Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Svetlanos Jurgaitienės, Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. ir nukentėjusiosios A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016-05-30 nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirtos jam bausmės:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-05-05 veika) – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-05-06 veika) – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, paskirta subendrintą bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šios bausmės dalį pridėjus prie Kauno apylinkės teismo 2016-02-11 ir 2016-02-25 nuosprendžiais paskirtos ir 2016-04-05 nutartimi subendrintos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas P. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-11-21 iki 2015-11-23 ir nuo 2015-11-24 iki 2015-11-26, iš viso 4 (keturios) paros (pagal Kauno apylinkės teismo 2016-02-11 nuosprendį).

Teisėjų kolegija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. nuteistas už tai, kad 2016-05-05, apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė savo šeimos narei – sugyventinei A. G. į veidą, ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė jai į galvos sritį ir vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, tokiu būdu padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, P. G. 2016-05-06, 06.10 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, delnu vieną kartą sudavė savo sugyventinei A. G. į pakaušį ir vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. G. prašo jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad yra dirbantis ir išlaiko savo sugyventinę A. G., kuri yra neįgali ir iš gaunamų pašalpų nepragyvena. Nuteistasis lankosi probacijos įstaigoje, lanko smurtinio elgesio programą, nevartoja alkoholio.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji A. G. prašo nuteistajam neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Nurodo, kad yra neįgali ir iš savo gaunamų pajamų negali išgyventi, o P. G. pasitaisė ir ją išlaiko.Teismo posėdyje prokuroras Vytautas Turauskis prašė apeliacinius skundus atmesti, o nuteistasis P. G., jo gynėjas advokatas Danius Svirinavičius ir nukentėjusioji A. G. prašė apeliacinius skundus tenkinti.Nuteistojo P. G. ir nukentėjusiosios A. G. apeliaciniai skundai atmetami.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmos instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose neginčijama nuteistojo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, keliamas tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimas.Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas P. G. bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias tarpusavyje subendrino, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų ir visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu. Teismas taip pat pagrįstai paskirtą bausmę BK 64 straipsnio pagrindu subendrino su Kauno apylinkės teismo 2016-04-05 nutartimi bei BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitė P. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (4 paras).Pirmos instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, paskirdamas P. G. už jam inkriminuotus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei šių straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai, įvertino tai, kad P. G. dirba pagal verslo liudijimą, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Be nurodytų aplinkybių teismas taip pat įvertino, kad P. G. naujus tyčinius nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. P. G. prieš nukentėjusiąją A. G. smurtauja ne pirmą kartą, ką patvirtina Kauno apylinkės teismo 2016-02-11 ir 2016-02-25 nuosprendžiai. Be to, fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją naudojo būdamas teismo įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Visa tai rodo, kad nuteistasis savo elgesio nekoreguoja, išvadų nedaro, o probacijos taikymas nėra veiksmingas, todėl tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti P. G., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. G. šiuo nuosprendžiu už minėtų nusikaltimų padarymą paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nepažeidžiant bausmių bendrinimą reglamentuojančių nuostatų subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016-04-05 nutartimi subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir jam skirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir pavojingumui.Atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas P. G. bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, apeliaciniuose skunduose nenurodyta, todėl apeliaciniai skundai atmetami ir pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos P. G., išlaidas sudaro 17,37 Eur dydžio advokato užmokestis, kurį prašoma priteisti iš P. G.. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad byloje P. G. naudojosi ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus parinkto advokato paslaugomis, o advokato Daniaus Svirinavičiaus paslaugomis, kuris nuteistąjį atstovavo apeliacinės instancijos teisme ir pateikė advokato orderį Nr. 314494. Be to, BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai valstybė turi pareigą užtikrinti gynėjo dalyvavimą kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. G. ir nukentėjusiosios A. G. apeliacinius skundus atmesti.