Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant L. G., jo atstovui advokatui R. T., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, UAB ,,S. M.‘‘, direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini) , trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d., 173¹ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 15 d. – 2015 m. birželio 18 d., Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad L. G., būdamas UAB ,,S. M.‘‘ vadovu, neužtikrino, kad per 2015 m. balandžio mėn. nepanaudota atskaitingo asmens avanso suma, tai yra 22881,22 Eur, būtų grąžinta į bendrovės kasą, išrašant minėtai sumai kasos pajamų orderį. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad per balandžio mėn. direktoriui L. G. iš bendrovės kasos prekių bei paslaugų pirkimui buvo išmokėta 30800 Eur suma. Įvertinus patirtas atskaitingo asmens išlaidas už 2015 m. balandžio mėn., kurias sudarė 7434,73 Eur bei atskaitingo asmens avanso likutį 2015 m. balandžio 1 d., kuris sudarė 484,05 Eur, nustatyta, kad bendrovės vadovas L. G. pažeidė 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių‘‘ 9 p. reikalavimus.

Be to, L. G., būdamas UAB ,,S. M.‘‘ vadovu, bendrovės darbuotojams, tai yra J. R., gim. (duomenys neskelbtini) , A. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini) , mokėjo į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį. Iš viso per 2013 m. - 2015 m. bendrovės darbuotojams veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) , išmokėta 2061,34 Eur (7117,40 Lt) į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio sumą. Paskutinę neapskaityto darbo užmokesčio sumą, tai yra 14,48 Eur (50 Lt) išmokėjo 2015 m. balandžio mėn., bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) , J. R.. Nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. gruodžio 29 d. bendrovės veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) A. D. iš viso išmokėjo 1983,99 Eur (6850,32 Lt) į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio sumą. Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. gruodžio 29 d., bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) V. B. išmokėjo 62,87 Eur (217,08 Lt) į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio sumą. Tokiu būdu bendrovės vadovas L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus 41⁴ str. 3 d. ir 173¹ str. 1 d.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas L. G. kaltu dėl buhalterinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimo pagal ATPK 173¹ str. 1 d. prisipažino ir parodė, kad jo ir sutuoktinės L. G. įmonė veikia apie 10 metų. Stengiasi, kad įmonė būtų pelninga, nes turi pasiėmęs paskolą, vyko projektus. Jo įmonės buhalteriją tvarko įmonė ,,Audito tikslas‘‘. Sutinka, kad pinigai nebuvo grąžinti į buhalteriją. Buhalterė neužpildė pinigų grąžinimo dokumentų. Tai tik formalus pažeidimas. Tačiau jis nesutinka su kaltinimu pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. Nurodė, kad finansininkė surašo algalapius, jis išmoka darbo užmokestį. Sutinka, kad už atlyginimų išmokėjimą atsako vadovas. Visi darbuotojai gauna nustatytą darbo užmokestį. Vieni gauna minimalų atlyginimą, kiti kiek daugiau. Asmenys, gavę atlyginimus pasirašo žiniaraštyje. Algos mokamos vieną kartą per mėn. Jo įmonės kontingentas įvairus. Būna atvejų, kad darbuotojai prašo atlyginimo avansu viduryje savaitės, daugiausia penktadienį. Tuo metu jis duoda pinigų iš savo asmeninių lėšų, o kai mokami atlyginimai, tada skolą išskaičiuoja. Kadangi įmonės buhalteriją tvarko įmonė ,,Audito tikslas‘‘, tai finansininkė surašo algalapius, jis tik surenka parašus ir išmoka algas. Jis nesupranta, kodėl jį kaltina dėl neapskaityto darbo užmokesčio buhalterinėje apskaitoje. Jam kyla įtarimų, kad jo įmonės darbuotojai tikrintojų buvo suklaidinti, todėl ir rašė paaiškinimuose netiesą. Vien iki gegužės mėn. tikrino septynis kartus; pareigūnai tikrino penktadienį, kai turėjo būti mokami ,,juodi pinigai‘‘. Buvo padaryta krata, tačiau nieko blogo nerado ir negalėjo rasti, nes įmonėje ir nėra jokių ,,juodų sąrašų‘‘, jokių ,,juodų pinigų‘‘ nemoka. Jis stengiasi atsikaityti su žmonėmis laiku. Būna, kad darbuotojai suvažiuoja vakare prašo pinigų anksčiau nei alga. Jis kartais moka iš savo lėšų , tačiau tai ne įmonės ,,juodi pinigai‘‘. Jo įmonės darbuotojų darbas specifinis, darbuotojų skaičius svyruoja nuo 30-38, vasarą ir žiemą mažiau, nes darbas miškuose, reikia sodinti mišką, dirba pagal sutartį su valdiška įstaiga, o ne su privačiais asmenimis, pinigus gauna iš urėdijų. Todėl čia nėra vietos piktnaudžiavimui. Jis įmonėje atsako už visą finansinį darbą. Darbo užmokestis yra mokamas per įmonės kasą, nes netikslinga mokėti per banką, nes Pagėgių mieste nėra bankų skyrių, darbuotojų kontingentas įvairus, be to, nemažos pervedimo išlaidos. Avansas įmonėje nėra mokamas. Jeigu žmogui reikia pinigų, ateina pas jį, iš savo lėšų duoda 50 litų, o kai moka mėnesio gale atlyginimus, skolintus pinigus išskaičiuoja iš algos. Tai nėra pažeidimas. Tik skolos grąžinimas. Jis buvo baustas dėl laiku nesumokėto PVM valstybei. Buvo paskirta bauda, tačiau ją sumokėjo laiku.

L. V. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas patikrinimas dėl galimai mokamo neapskaityto darbo užmokesčio. Patikrinimo metu buvo paimti raštiški paaiškinimai darbuotojų bei jau atleistų darbuotojų, kurie įmonėje jau nedirba. Darbuotojai nurodė, kad įmonėje atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais keletą kartų per mėn. , už gautą darbo užmokestį ne visada darbuotojai pasirašo žiniaraščiuose, darbo užmokesčio sumos išmokamos skirtingos, darbuotojų nurodytos. Todėl pagal pateiktus darbuotojų paaiškinimus ir dokumentus, rašytinius paaiškinimus nustatytas neapskaityto darbo užmokesčio faktas. Pats direktorius 2015-05-15 nurodė, kad darbo užmokestį išmoka dažniau nei kartą per mėn., bet dokumentuose tai neatsispindi. Įmonės veikla buvo tikrinta padalinyje kur nėra buhalterijos, įmonės buhalteriniai dokumentai pateikti vėliau. Duomenys suvesti remiantis darbuotojų paaiškinimais, teik dirbančių, tiek atleistų. Kiek apklausta darbuotojų, neprisimena, pažymoje nurodyti trys asmenys, kurie nurodė, kad gavo neapskaitytą darbo užmokestį. Patikrinimas buvo vykdomas dėl mokamo neapskaityto darbo užmokesčio. Oficialiuose dokumentuose nurodyta, kad darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėn., o faktiškai nustatyta, kad mokama dažniau nei kartą per mėn., dažniausiai penktadieniais, ir tai patvirtino darbuotojai. Tą dieną padalinyje rastas ir pats direktorius.

Liudytoja E. G. parodė, kad 2015-05-15 su kolege ir Klaipėdos FNTT pareigūnas buvo atliekamas patikrinimas(duomenys neskelbtini) . Informacija gauta pasitikėjimo telefonu. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio. Ji paėmė paaiškinimą iš įmonės darbuotojo J. R.. Jis nurodė, kad gauna priedus, papildomas pajamas. Žmogus pasakojo, o ji užrašė jo paaiškinimus. Nurodė, kad paskutinį kartą priedą gavo balandžio mėn., priedų dydis nuo 50 iki 100 litų; atlyginimą gauna grynais už gautą atlyginimą pasirašo pateiktuose dokumentuose. Liudytojas J. R. parodė, kad nuo 2014 m. dirba (duomenys neskelbtini) . 2015-05-15 jį apklausė mokesčių inspekcijos pareigūnai. Jis aiškino, o pareigūnė užrašė, jis neturėjo akinių, nelabai gerai mato, todėl rašė pareigūnė, perskaitė, tada jis pasirašė. Mokesčių inspekcijos atstovai atvyko staiga, pradėjo klausinėti, jis pasimetė, viskas gavosi automatiškai, nesuprato klausimo, yra baigęs aštuonias klases. Dabar sako tiesą, kad įmonėje priedų nemoka, jis gauna minimumą, kai trūksta pinigų, prašo vadovo paskolinti iki algos. Paaiškinime neteisingai parašyta dėl priedų, jam jų niekas nemoka. Kai gauna algą, atiduoda viršininkui skolą. Jis skiria kada mokama alga, kada priedas prie algos.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2015-05-15 (duomenys neskelbtini) nedirbo. Nepamena, kada buvo atleistas. Gavo šaukimą ir atvyko į mokesčių inspekciją. Ne visus klausimus suprato, jo klausė koks atlyginimas buvo mokamas, kiek valandų dirbo. Dabar sako tiesą, kad darbdavys algą mokėjo kartą per mėn., kai jam pritrūkdavo pinigų, pasiskolindavo iš darbdavio, kai mokėdavo atlyginimus, pasiskolintus pinigus grąžindavo. Iš darbo išėjo savo noru. Jo mokamas atlyginimas sutapdavo su parašytu žiniaraštyje. Jis nežino, nesupranta ką reiškia ,, neapskaitytas darbo užmokestis‘‘, kaip pasakė, taip ir užrašė. Jam atlyginimas buvo mokamas kartą per mėn., o dažniausiai savaitgaliais – penktadieniais, pasiskolindavo, tai po 300 Lt, tai po 200 Lt. Kadangi pareigūnės nesuprato klausimų, tuo metu atsakė neteisingai.

L. V. B parodė, kad 2015-05-15 jis jau nedirbo(duomenys neskelbtini) . Paaiškinimus davė mokesčių inspekcijoje. Nurodė, kad tuo metu gaudavo minimalų atlyginimą, į rankas 800 Lt. Alga buvo mokama mėn. pradžioje, apie 10 d. Kas pageidaudavo, išmokėdavo avansu. Paskui atsiskaičiuodavo. Jam nereikėjo, tai jis į tuos reiklaus nesigilino. Darbuotojams mokamos sumos skirdavosi, nes ne visas dienas dirbdavo. Jis gaudavo tokį atlyginimą, koks buvo užrašytas žiniaraščiuose.

Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė L. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Byloje yra darbuotojų A. D., J. R. paaiškinimai, kad jiems buvo mokami priedai. A. D. 2015-06-10 paaiškinime yra nurodęs, kad jis sutiko dirbti ir gauti atlyginimą ,,vokelyje‘‘. Netikėti jo paaiškinimais nėra pagrindo. Duoti jų paaiškinimai teismo posėdžio metu laikyti abejotinais, jie yra prieštaraujantys mokesčių inspekcijos pareigūnų nustatytoms aplinkybėms, bei pačių rašytiniams paaiškinimams. L. G. įmonėje netinkamai vedama buhalterinė apskaita. Jis padarė apskaitos taisyklių pažeidimą, sąmoningai neapskaitė gautų pajamų. Tokiu būdu buvo siekiama turėti neapskaitytų lėšų ir mokėti neapskaitytą darbo užmokestį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173¹ str. 1 d., be jo paties paaiškinimo ir visiško prisipažinimo, byloje įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma 2015-06-18 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2)FR1042-6122, liudytojų V. P. ir E. G. parodymais, kasos knygos išmokėjimo žiniaraščiais.

2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių‘‘ 9 p. numato, kad ,,Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu‘‘. Kadangi L. G. neužtikrino, kad įmonės apskaitos dokumentuose būtų įtraukti ir apskaityti visi prekių bei paslaugų pirkimui skirti pinigai, ši L. G. veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidėjas tokio pobūdžio pažeidimą padaro pirmą kartą, kaltę pripažįsta visiškai, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta 30 Eur bauda.

L. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d. padarymą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ( b.l. 3-7) matytis, kad L. G. kaltinamas tuo, jog būdamas UAB ,,S. M.‘‘ vadovu, bendrovės darbuotojams, A. D., V. B., J. R. laikotarpiu 2013 m. – 2015 m. mokėjo į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d.

Atsakomybė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį atsiranda už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais.

L. G. atstovas advokatas R. T. parodė, kad kaltinime pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. būtina taikyki senatį. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, operatyvaus patikrinimo medžiagos matosi, kad L. G. kaltinamas už 2013 m. - 2014 m. laikotarpius. Mano, kad yra praleistas nuobaudos skyrimo terminas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis ATPK 35 str. 1 d., todėl byla šioje dalyje turi būti nutraukta.

Iš bylos medžiagos, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2)FR1042-6122 (b.l.8-12) , V. B. (b.l. 21), A. D. rašytinių paaiškinimų (b.l. 16-18), darbo sutarčių ( b.l. 21,23), darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių (b.l. 24-159), liudytojų A. D. bei V. B. paaiškinimų teisme nustatyta, kad dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo A. D., V. B., tikrinimo veiksmas buvo įvykdytas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas (ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytas teisės pažeidimas) nėra trunkamasis teisės pažeidimas, ši veika yra baigta realiai išmokėjus tokį darbo užmokestį (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N146-246/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-924/2008 ir kt.). Tuo pačiu tai reiškia, kad pagal ATPK 35 str. 1 d. nuostatas administracinė nuobauda už šį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas. Todėl dėl paminėtų veikų epizode dėl A. D. ir V. B. laikotarpiu 2013 m. kovo 2 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. išmokėjimo į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu.

Tai, kad J. R. laikotarpiu 2015 m. balandžio mėn. faktiškai išmokėtas neapskaitytas 14,48 Eur darbo užmokestis, kuris nebuvo apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, teisme patvirtino liudytojos V. P. ir E. G., J. R. duodamas pirminius rašytinius paaiškinimus (t. 1, b.l. 15; t. 2 b.l. 8-9). Tačiau šią aplinkybę teisme paneigė L. G. bei pats liudytojas V. R. ( t. 2, b.l. 7, 9-10 ), kurie nurodė, kad įmonėje nėra mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, avansas bei jokie priedai; J. R. teisme nurodė, kad apklausiant jį tikrinimo metu 2015-05-15 viskas vyko staiga, jį apklausė mokesčių inspekcijos pareigūnė, pati viską surašė, kaip klausė, taip atsakė, jis tik pasirašė, ne viską suprato. J. R. teismo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus ir patvirtino L. G. parodymus, kad darbdavys jam skolina pinigų iki atlyginimo, nes kartais jų pritrūksta, o atlyginimų mokėjimo dieną iš jo skolą išskaičiuoja. Byloje nustatytos aplinkybės, kad J. R. atlyginimas mokamas kartą per mėn., apie 10-15 d. Operatyvaus tikrinimo pažymoje nurodyta, kad iš darbo užmokesčio priskaitymo suvestinės ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio už laikotarpį 2014-03-01 iki 2015-04-31 duomenų apie J. R. išmokėtą priedą sumoje 14,48 Eur, nenustatyta. Oficialiai J. R. mokamas LR Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Iš darbo laiko apskaitos žurnalo nustatyta, kad J. R. žymimos 8 darbo val. Byloje nėra kitų tiesioginių įrodymų, iš kurių galima būtų nustatyti šiam pažeidimui reikšmingas aplinkybes. Iš darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio (t.1, b.l. 102) matytis, kad už 2015 m. balandžio 1 d. J. R. (kurią jis ir pasirašė), buvo išmokėta 252,51 Eur suma, kurią nurodė L. G. bei J. R., kitos išmokamos sumos žiniaraštyje nėra. Kaip matyti iš liudytojos E. G. paaiškinimų teisme, jai J. R. nurodė, kad paskutinį kartą priedas, kurio dydis nuo 50 iki 100 litų, buvo mokamas balandžio mėn., prieš Velykas. Tačiau konkreti data, metai nėra nurodyti. Todėl, kaip tiesioginį įrodymą - tik J. R. rašytinį paaiškinimą 2015-05-15 dėl išmokėto priedo negalima laikyti patikimu įrodymu, dar ir todėl, kad 2015 m. balandžio mėn. Lietuvoje jau buvo įvestas euras ir atlyginimai (priedai, išmokos, premijos) mokami eurais, kai tuo tarpu liudytoja bei pats J. R. visur mini išmoką litais. Todėl tai galėjo būti ir 2013 m. ar 2014 m. balandžio laikotarpis. Tuo labiau, kad teisme J. R. šio epizodo nepatvirtino ir davė priešingus parodymus. Savo išvadoje (Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2)FR1042-6122 (t. 1,b.l.8-12) institucija kaltinimą L. G. būtent ir grindė byloje esančiu J. R. rašytiniu paaiškinimu ( t. 1, b.l. 15). Kitų rašytinių įrodymų dėl 2015 m. balandžio mėn. J. R. dėl išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio nėra. Todėl teismas šią specialisto išvadą laiko neišsamia, nepatikima, kadangi ji neparemta jokiais kitais įrodymais, o tik preliminariais paskaičiavimais.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Kadangi L. G. nesurinkta pakankami įrodymų, jog 2015 m. balandžio mėn. J. R. UAB ,,S. M.‘‘ buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, todėl L. G. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41⁴ str. 3 d., nėra teisėto pagrindo.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, bei esant nustatytoms abejonėms, darytina išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad L. G. padarė pažeidimą pagal ATPK 41⁴ str. 3 d.. Todėl L. G. atžvilgiu administracinio tesisės pažeidimo bylos teisena dėl nubaudimo pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. (epizode dėl J. R. 2015 m. balandžio mėn. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio|), turi būti nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 30 str., 250 straipsnio 5 p., 7 p., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu L. G. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173¹ str. 1 d. ir jam paskirti 30 Eur baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą L. G. atžvilgiu (epizode dėl J. R. 2015 m. balandžio mėn. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio|), nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41¹ str. 3 d., įvykio ir sudėties.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą L. G. atžvilgiu dėl pareikšto kaltinimo išmokėjus UAB „S. M.‘‘ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį V. B. ir A. D. laikotarpyje nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn., suėjus Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis: administracinio teisės pažeidimo byla A2.8.-1433-377/2015.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.