- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2S-1083-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- A. U., J. Ž., R. N., G. A. K., A. K., I. B., N. B., L. V., V. V., T. K., D. D., N. S., M. S., I. P., N. K., J. A., G. B., E. B., E. S., B. S., L. L.-P., N. P., L. S., N. V., K. R., A. S., A. J., A. B., R. R., L. R., O. K., Ž. V., O. G., I. S., S. R., S. V., M. V., R. A. Š., V. Š., I. Č., S. P., L. I., K. V., K. G., L. L., R. M., I. M., L. J., T. Š., A. Š., Klaipėdos miesto savivaldybė, T. A., J. R., Ž. U., E. U., S. K., L. B., G. D., Z. A., E. F., R. U., M. Č., B. U., V. Ž., S. A., M. P., D. P., V. M., R. O., V. B., D. Š., V. A., A. F., R. F., M. M., R. S., R. D., V. D., R. Z., E. M., A. D., T. F., I. K., J. D. C., A. M., A. N., Z. G., A. R., R. J., K. P., D. B., T. S., A. E., A. Ž., P. S., A. P., T. I. P., V. S., R. P., T. M., R. Š., J. Š., R. G., A. G., N. G., D. G., S. J., P. M., G. A., R. V.
- Kategorijos
- 3.2.9.1Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. (R. A.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „XX“ dėl teisės suteikimo atlikti kapitalinį remontą be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys A. U., J. Ž., R. N., G. A. K., A. K., I. B., N. B., I. B., L. V., V. V., T. K., D. D., N. S., M. S., I. P., N. K., J. A., G. B., E. B., E. S., B. S., L. L.-P., N. P., A. K., L. S., N. V., A. K., K. R., A. S., A. J., A. B., R. R., A. K., L. R., O. K., Ž. V., O. G., I. S., S. R., S. V., M. V., R. A. Š., V. Š., J. A., I. Č., S. P., L. I., K. V., K. G., L. L., R. M., I. M., L. J., N. P., T. Š., A. Š., Klaipėdos miesto savivaldybė, T. A., J. R., Ž. U., E. U., S. K., L. B., G. D., G. D., Z. A., E. F., R. U., M. Č., B. U., G. D., V. Ž., V. Ž., I. S., S. A., M. P., D. P., A. S., S. A., V. M., R. O., V. B., R. R., J. R., D. D., D. Š., T. K., V. A., A. F., R. F., M. M., R. S., R. D., V. D., R. Z., E. M., A. D., T. F., I. K., D. P., J. D. C., A. M., A. N., Z. G., J. R., A. R., R. J., A. J., M. V., K. P., D. B., T. S., R. M., A. E., A. Ž., P. S., A. P., T. I. P., V. S., V. M., R. P., T. M., R. Š., J. Š., R. G., A. G., V. M., I. M., N. G., D. G., M. M., S. J., R. J., P. M., V. M., A. S., G. A., G. A., R. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu. Ieškiniu ieškovas prašė pripažinti ieškovui teisę atlikti kapitalinį remontą be bendraturčių sutikimo, leidžiant buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patalpose vidinėje sienoje įrengti durų tipo angą tarp virtuvės (Nr. 52-6) ir holo (Nr. 52-5), įrengiamos angos plotis 2,16 m, ir buto patalpose vidinėje sienoje įrengti durų tipo angą tarp kambario (Nr. 52-4) ir holo (Nr. 52-5), įrengiamos angos plotis 3,00 m, taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimas atitinkamai koreguotinas vertinant įdėtas pastangas teisėtai gauti patalpų savininkų sutikimus, sugaištą laiką, Bendrijos pirmininkės nusistatymą ir patalpų savininkų nuteikinėjimą priešiškai, neturint pakankamai duomenų dėl 2022 m. balandžio 29 d. parašų rinkimo procedūros. Ieškovas nurodė, kad jis įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, name, kurį administruoja Bendrija. Buvo nutarta atlikti buto paprastą ir kapitalinį remontą, padidinant kelių nešančių sienų angas. Kadangi atliekant daugiabučio gyvenamo namo kapitalinį ar paprastą remontą statybos darbai būtų susiję su bendro naudojimo objektais, reikėjo gauti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą, priimtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovas kreipėsi į Bendrijos pirmininkę dėl daugiabučio namo savininkų susirinkimo šaukimo, tačiau sužinojus šaukiamo susirinkimo tikslus, buvo atsisakyta tai daryti, nurodant, kad namas yra avarinės būklės, nešančių sienų pašalinimas susilpnins namo konstrukcijas, už padarytą žalą nebus kam atsakyti. Balsavimo procedūros metu patalpų savininkai buvo bauginami, liepiama nebalsuoti, o Bendrijos pirmininkė aiškiai išreiškė savo nepritarimą. Supratęs, kad prašymas dėl daugiabučio namo savininkų susirinkimo šaukimo nebus tenkintas, ieškovas asmeniškai ėmėsi iniciatyvos dėl daugiabučio namo savininkų parašų surinkimo. Informacija buvo išviešinta prisegant buto brėžinį skelbimo lentoje ir paaiškinant apie ketinamus atlikti darbus, esančių durų angų platinimą. Ieškovas savarankiškai aplankė didesnę dalį namo patalpų savininkų, susitikimo metu buvo paaiškinama kokiu klausimu prašoma balsuoti. Kiekviename balsavimo raštu biuletenyje atspausdintas ir brėžinys, kad balsuojantis namo patalpų savininkas galėtų įsitikinti atliekamų remonto darbų apimtimi. Buvo surinkta daugiau nei 60 patalpų savininkų parašų (gauti 65 sutikimai), atvykus į susirinkimą, biuleteniai įteikti Bendrijos pirmininkei. Po kurio laiko biuleteniai grąžinti. Pasiteiravus apie priimtą sprendimą, gautas atsakymas, kad valdyba nesvarstys šio klausimo, nes pažeista susirinkimų tvarka, balsai gauti apgaulės būdu, yra įtarimų, kad jie suklastoti. Vadovaujantis Bendrijos įstatų 48 punkto nuostatomis, raštu buvo kreiptasi į Bendriją su prašymu dėl protokolo išdavimo. Atsisakyme, kurį atsiuntė Bendrijos pirmininkė, pakartoti tie patys argumentai, kurie nurodyti žodinio pokalbio metu. Bendrijos pirmininkės vertinimai pagrįsti labiau emocijomis. Kartu su atsakymu buvo pateiktas parašų rinkimo lapas, kuriame nurodyti pasirašę asmenys, norintys atsiimti savo parašus ar laikyti juos negaliojančiais, nes buvo neteisingai informuoti apie planuojamą kapitalinį remontą. Nėra žinoma, ar apie teiktą prašymą informuota Bendrijos valdyba, kurios kompetencijai priskirtini namo butų ir kitų patalpų savininkų prašymų ir skundų nagrinėjimo klausimai. Ieškovas priverstas kreiptis į teismą, nes išnaudojo visas klausimo sprendimo galimybes ne teismo tvarka. Ieškovas pripažįsta, kad egzistuoja formalūs balsavimo pažeidimai, nes balsavimą dėl pritarimo kapitalinio buto remonto klausimu organizavo ne Bendrijos pirmininkė, o procedūrą inicijavo vienas iš namo patalpų (butų) savininkų. Tačiau tai nereiškia, kad namo patalpų (butų) savininkai savo valią išreiškė suklaidinti ir (ar) apgauti. Ieškovas prašė Bendrijos tik suorganizuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, o pats surinkęs reikiamą skaičių parašų, kreipėsi į Bendrijos pirmininkę dėl protokolo gavimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinio pareiškimą palikti nenagrinėtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, o tuo atveju, jeigu pareiškimas nebus paliktas nenagrinėtu, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl teisės atlikti kapitalinį remontą be bendraturčių sutikimo reiškia Bendrijai, kaip bendraturtei, nors ji nėra gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų bendraturtė. Bendraturčiais yra tretieji asmenys – butų savininkai. Bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas. Tarp patalpų savininkų ir Bendrijos kylantys ginčai turi būti nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi įstatymu numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, kreiptis į teismą galima po to, kai šį ginčą išnagrinėja ginčus Bendrijoje nagrinėjantis organas. Pagal Bendrijos įstatų 48 punktą ginčus Bendrijoje nagrinėjantis organas yra Bendrijos valdyba. Jeigu ieškovas kreipdamasis į teismą nesilaikė tos kategorijos bylai nustatyto išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bylą nutraukia. Atsakovė taip pat nurodė, kad Bendrijos pirmininkė atsisakė išduoti ieškovui balsavimo raštu protokolinį sprendimą dėl to, kad apklausa raštu buvo vykdoma ne pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos butų ir kitų patalpų savininkių balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo nustatytą tvarką, kuriuo siekiama detalizuoti, kaip įgyvendinama daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų bendraturčių bendrosios nuosavybės teisė. Ieškovo organizuotas balsavimas raštu buvo neteisėtas, įvykdytas pažeidžiant numatytas tokio balsavimo taisykles, pažeidimai yra ne formalūs, o esminiai. Ieškovas neturėjo teisės organizuoti balsavimo lankydamasis balsuojančių žmonių namuose. Be to, apie numatytą buto remontą raštu balsuojantiems asmenims jis pateikė neteisingą informaciją. Sužinoję apie tikruosius ieškovo ketinimus griauti laikančiąsias konstrukcijas (jų dalį) ir tai vykdyti be techninio projekto, tretieji asmenys pakeitė savo nuomonę. Ginčas kilo dėl to, ar butų savininkai teisingai išreiškė savo valią pagal balsavimo raštu metu jiems pateiktą informaciją, ar dauguma jų sutinka su ieškovo numatomais atlikti laikančiųjų konstrukcijų ardymo darbais, t. y. ar yra teisės aktais reikalaujamas kvorumas, ar buvo pateikta teisinga informacija. Bendrijos valdymo organams kilus abejonėms dėl butų savininkų valios išreiškimo tinkamumo ir ieškovo organizuoto balsavimo raštu, buvo atsisakyta išduoti butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl kapitalinio remonto darbų, išardant dalį laikančiųjų konstrukcijų, atlikimo ieškovo bute. Ieškovas parengė ir teismui pateikė buto kapitalinio remonto projektą tik po ieškovo įvykdytos butų savininkų apklausos raštu, Bendrijai atsisakius išduoti ieškovui protokolą dėl pritarimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad visos ardomos sienos yra laikančios sienos ir ardomos jų dalys turi būti kompensuojamos įrengiant metalinius rėmus, yra būtinas perdangų išramstymas. Balsavimas raštu turėtų būti organizuojamas iš naujo, laikantis atitinkamuose teisės aktuose numatytų reikalavimų ir procedūrų.
3. Tretieji asmenys R. F., Z. D., R. D., A. U., G. A. K., I. B., A. B. (įgaliotas asmuo), T. K., D. D., M. S., I. P., E. S., I. L. (įgaliotas asmuo), A. K., L. S., K. R., A. J., A. B., A. K., L. R., O. K., Ž. V., O. G., I. S., S. V., V. Š., J. A., I. Č., L. I., K. G., R. M., N. P., T. A., E. F., R. U., V. Ž., I. S., S. A., D. P., A. S., S. A., V. M., R. O., V. B., J. R., D. D., D. Š., J. R., M. M., E. M., T. F., D. P., J. D. C., A. M., A. N., Z. G., M. D. G., K. P., R. M., A. E., A. Ž., P. S., I. M., N. G., V. M., A. S., E. B. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriais su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu, 2022 m. rugsėjo 12 d. teisme gautą patikslintą ieškinį atsisakyta priimti, ieškovui grąžintinas žyminis mokestis. Pagrindiniai teismo argumentai:
Motyvuojamoji dalis
5. Kadangi ieškovas nesilaikė išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. rugsėjo 12 d. teisme gautas patikslintas ieškinys negali būti priimamas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
6. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas DGNKPPSBĮ nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu nepavyksta išspręsti ginčo DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.
7. Nagrinėjamu atveju iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ butų (patalpų) sąrašo pastate matyti, jog daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra virš 100 butų ir kitos paskirties patalpų. Bendrijos įstatų 48 punkte numatyta, jog visus butų ir kitų patalpų savininkų prašymus ir skundus Bendrijos valdyba išnagrinėja per 10 darbo dienų. Jeigu patalpų savininkas nesutinka su Bendrijos valdybos sprendimu, vadovaujantis bendrijų įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi į teismą. Bendrijos įstatų 48 punkte ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra nustatyta, nes aiškiai pasakyta, kad ginčų nagrinėjimo komisija nesudaroma.
8. Ieškovas, nors ir nurodo, jog vadovaudamasis Bendrijos įstatų 48 punkto nuostatomis raštu kreipėsi į Bendrijos pirmininkę, tačiau įstatymas imperatyviai nustato, jog bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui. Ieškovas turi realiai, o ne formaliai pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, o tam įstatymų nustatyta tvarka turi būti sudaryta bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija arba išrinktas ginčus nagrinėjantis asmuo (DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 1, 2 dalys).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 330 straipsnis).
11. Bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo (DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalis). Pačiame įstatyme įtvirtintas alternatyvus pasirinkimas dėl ginčą nagrinėjančio organo, t. y. arba sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija, arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalis). Būtent Bendrijos įstatų 48 punkte yra numatyta, kad skundus (ginčus) nagrinėja Bendrijos valdyba. Šiuo atveju ginčus nagrinėjantis asmuo yra Bendrijos valdyba.
12. Vadovaujantis teismo išaiškinimu, kad Bendrijos valdyba nekompetentinga nagrinėti ginčų, pažeidžiamos ieškovo teisės, apsunkinant jų gynybą. Ieškovo nuomone, jis pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, teikė skundą ginčus nagrinėjančiam organui, nurodytam įstatuose, t. y. Bendrijos valdybai, į kurią ieškovas kreipėsi su prašymu išduoti protokolą. Ieškovo manymu, pirmininkė vienasmeniškai sprendžia, kuriuos klausimus perduoti nagrinėti valdybai, o kuriuos nagrinėja viena.
13. Kita vertus, jei ieškovui nepavyko pirmininkės įtikinti dėl susirinkimo sušaukimo, tai bus sugaišta dar metai laiko, kol teismai išnagrinės galimas bylas dėl įpareigojimo pasirinkti ir (ar) sudaryti ginčų komisiją. Toks teisių gynimas netektų prasmės, nes prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principams.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą laiko nepagrįstu. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 punktas). Kreipimasis į Bendrijos pirmininkę dėl protokolo išdavimo nėra skundas Bendrijos valdybai. Bendrijai (Bendrijos pirmininkei) atsisakius tokį protokolą išduoti, t. y. kilus ginčui tarp Bendrijos ir ieškovo dėl protokolo išdavimo, ieškovas privalėjo raštu kreiptis į Bendrijos valdybą, kuri pagal Bendrijos įstatų 48 straipsnį, reglamentuojantį ginčų nagrinėjimo tvarką, yra ginčus Bendrijoje nagrinėjantis organas, nes ginčų nagrinėjimo komisija nerenkama.
16. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp patalpų savininkų ir Bendrijos kylantys ginčai turi būti nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. DGNKPPSBĮ 23 straipsnis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą. Bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, t. y. galima kreiptis į teismą. Taigi DGNKPPSBĮ numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą. Kreiptis į teismą galima po to, kai šį ginčą išnagrinėja ginčų nagrinėjimo komisija (jei ji sudaroma) arba kitas įstatuose numatytas ginčus nagrinėjantis organas. Bendrijoje ginčų nagrinėjimo komisija nesudaroma, bet įstatuose numatyta, kad skundus (ginčus) nagrinėja Bendrijos valdyba.
17. Ieškovo teiginys, kad jis pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, teikdamas skundą ginčus nagrinėjančiam organui, nurodytam įstatuose, yra visiškai neįrodytas ir nepagrįstas. Bendrijos pirmininkė nėra ginčus tarp Bendrijos ir butų bei kitų patalpų savininkų nagrinėjantis asmuo. Tokių teisių Bendrijos įstatai jai nesuteikė.
18. Kadangi ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos bylai nustatyto išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, teismas bylą nutraukė teisėtai ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčų nagrinėjimo tvarką daugiabučių namų savininkų bendrijose.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
21. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos faktinės aplinkybės
22. Ieškovas įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, daugiabučiame name, kurį administruoja Bendrija. Daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra virš 100 butų ir kitos paskirties patalpų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
23. Vadovaujantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau tai turi daryti įstatymų nustatyta tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius, t. y. jeigu nesilaikoma įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas gali: atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), palikti pareiškimą nenagrinėtą, jeigu dar galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba nutraukti bylą, jeigu nebegalima šia tvarka pasinaudoti (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp Bendrijos pirmininkės ir buto, esančio daugiabučiame gyvenamajame name, kurį administruoja Bendrija, savininko. Dėl to, nagrinėjant šį ginčą pirmosios instancijos teismas vadovavosi DGNKPPSBĮ, kuris reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų ir bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas.
25. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas DGNKPPSBĮ nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nepavyksta išspręsti ginčo DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.
26. Bendrijos įstatų 48 punkte numatyta, jog visus butų ir kitų patalpų savininkų prašymus ir skundus Bendrijos valdyba išnagrinėja per 10 darbo dienų. Jeigu patalpų savininkas nesutinka su Bendrijos valdybos sprendimu, vadovaujantis bendrijų įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi į teismą. Ginčų nagrinėjimo komisija nesudaroma.
27. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, jog Bendrijoje, vadovaujantis Bendrijos įstatų 48 punktu, ginčų nagrinėjimo komisija nesudaroma, apeliacinės instancijos teismo manymu, tai negali užkirsti ieškovui galimybės realiai pasinaudoti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kaip tai reglamentuota įstatyme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp patalpų savininkų ir Bendrijos kylantys ginčai turi būti nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis, DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 1, 2 dalys).
28. Iš atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad nors Bendrijos įstatų 48 punkte nurodoma, jog ginčų nagrinėjimo komisija nėra sudaroma, tačiau Bendrijoje yra numatytas kitas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme organas, t. y. Bendrijos valdyba (Bendrijos įstatų 48 punktas), kuri nagrinėja butų ir kitų patalpų savininkų skundus. Taigi tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Bendrijoje yra numatytas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme institutas. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar ieškovas pasinaudojo šiuo institutu. Ieškovo nuomone, jis pasinaudojimo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nes teikė skundą ginčus nagrinėjančiam organui, nurodytam Bendrijos įstatuose, t. y. Bendrijos valdybai. Dėl to, ieškovo įsitikinimu, vadovaujantis teismo išaiškinimu, kad Bendrijos valdyba nekompetentinga nagrinėti ginčų, pažeidžiamos ieškovo teisės, apsunkinant jų gynybą.
29. Tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, galima daryti išvadą, kad Bendrijoje kompetencija nagrinėti ginčus išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka priskirtina Bendrijos valdybai. Tai reiškia, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą galėjo pasinaudoti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka pateikdamas Bendrijos valdybai skundą dėl jo galimai pažeistų interesų gynimo. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas realiai pasinaudojo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir pateikė skundą Bendrijos valdybai. Kaip nurodoma atskirajame skunde, ieškovas į Bendrijos valdybą kreipėsi su prašymu išduoti protokolą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prašymas išduoti protokolą negali būti prilyginamas skundo pateikimui Bendrijos valdybai, ir tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokiu būdu ieškovas pasinaudojo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Be to, pastebėtina, kad pats ieškovas kai kuriose ieškinio vietose nurodo, kad dėl protokolo kreipėsi į Bendrijos pirmininkę, o kitose mini, kad kreiptasi į Bendriją.
30. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad ieškovo manymu, pirmininkė vienasmeniškai sprendžia, kuriuos klausimus perduoti nagrinėti valdybai, o kuriuos nagrinėja viena. Šis ieškovo argumentas nėra esminis, nes kaip minėta, prašymas išduoti protokolą negali būti prilyginamas skundo pateikimui išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Be to, ieškovas Bendrijai teikiamuose dokumentuose pats turėtų nurodyti konkretų subjektą, į kurį kreipiasi, taip pat tokį dokumentą gali išsiųsti registruotu paštu konkrečiai jo pasirinktam asmeniui.
31. Taigi nors ieškovas atskirajame skunde įrodinėja, kad pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau byloje nėra nustatyta tai objektyviai patvirtinančių duomenų, dėl ko laikytina, kad ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Kadangi, kaip akcentuoja pats ieškovas, vadovaujantis Bendrijos įstatų 48 punktu, butų savininkų skundus nagrinėja Bendrijos valdyba, kuri šiuo konkrečiu atveju laikytina išankstiniu ginčus nagrinėjančiu organu, ieškovas turėjo kreiptis į ją prieš inicijuodamas ginčą teisme.
32. Dėl ieškovo argumento, kad bus sugaišta metai laiko, kol teismai išnagrinės galimas bylas dėl įpareigojimo pasirinkti ir (ar) sudaryti ginčų komisiją, ir toks teisių gynimas netektų prasmės, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju, kaip atskirajame skunde teigia ir pats ieškovas, Bendrijoje yra numatytas ginčus išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjantis organas, t. y. Bendrijos valdyba.
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokia privaloma ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka, atsižvelgiant į DGNKPPSBĮ reguliuojamų santykių specifiką, leidžia pasiekti bendrijų steigimo tikslus (DGNKPPSBĮ 1 straipsnis) – bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo, priežiūros, t. y. paprastai bendrijos steigiamos tam, kad būtų paprasčiau spręsti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ūkinius klausimus, juos geriausiai išsprendžia patys bendrosios dalinės nuosavybės savininkai (bendrijų nariai) bendru sutarimu. Taip pat ji atitinka bendrą valstybės vykdomą politiką, nes vis daugiau dėmesio skiriama šalių sutaikymo galimybėms, socialinės taikos pasiekimui, mediacijai – taikiam ginčų sprendimo būdui siekiant šalis tenkinančio susitarimo (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020 20 punktą).
34. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, pagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai teismo išvadai.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Šalys bylinėjimosi išlaidų priteisimo neprašo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.