Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Linos Beigelienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnį 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad jis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 23 val., vagystės tikslu pro neužrakintas duris įsibrovė į A. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur iš striukės kišenės pagrobė A. P. priklausančią piniginę, 20 eurų vertės, su joje buvusiais grynaisiais pinigais – 60 eurų, A. P. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. priklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis – „SEB“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), dvejomis „Swedbank“ banko mokėjimo kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. G. priklausančią „Luminor Bank AS“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „E-bilietu“ papildytu 10 eurų, įvairiomis nuolaidų kortelėmis, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. P. bendrą 90 eurų turtinę žalą.

2. Taip pat dėl to, kad jis neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie banko „Luminor Bank AS“ informacinės sistemos, bei apgaule užvaldė svetimą turtą, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d., 23 val. 35 min., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti J. G. priklausančius pinigus, jis neteisėtai įgytą svetimą J. G. vardu išduotą banko „Luminor Bank AS“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įdėjo į AB „SEB“ priklausantį bankomatą (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei žinodamas šios kortelės PIN kodą (naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis), įvedė šios kortelės PIN kodą ir taip prisijungė prie J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banko „Luminor Bank AS“, ir joje atliko finansines operacijas, taip neteisėtai prisijungė prie banko „Luminor Bank AS“ informacinės sistemos, identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, bei parinkęs operaciją „Grynųjų pinigų nurašymas kortele“, neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas šia svetima elektronine mokėjimo priemone, t.y. 23 val. 35 min. 01s. iš mokėjimo kortelės išgrynino 50 eurų, 23 val. 35 min. 26 s. iš mokėjimo kortelės išgrynino 200 eurų, 23 val. 36 min. 02 s. iš mokėjimo kortelės išgrynino 200 eurų, 23 val. 36 min. 39 s. iš mokėjimo kortelės išgrynino 50 eurų ir 23 val. 37 min. 05 s. iš mokėjimo kortelės išgrynino 20 eurų, tokiu būdu bendrais, tęstiniais veiksmais, neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos ir neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai J. G. priklausančius 520 eurų.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. R. išteisinamas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės apeliacinis skundas tenkinamas.

7.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nustatė :

7.2. A. R. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 23 val., vagystės tikslu pro neužrakintas duris įsibrovė į A. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur iš striukės kišenės pagrobė A. P. priklausančią piniginę, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. P. bendrą 90 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

7.3. Be to, A. R. 2019 m. lapkričio 6 d., nuo 23 val. 35 min. iki 23 val. 37 min., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti J. G. priklausančius pinigus, neteisėtai įgytą svetimą J. G. vardu išduotą banko „Luminor Bank AS“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įdėjo į AB „SEB“ priklausantį bankomatą (duomenys neskelbtini) esantį M. Gimbutienės g. 3, Kaune, bei, žinodamas šios kortelės PIN kodą (naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis), įvedė šios kortelės PIN kodą ir taip prisijungė prie J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banko „Luminor Bank AS“, ir joje atliko finansines operacijas, taip neteisėtai prisijungė prie banko „Luminor Bank AS“ informacinės sistemos, identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones bei, parinkęs operaciją „Grynųjų pinigų nurašymas kortele“, neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas šia svetima elektronine mokėjimo priemone, t. y. neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai J. G. priklausančius 520 eurų, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

8. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. R. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis gyvena su drauge jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, kadangi gyvena tame pačiame aukšte. Nurodė, kad tai bendrabučio tipo namas, kambarys, kuriame jis gyvena su drauge, yra už kelių durų nuo nukentėjusiojo gyvenamosios patalpos, yra bendras koridorius ir kitos bendros patalpos. Jis su nukentėjusiuoju artimai nebendrauja, tik pasisveikina, prieš kelis mėnesius iš nukentėjusiojo skolinosi dešimt eurų, jo kambaryje niekada nėra buvęs. 2019 m. lapkričio 6 d., vakare, apie 23 val. jis greičiausiai buvo kambaryje su vaikais, gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, tačiau ką konkrečiai tą vakarą veikė jis neprisimena. Paaiškino, kad šiame name gyvena daug jaunimo, pas kuriuos ateina ten negyvenantys žmonės, vyksta baliai, būna daug pašalinių žmonių. Tvirtina, kad jis į nukentėjusiojo į kambarį atėjęs nebuvo, jo piniginės nevogė, pinigų iš bankomato nenuiminėjo, jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Pripažino, kad yra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau jau apie metus laiko jis alkoholio nevartoja, gyvena su sugyventine, augina jos vaikus, jais rūpinsi, kodėl jį kaimynas įtaria vagystės padarymu jis nežino, apie vagystę girdėjo tik iš kaimynų, kas galėjo nukentėjusįjį apvogti nežino.

23. Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai A. R. kaltę įrodančių įkalčių, vadovavosi in dubio pro reo principu, jog visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, todėl A. R. išteisino.

24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, palyginusi juos tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste, sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir sprendžia, jog apylinkės teismas netinkami vertino 2020 m sausio 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomus duomenis ir šių duomenų nevertino kontekste su kitais ištirtais įrodymais.

26. Sutiktina su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog asmuo, stengdamasis maskuoti savo tapatybę, veido sritį slėpė po dėvimo drabužio gobtuvu, todėl tik dalis užfiksuotų matomų veido bruožų buvo tiriama paskirto vaizdo tyrimo metu. Atlikus tyrimą buvo fiksuotas stipriai individualizuojantis ypatumas tarp tiriamojo asmens ir A. R. išorės elementų – nežymi nosies sparnelių asimetrija, dešinys aukščiau negu kairys. Taip pat fiksuojami sutapimai ir kitų tiriamojo asmens bei A. R. išorės elementų – nosies plotis bei galiuko forma, viršutinės lūpos aukštis ir storis, burnos dydis, lūpų kampučių padėtis, linijos kontūras, įdubimas po apatine lūpa, ausų kontūras, lezgelio priaugimas. Specialistas, atlikęs tyrimą, konstatavo, kad yra tikimybės, kad tiriamosiose nuotraukose yra užfiksuotas A. R..

27. Ekspertizės aktas (specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirtas prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, tačiau tai yra tik vieni iš įrodymų baudžiamojoje byloje, kurie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad, kaip nuosprendyje nruodė pirmosios instancijos teismas, kai kurie požymių sutapimai yra tikėtini, savaime nepaneigia ekspertų išvadų pagrįstumo. Kaip minėta, ekspertų išvados turi būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais – kartu su byloje esančiais nukentėjusiojo, paties nuteistojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais įrodymais.

28. Taigi, A. R. kaltė, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, grindžiama ne vien tik specialisto išvada, bet ir kitais byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog neteisėtai įgyta svetima J. G. vardu išduota mokėjimo kortelė, buvo įdėta ir neteisėtos finansinės operacijos su šia kortele buvo atliktos AB „SEB“ priklausančiame bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. tame pačiame nukentėjusiojo ir kaltinamojo gyvenamajame rajone (nukentėjusysis ir kaltinamsis gyvena (duomenys neskelbtini) name, Kauno m.). Be to, neteisėtos penkios finansinės operacijos bankomate inicijuotos 2019 m. lapkričio 6 d. nuo 23 val. 35 min. iki 23 val. 37 min., t. y. neužilgo po tai, kad nukentėjusysis apie 23.00 val. buvo išėjęs iš savo kambario į bendro naudojimo tualetą.

31. Nors šios nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sukėlė abejones, tačiau, kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas neįvertino to, kad būtent po nukentėjusiojo išėjimo į tualetą ir grįžimo iš jo, t. y. apie 23 val., jis matė einantį A. R., kuris, nors ir gyvena tame pačiame bendrabutyje, tačiau buvo apsirengęs striuke ir netrukus po to, t. y. 23 val. 35 min. anksčiau minėtame bankomate, esančiame tame pačiame gyvenamame rajone buvo pasinaudota mokėjimo kortele, buvusia nukentėjusiojo pagrobtoje piniginėje. Nors nukentėjusysis nurodė, kad negali įvardinti tikslaus laiko, kada galėjo būti pagrobta kortelė – prieš jam išeinant iš buto į tualetą, ar vėliau naktį, kai jis miegojo, tačiau akivaizdu, kad kortelė buvo pagrobta ne vėliau kaip 23 valandos 30 min.

33. Abejoti teismo ekspertizės specialisto išvada kolegijai nesuteikia pagrindo ir prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovo N. R. pateiktame vaizdo įraše (esančiame trečiajame diske) užfiksuota informacija. Šiame įraše matyti asmens, kuris vėliau naudojasi bankomatu, atėjimas link parduotuvės (kur yra bankomatai) stotas ir eisena, kurie atitinka išteisintojo išorės požymius. Ir nors akivaizdu, jog šiame vaizdo įraše užfiksuoto asmens identifikuoti negalima, tačiau ši informacija neprieštarauja specialisto išvadai dėl išteisintojo ir asmens, besinaudojusio pagrobta banko kortele, išvaizdos sutapimų.

34. Nors netiesiogiai, tačiau išdėstytas aplinkybes patvirtina ir tai, jog link bankomato einantis asmuo ateina būtent iš tos pusės, kur yra nukentėjusiojo ir išteisintojo namas, o pagal maps.google.lt duomenis atstumą nuo šio namo ((duomenys neskelbtini)) iki parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) nueiti galima per 3 minutes.

35. Taigi, esant nustatymoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog A. R. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybės pro neužrakintas duris įsibrovė į A. P. butą, kur iš striukės kišenės pagrobė piniginę su joje buvusiais grynaisiais pinigais, banko mokėjimo kortelėmis – „SEB“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), dvejomis „Swedbank“ banko mokėjimo kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Luminor Bank AS“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „E-bilietu“ papildytu 10 eurų, įvairiomis nuolaidų kortelėmis, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. P. bendrą 90 eurų turtinę žalą bei neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie banko „Luminor Bank AS“ informacinės sistemos, identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, bei neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas šia svetima elektronine mokėjimo priemone ir išgrynino sąskaitose buvusius pinigus ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai J. G. priklausančius 520 eurų.

36. Todėl kolegija sprendžia, jog ikiteisminio tyrimo metu A. R. inkriminuotos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje visiškai įrodytos ir kvalifikuotos teisingai.

37. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, jog A. R. jokio teisėto pagrindo įeiti į nukentėjusiojo A. P. butą be jo savininko leidimo – neturėjo. Jeigu iš tiesų kaltinamasis atėjo pas nukentėjusįjį turėdamas kokį nors reikalą, įvertinus tai, jog laikotarpiu nuo nukentėjusiojo grįžimo iš darbo ir iki jo išėjimo į tualetą, jis nuolat buvo savo gyvenamojoje vietoje, t. y. arba savo bute, arba bendrojo naudojimo patalpose, A. R. neabejotinai turėjo galimybę, prieš įeidamas į nukentėjusiojo butą, gauti pastarojo leidimą arba palaukti, kol šis pareis. Tačiau įvyko priešingai – į butą buvo įeita arba tuo metu, kai nukentėjusysis buvo išėjęs, arba jam būnant namie, tačiau stengiantis, jog pastarasis neišgirstų ir nepamatytų, o tai leidžia kolegijai daryti pagrįstą išvadą jog į butą buvo įsibrauta.

38. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, BK 215 straipsnio 1 dalyje – tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, o pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Įvertinus visus aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog kortelės PIN kodas atitinka naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų požymį, todėl A. R. atlikti veiksmai, t. y. svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas ir jos naudotojo tapatybės duomenų patvirtinimas, visiškai atitinka BK 215 straipsnyje numatytos veikos požymius ir vertintinas kaip neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, kas tuo pačiu sudaro sąlygas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 198¹ straipsnio1 dalį kilti. Turint svetimus asmens identifikavimo duomenis ir neturint leidimo šiais duomenimis disponuoti, A. R. prisijungimas prie banko informacinės sistemos, laikytinas neteisėtu, todėl kolegija spendžia, jog A. R. savo veiksmais padarė ir jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

39. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

40. A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, šioje byloje inkrimuotas veikas jis padarė turėdamas neišnykusius ir įstatymų tvarka nepanaikintus teistumus, kas atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) sąlygas, aptartas BK 27 straipsnio 1 dalyje, todėl ši aplinkybė pripažintina A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad A. R. padarė du tyčinius nesunkius ir du tyčinius apysunkius nusikaltimus, visos veikos baigtos, A. R. nedirba, nevedęs, tačiau gyvena faktinėje šeimoje ir išlaiko savo sugyventinės mažamečius vaikus, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. t. 2, b. l. 146-149). Vertinant A. R. asmenybę, atsižvelgiama ir į tai, jog jis ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už svetimo turto vagystes (1 t., 187-196 b. l.). Taigi, įvertinus tai, jog A. R. veikas padarė būdamas recidyvistu, kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas griežčiausias bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, nes tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bus tinkamas įgyvendinti bausmės paskirtį ir A. R. sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Bausmių dydžiai nustatytini artimi sankcijoje numatytų bausmių vidurkiui.

41. Paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu (taikant bausmių apėmimą, kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai) ir paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio A. R. sulaiko dienos. Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, kardomoji priemonė – rašytinis paisžadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliktina nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nukentėjusiojo A. P. civilinio ieškinio

42. A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti 700 eurų (1 t., 58 b. l.). nurodo, jog žala padaryta dėl to, jog iš sąskaitos paimta 610 eurų ir 90 eurų žalą patyrė dėl naujų dokumentų gavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys dėl 700 Eur turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nėra nustčius, jog pagrobtoje piniginėje buvo nukentėjusiojo asmens dokumentai, nėra pagrindo netikėti A. P. teiginiais, jog dėl naujų dokumentų gavimo jis turėjo išlaidų. Įvertinus tai, jog tarp A. R. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos nukentėjusiajam yra tiesioginis priežastinis ryšys, ieškinys tenkintinas, priteisiant nukentėjusiajam iš A. R. 700 eurų.

43. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – trys kompaktinės plokštelės, pateiktos prekybos centro centro ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo (1 t., 13 b. l.) – paliktinos prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendį, kuriuo A. R. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir 182 straipsnio 1 dalį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai) ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis) subendrinti su bausme paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. R. sulaikymo dienos, vykdant nuosprendį. Kardomąją priemonę – rašytinį paisžadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o jį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – tris kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais – palikti prie bylos medžiagos.

Priteisti iš A. R. A. P. naudai 700 eurų turtinei žalai atlyginti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.