Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-875-163/2016

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-06-3-07770-2013-8)

2016 m. gegužės 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei V. N. – S., išvadą duodanti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovės V. N. – S. priešieškinį ieškovui M. S., išvadą duodanti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei V. N. – S., išvadą duodanti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo. Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų mama; vaikų išlaikymui priteisti po 350 Lt (102 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam; nustatyti su vaikai su bendravimo tvarką jo pasiūlytu būdu; priteisti jam iš atsakovės 22889,51 Lt kompensaciją už jam netenkančią piniginių lėšų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. 2015-12-15 teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo turto padalinimo klausimu, kuriuo jis prašė iš atsakovės priteisti 9299,08 Eur kompensaciją už jam netenkančią piniginių lėšų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

2014-11-17 teisme gautas atsakovės V. N. – S. priešieškinis kuriuo ji pareiškė reikalavimus: santuoką tarp šalių nutraukti dėl ieškovo kaltės; priteisti atsakovei iš ieškovo 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę-N.; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja; iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt (144,80 Eur) kiekvienam periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį, nepilnametei M., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiui V., gim. (duomenys neskelbtini) priteisiant nuo 2013-02-01, o išlaikymą nepilnamečiui E., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti nuo 2013-07-05; pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe (po ½ dalį kiekvienam) atsakovės nurodytą turtą ir padalinti jos nurodytu būdu; priteisti atsakovei iš ieškovo 6050 Lt (1752,20 Eur) kompensaciją už turtą; priteisti atsakovei iš ieškovo 5000 Lt (1448,10 Eur) už investicijas, atliktas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; priteisti iš atsakovo 17000 Lt (4923,54 Eur) kompensaciją už parduotą transporto priemonę Ford Galaxy bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2016-03-522 teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo turto padalinimo klausimu, kuriuo jis pareiškė reikalavimą iš atsakovės ieškovui priteisti 22191,79 Eur kompensaciją už jam netenkančią piniginių lėšų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei 1448,10 Eur kompensaciją už jos asmeninio turto pagerinimą. Ieškovas prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio turtinio reikalavimo byloje pareiškimo dienos.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo netenkino ir nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos primokėti 510,32 Eur žyminio mokesčio valstybei, paduodant patikslintą ieškinį. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškovo patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra aiškus ir konkretus, nurodant tikslią prašomą priteisti kompensacijos sumą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo iki galutinio turtinio reikalavimo byloje pareiškimo dienos. Kadangi ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo žyminį mokestį tik nuo 6629,26 Eur reikalaujamos priteisti jam kompensacijos sumos, jis įpareigojamas primokėti žyminį mokestį nuo likusios 17 010,63 Eur sumos, t.y.510,32 Eur ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl žyminio mokesčio atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, juo padidino prašomą priteisti kompensaciją ir prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovo prašymą.

Ieškovas nurodo, kad nežino tikslios reikalavimo sumos, kadangi atsakovė piktnaudžiauja proceso teisėmis ir teismui nepateikia dalintino turto balanso, todėl ieškovas negali suformuluoti tikslaus turtinio reikalavimo.

Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovas LRCPK 84 straipsnyje numatytų sąlygų taikyti neprašė ir jų neįrodinėjo. Ieškovas nurodo, kad negali pateikti tikslios ieškinio reikalavimo sumos, kadangi atsakovė nepateikia dalintino turto balanso, todėl žyminis mokestis turi būti atidėtas. Tačiau su tokia atsakovo pozicija sutikti negalima, kadangi ieškovas pateikdamas ieškinį, jį tikslindamas – pateikdamas prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, nurodė aiškią ir konkrečią sumą, kurią nori prisiteisti kaip kompensaciją iš atsakovės, todėl nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimo.

Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo principą tarp procese dalyvaujančių šalių, kadangi atsakovės prašymu atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą už priešieškinio pateikimą. Tačiau su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, kadangi iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė, pateikdama prašymą byloje dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nurodė LRCPK 84 straipsnyje egzistuojančias sąlygą bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas 2014-11-19 nutartimi pagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo pateikus priešieškinį šioje byloje.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą.