Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2012 m. liepos 17 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse, t. y. tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, narkotinių medžiagų kontrabanda, o būtent:

jis laikotarpiu nuo 2010 m. vasaros, tiksliau nenustatytu laiku, iki 2010 m. spalio 14 d. K. su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R., kuriems baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., S. V., R. J., S. M. (S. M.), D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei jų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), tiesiogiai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus bei vadovo S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį, automobiliais ,,Nissan Primera“, ,,BMW X5“ juose įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinės medžiagos kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 m. liepos mėnesio ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad su D. J., R. R., Ž. R., kuriems baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. S. dalyvaudamas S. B. suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė nusikalstamas veikas:

jis, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2010 m. rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos kanapių dervos, ją 2010 m. rugpjūčio 13 d. automobiliu ,,Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, per nenustatytą Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2010 m. rugpjūčio 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, atgabeno į Lietuvos Respubliką;

jis, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. Ispanijos Karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno automobiliu ,,Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki garažo (duomenys neskelbtini), kur iki 2010 m. rugpjūčio 14 d., tikslesnis laikas nenustatytas, laikė ir perdavė D. J., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaip asmeniui, padėjusiam išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu iki 2010 m. spalio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 2,767 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, ją supakuotą viename bespalviame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. spalio 17 d., 6.55 val., kai šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė kratos metu.

Kaltinamasis A. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. spalio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. Š. niekur nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sistemingai kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas A. Š., yra priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, yra įtrauktos į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Praeityje A. Š. septynis kartus teistas, jo teistumai nepanaikinti ir nėra išnykę. Visa tai duoda pakankamą pagrindą manyti, jog gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Būtent dėl to teismas daro išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti tikslų numatytų BPK 119 straipsnyje. Siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ar galimo nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, pratęsė kardomosios priemonės –suėmimo terminą kaltinamajam A. Š..

Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo aiškintis, ar gresiančios bausmės griežtumo pakanka padaryti išvadai, jog kaltinamasis gali pasislėpti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose ne kartą pasisakė, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, jog jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas, vertinant vien gresiančios bausmės griežtumą.

Gynėja neatmeta, kad A. Š. kaltinimas paremtas tik prielaidomis. Jis suimtas ilgiau nei 18 mėnesių. Byloje pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes kiti asmenys, kaltinami padarę analogiškas veikas, yra laisvėje, jiems suėmimas panaikintas tik todėl, jog davė parodymus. Tęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pažeidžiamas BPK 11 straipsnyje deklaruojamas proporcingumo principas.

Kaltinamojo A. Š. paleidimas į laisvę negalėtų padaryti neigiamos įtakos procesui, kadangi ikiteisminis tyrimas yra atliktas, jis neturi ketinimų pasislėpti bei daryti naujas nusikalstamas veikas, pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes (rašytinį pasižadėjimą neišvykti, namų areštą, užstatą, kurį įmokėti galėtų kaltinamojo mama V. L. Š.), suimtasis laikytųsi visų kardomosios priemonės skyrimo sąlygų.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašo jos skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundas atmetamas.

Kauno apygardos nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, nepažeisti BPK 119, 121, 122, 125 straipsnių reikalavimai.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos ir kaltinamojo akto matyti, kad byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. Š. dalyvavo padarant nusikaltimus, kuriais jis kaltinamas, t. y. kaltinamųjų parodymai, liudytojų parodymai, kratos protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai, slapto sekimo protokolai, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokolai, objektų apžiūros protokolai bei kiti surinkti duomenys.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismas įvertina, jog kaltinamajam A. Š. pareikšti kaltinimai dėl 2 sunkių ir 2 labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys), už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, kaltinamasis yra teistas septynis kartus, nedirbantis, pragyvenimui lėšas gaudavo iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, dažnai lankydavosi užsienyje. Šios aplinkybės duoda pagrįsta manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, A. Š. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, narkotinių medžiagų kontrabanda, anksčiau buvo septynis kartus teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, nusikalstamos veikos tyčinės ir šios aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai, jog A. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, vaiką, sergančias motiną bei sutuoktinę, dirbo neoficialiai, turi galimybę įsidarbinti, yra reikšmingi, tačiau negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu, ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo A. Š. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant skunde minimo proporcingumo principo. Pagal EŽTT sprendimus suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai. Suėmimo pratęsimo pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes ir kaltinamojo asmenybę, jo atliktus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamiesiems parenkamos skirtingos kardomosios priemonės.

A. Š. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog A. Š. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau skundžiamoje ir šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad ilgas suėmimo terminas pateisinamas, juo labiau kad gynėjos skunde minimas maksimalus 18 mėnesių suėmimo terminas taikomas tik ikiteisminiam tyrimui, o dabar byla nagrinėjama teisme.

Teismas pabrėžia, kad aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Šis klausimas gali būti sprendžiamas tik pirmosios instancijos teisme.

Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme. Be to, dėl aukščiau išdėstytų teismo motyvų skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kaltinamajam A. Š. pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą išliko BPK numatyti pagrindai ir sąlygos. Suėmimo termino pratęsimas šioje proceso stadijoje yra tinkamiausia priemonė pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Kaltinamojo teisės suvaržytos, tačiau toks suvaržymas nepažeidžia BPK nustatytų reikalavimų ir yra pateisinamas. Bylą nagrinėjantis teismas nepažeidė BPK, EŽTT praktikos ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žmogaus teisių. Naikinti Kauno apygardos teismo nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.