Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022 pagal pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

- 19,96 rub. 5,5 % tarifu nuo priskaičiuotų 363 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. per Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklą;

- 8,80 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 160 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos (duomenys neskelbtini) akademiją;

- 33 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 600 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1975 m. sausio 1 d. iki 1975 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos (duomenys neskelbtini) akademiją;

- 26,40 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 480 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1976 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos (duomenys neskelbtini) akademiją;

- 26,40 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 480 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1977 m. sausio 1 d. iki 1977m. gruodžio 31 d. per Lietuvos (duomenys neskelbtini) akademiją;

- 29,96 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 320 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1978 m. sausio 1 d. iki 1978m. rugpjūčio 31 d. ir 224,80 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1978 m. rugsėjo 1 d. iki 1978 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos (duomenys neskelbtini) akademiją;

- 17,94 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 56,25 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1979 m. sausio 1 d iki 31 d. ir nuo priskaičiuotų 270 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1979 vasario 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. per Lietuvos (duomenys neskelbtini) akademiją;

- ir tai įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių įtraukti į valstybinio pensijų socialinio draudimo stažą kalendoriniais metais laiką nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. rugpjūčio 31 d., bei skirti ir išmokėti senatvės pensiją už jį nuo 2018 m. gruodžio 18 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti pareiškėjo prašymai dėl sprendimo išaiškinimo, papildomų sprendimų priėmimo ir sprendimo trūkumų šalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymus, kadangi dėl visų byloje kilusių klausimų teismas pasisakė 2022 m. sausio 20 d. sprendime, jis yra aiškus, pakankamai motyvuotas ir jame nėra netikslių ar neaiškių teismo sprendimo trūkumų. Be to, 2022 m. sausio 20 d. sprendimas buvo revizuotas ir apeliacinės instancijos teisme, kuris jį paliko nepakeistą. Juolab, kad prašymą dėl papildomo sprendimo pareiškėjas teismui pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir nėra jokių pagrindų jam atnaujinti. Tuo tarpu apeliantas yra įsitikinęs, kad byloje, vis tik, turėtų būti priimtas papildomas sprendimas, nes Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendime nebuvo pasisakyta dėl jo keltų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

12. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

13. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, jeigu susiklosto aukščiau minėtos sąlygos, galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklė, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių šį terminą praleido (CPK 78 straipsnis). Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, ir į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas buvo priimtas 2022 m. sausio 20 d., byla apeliacine tvarka išnagrinėta 2022 m. balandžio 12 d. Prašymai dėl papildomo sprendimo priėmimo teisme gauti 2022 m. rugpjūčio 16 d., t. y. ženkliai praleidus terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra nustatyta jokių pagrįstų ar teisėtų priežasčių, kurios leistų teismui tenkinti prašymą jį atnaujinti. Atsakovo nurodytos termino praleidimo priežastys (tik 2022 m. rugpjūčio 9 d. suprato, kad teismas neišnagrinėjo jo pareikštų reikalavimų pagal jo nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus; teismas neišaiškino jam turimos teisės iškelti klausimą dėl neišnagrinėto reikalavimo išnagrinėjimo priimant papildomą sprendimą) nelaikytinos svarbiomis. Kaip nustatyta byloje, teismų procesiniai sprendimai jam išsiųsti savalaikiai, jis pasinaudojo teise į apeliaciją, kurioje gana išsamiai išdėstė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentus, tame tarpe ir susijusius su neištirtomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, neanalizuotomis pareiškėjo nurodytomis teisės aktų normomis ir t. t. Taigi, pareiškėjas šiuo atveju, jo manymu, teismo sprendime padarytas klaidas bei sprendimo neteisėtumą ir / ar nepagrįstumą siekė pašalinti naudodamasis apeliacinio instituto pagalba, o šiam nepavykus, siekia įgyvendinti teisę kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrą, naudodamasis kitais civilinio proceso institutais. Vis dėlto, net jeigu šiuo atveju ir nebūtų praleistas įstatyme numatytas 20 dienų terminas arba būtų pagrindas jam atnaujinti, papildomo sprendimo priėmimo institutas akivaizdžiai nepadėtų pareiškėjui įgyvendinti jo siekiamų tikslų – jam palankaus teismo sprendimo priėmimo, nes papildomas sprendimas negali būti priimtas dėl tokių trūkumų, kurių ištaisymas reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad papildomo sprendimo priėmimo tikslas nėra nei įsiteisėjusio teismo sprendimo revizija siekiant iš esmės pakeisti galiojantį teismo sprendimą, nei pakartotinos apeliacijos galimybė. Vien tai, jog pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų argumentų ir įrodymų vertinimo, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjo reikalavimo nustatyti juridinį faktą. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, įtraukti į valstybinį pensijų socialinio draudimo stažą kalendoriniais metais laiką nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. rugpjūčio 31 d., skirti ir išmokėti senatvės pensiją už jį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. – nebuvo jokio pagrindo nagrinėti, nes šis reikalavimas galėjo būti tenkinamas tik tenkinus pirmąjį reikalavimą dėl juridinio fakto, kad pareiškėjo studijų metu nuo jo gautos stipendijos buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nustatymo.

16. Be to, kaip matyti iš 2022 m. sausio 20 d. sprendimo turinio, teismas gana išsamiai įvertino šalių nurodytus argumentus, pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir nustatė, kad laikotarpyje nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. pareiškėjas mokėsi (studijavo) mokymo įstaigose, kur gaudavo stipendiją, tačiau šie laikotarpiai, anot teismo, į valstybinio socialinio draudimo stažą nepatenka. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-562-924/2022, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti juridinį faktą.

17. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.