimo bendrovei, jeigu tam egzistuos teisinis pagrindas. A. M. gynėjas pateikė teismui duomenis, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ T. Ž. yra atlyginęs 5 703,36 Eur turtinės žalos ir 22 176 Eur neturtinės žalos. Taigi kaltinamoji atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytas sąlygas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. anksčiau nėra teista, taip pat kaltinamoji ankščiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu BK 38 straipsnio pagrindu (2 t., b. l. 58). Kaltinamoji yra bausta administracine tvarka, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – važiavimą naudojantis telefonu rankomis, greičio viršijimą (2 t., b. l. 35), visgi teismo vertinimu, tai savaime neindikuoja, jog yra tikimybė, kad asmuo ateityje nusikals. A. M. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 54). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose nėra.
A. M. padaryta nusikalstama veika yra padaryta dėl neatsargumo, laikytina atsitiktine. Atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad A. M. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, todėl ji atitinka ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius sąlygos. Yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, bei jos atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 38 straipsniu. Teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant kaltinamosios atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja, negalimas (BK 38 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajai A. M. išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).
V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 48) – paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esanti laikmena (CD) paliktina saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304- 307 straipsniais,
nusprendžia:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, kaltinamajai ir nukentėjusiajai T. Ž. susitaikius ir baudžiamąją bylą A. M. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti 2025 m. liepos 14 d., taikos sutartį, pasirašytą tarp kaltinamosios A. M. ir nukentėjusiosios T. Ž..
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu byloje esančią laikmeną (CD), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.