- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-22
- Bylos Nr.
- 2A-2336-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-00043-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- BUAB „Gera technika“
- Atsakovas
- UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Transvidma“
- Kategorijos
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Gera technika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Gera technika“ ieškinį atsakovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Transvidma“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 27 836,23 Lt skolą ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2007-05-30 ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr.1-2007/05-78, kurios 10.3 p. minima, kad trečiasis asmuo ir atsakovas yra sudarę lizingo sutartį Nr.1070578, pagal kurią atsakovas perka iš ieškovo transporto priemonę su tikslu ją perduoti valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui. Pirkimo - pardavimo sutarties 5.1 p. numatyta, kad 51 336,23 Lt už transporto priemonę ieškovui sumokės pats lizingo gavėjas, t.y. trečiasis asmuo, o sutarties 5.2 p. numatyta, kad 119 784,54 Lt už transporto ieškovui sumokės atsakovas. Atsakovas 2007-06-13 sumokėjo ieškovui 119 784,54 Lt. Bankroto administratorius nustatė, kad trečiasis asmuo pagal pirkimo - pardavimo sutartį sumokėjo ieškovui tik 23 500 Lt, todėl ieškovui nesumokėta suma už atsakovui parduotą transporto priemonę yra 27 836,23 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 p. yra ieškovo patvirtinimas, kad dalį pirkimo-pardavimo sutarties kainos, t.y. 51 336,23 Lt, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas yra gavęs iš trečiojo asmens. Atsakovas pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį tik turėdamas raštu išreikštą ieškovo patvirtinimą, įtvirtintą sutarties 5.1 p. Lizingo praktikoje įprasta, kad, finansuojant transporto priemonių įsigijimą, dalį transporto priemonės kainos privalo sumokėti pats lizingo gavėjas. Tokiu būdu siekiama sumažinti lizingo bendrovės finansinę riziką ir įsitikti lizingo gavėjo mokumu.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-31 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 5.1 p. nustatyta, kad „51.336,23 LTL (Penkiasdešimt vienas tūkstantis šimtai trisdešimt šeši litai ir 23 ct) Pardavėjui prieš pasirašant šią Sutartį sumokėjo lizingo gavėjas, nurodytas Sutarties 10.3 punkte, ir Pardavėjas jokių pretenzijų dėl šios sumos ir/ar atsiskaitymo pagal šį Sutarties punktą Pirkėjui ir lizingo gavėjui nurodytam Sutarties 10.3 punkte, neturi ir/ar ateityje jų neturės. Šiame punkte nurodyta suma yra įskaitoma kaip dalis Pirkėjo mokėtinos Kainos ir kaip lizingo gavėjo, nurodyto Sutarties 10.3 punkte, pradinė įmoka (arba jos dalis) pagal Lizingo sutartį, nurodytą Sutarties 10.3.punkte ". Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 27 836,73 Lt kildina iš šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, o reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovo balanso ir ieškovo sąskaitos išrašo duomenimis trečiasis asmuo ir atsakovas su ieškovu už parduotą transporto priemonę nėra visiškai atsiskaitę, t.y., nėra sumokėję visos įmokos, nurodytos pirkimo – pardavimo sutarties 5.1 p.
Pirkimo – pardavimo sutarties 5.1 p. ieškovas patvirtino, kad trečiasis asmuo ieškovui iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sumokėjo 51 336,23 Lt. Kaip matyti iš teismui pateikto sąskaitos išrašo, 2007-06-13 atsakovas, vykdydamas sutarties 5.2 p., sumokėjo ieškovui 119 784,54 Lt. Šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą, nėra nuginčyta ir yra galiojanti. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo ar trečiojo asmens dalį sutarties 5.1 p. nurodytos sumos nėra pagrįstas.
Iš teismui pateikto sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad trečiasis asmuo atliko 23 500 Lt įmokas kaip paskolos ieškovui grąžinimą, todėl pagrįsti atsakovo argumentai, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo ar trečiojo asmens 27 836,23 Lt sumą galimai atsirado kitu, t.y. paskolos teisinių santykiu pagrindu, o ne tuo, kuris yra nurodytas teismui pateiktame ieškinyje.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-31 sprendimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. CK 6.573 str. 2 d. nustato, kad lizingo davėjas ir lizingo gavėjas turi pardavėjui solidariosios prievolės kreditorių teises ir pareigas. Tai reiškia, kad ne tik trečiasis asmuo, bet ir atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui pinigus už parduotą daiktą. Bankroto administratorius yra pateikęs į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovui pagal pirkimo - pardavimo sutartį nebuvo sumokėta 27 836,23 Lt.
2. Pirkimo – pardavimo sutarties 10.3 p. minima, kad trečiasis asmuo ir atsakovas yra sudarę lizingo sutartį Nr.1070578, pagal kurią atsakovas perka transporto priemonę su tikslu ją perduoti valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui. Pirkimo – pardavimo sutarties 5.1 p. numatyta, kad 51 336,23 Lt už transporto priemonę ieškovui sumoka pats lizingo gavėjas (trečiasis asmuo), o sutarties 5.2 p. numatyta, kad 119 784,54 Lt už transporto priemonę ieškovui sumoka pirkėjas (atsakovas). Tačiau, kaip jau minėta, bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės finansinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad ieškovui pagal pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo sumokėta 27 836,23 Lt.
Nepaisant to, kad pirkimo - pardavimo sutarties 5.1 p. yra parašyta, jog 57 336,23 Lt pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį sumokėjo lizingo gavėjas, tačiau pagal mūsų šalies įstatymų reikalavimus tarp juridinių asmenų visi mokėjimai turi būti pagrįsti finansinės apskaitos dokumentais, o šio ginčo atveju tokių dokumentų ieškovas neturi, jų į bylą nepateikė nei atsakovas, nei trečiasis asmuo. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, tačiau teismas kažkodėl nusprendė, kad ginčo atveju jų nereikia, kad šiuo atveju finansinę-ūkinę operaciją (t.y. pinigų perdavimo-gavimo tarp dviejų juridinių asmenų faktą) patvirtina formuluotė, esanti pirkimo - pardavimo sutarties 5.1 p.
3. Atsakovas yra specialus subjektas, užsiimantis lizingo paslaugomis, taigi yra savo srities profesionalas, kuriam keliami aukštesni profesinės veiklos reikalavimai. Tai reiškia, kad atsakovas privalėjo patikrinti (įsitikinti), ar tikrai pirkimo - pardavimo sutarties 5.1 p. nurodyta kainos dalis yra trečiojo asmens sumokėta ieškovui prieš pasirašant šią sutartį. Akivaizdu, kad atsakovas šiuo atveju elgėsi neapdairiai, todėl už tokį atsakovo elgesį neturėtų atsakyti niekuo dėti tretieji asmenys (ieškinio atmetimo atveju ieškovas neatgautų bankrutuojančiai įmonei priklausančių pinigų, dėl to nukentėtų ieškovo kreditoriai).
Atsiliepimas
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Pirkimo – pardavimo sutarties sutarties 5.1 p. pateiktas ieškovo patvirtinimas, kad 51 336,23 Lt pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį sumokėjo lizingo gavėjas, nurodytas sutarties 10.3 p., ir pardavėjas jokių pretenzijų dėl šios sumos ir/ar atsiskaitymo pagal šį sutarties punktą pirkėjui ir lizingo gavėju, nurodytam sutarties 10.3 p., neturi ir/ar ateityje jų neturės. Sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis yra nenuginčyta. Ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl kainos dalies sumokėjimo, kai sutartyje yra patvirtinęs, kad reikalaujamą sumą jau yra gavęs ir dėl šios sumos jokių pretenzijų neturi ir/ar ateityje neturės.
2. CK 6.38 str. ir 6.158 str. numato, kad šalys viena kitos atžvilgiu turi elgtis sąžiningai. Susidariusioje situacijoje paties ieškovo elgesys negali būti traktuojamas kaip sąžiningas. Pasirašydamas sutartį atsakovas neturėjo pagrindo netikėti ieškovo patvirtinimu, kadangi, vykdant pirkimo – pardavimo sandorius, pardavėjas visada yra suinteresuotas gauti visą parduodamos prekės kainą, kuri lizingo atveju yra sumokama prieš perduodant turtą lizingo gavėjui. Atsakovo nuomone, ieškovas, melagingai patvirtinęs aplinkybę apie tai, kad trečiasis asmuo sumokėjo 51 336,23 Lt, tuo pačiu prisiėmė reikalaujamos kainos dalies nesumokėjimo riziką ir, negavęs šios kainos dalies, netenka teisės reikšti reikalavimo atsakovui.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Ieškovas ir atsakovas 2007-05-30 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr.1-2007/05-78, kuria atsakovas nupirko iš ieškovo transporto priemonę, turėdamas tikslą šią transporto priemonę perduoti trečiajam asmeniui naudotis ir valdyti lizingo sutarties pagrindu.
Pirkimo – pardavimo sutarties 5.2 p. šalys susitarė, kad atsakovas už transporto priemonę sumoka ieškovui 119 784,54 Lt kainos dalį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas šią sumą ieškovui yra sumokėjęs. Pirkimo – pardavimo sutarties 5.1 p. šalys susitarė, kad 51 336,23 Lt kainos dalį ieškovui sumokės trečiasis asmuo, ieškovas sutarties 5.1 p. patvirtino, kad trečiasis asmuo šią sumą ieškovui jau yra sumokėjęs prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, ir kad ieškovas jokių pretenzijų dėl šios sumos ir/ar atsiskaitymo pagal šį sutarties punktą ieškovui neturi. Būtent šis ieškovo patvirtinimas apie tinkamai įvykdytą prievolę sumokėti 51 336,23 Lt kainos dalį, kaip nurodė atsakovas, buvo pagrindas atsakovui sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir lizingo sutartį su trečiuoju asmeniu.
Taigi atsakovas yra įvykdęs savo prievolę pagal pirkimo – pardavimo sutartį sumokėti ieškovui 119 784,54 Lt kainos dalį, o ieškovas yra patvirtinęs, kad prievolė sumokėti 51 336,23 Lt kainos dalį taip pat yra įvykdyta tinkamai, ir kad ieškovas jokių pretenzijų atsakovui dėl šios kainos dalies sumokėjimo neturi (CK 6.65 str. 1 d., 6.156 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.193 str.).
Ieškovas netinkamai aiškina CK 6.573 str. 2 d. Pagal CK 6.573 str. 2 d. lizingo davėjas ir lizingo gavėjas turi pardavėjui solidariosios prievolės kreditorių, o ne skolininkų teises ir pareigas. CK 6.573 str. „Pirkėjo atsakomybė“ skirtas reglamentuoti pardavėjo, o ne lizingo davėjo ar lizingo gavėjo atsakomybę.
Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, privalėjo patikrinti (įsitikinti), ar tikrai trečiasis asmuo prieš pasirašydams pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjo ieškovui 5.1. p. nurodytą kainos dalį. Tokios atsakovo prievolės nenustato nei pirkimo – pardavimo sutartis, nei įstatymai. Ieškovas taip pat yra verslininkas, todėl, sutikdamas, kad dalį pirkimo kainos sumokėtų trečiasis asmuo, patvirtindamas, kad šią kainos dalį trečiasis asmuo yra sumokėjęs, ir patvirtindamas, kad neturi atsakovui pretenzijų dėl šios kainos dalies sumokėjimo, veikė savo rizika.
Ieškovas pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos pagal ieškovo apeliacinį skundą nagrinėjimą tuo pagrindu, kad Vilniaus apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovams UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB „Transvidma“, kuriuo ieškovas prašo pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutarties 5.2 p. sąlygą, konstatuojančią, kad 51 336,23 Lt sumą už parduodamą transporto priemonę ieškovui prieš pasirašant sutartį sumokėjo trečiasis asmuo. Šis prašymas atmestinas. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Sustabdyti bylą šiuo pagrindu galima tik kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Pareikštu nauju ieškiniu ieškovas ginčija pirkimo – pirkimo sutarties 5.2 p. nuostatą, kad trečiasis asmuo 51 336,23 Lt kainos dalį sumokėjo prieš sutarties pasirašymą, tačiau neginčija pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti tik 119 784,54 Lt kainos dalį, ir kad ieškovas neturi atsakovui pretenzijų dėl 51 336,23 Lt kainos dalies, kurią įsipareigojo sumokėti trečiasis asmuo. Todėl sprendimas neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.