- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- 1-1632-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04560-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- P. F.
- Nukentėjusysis
- S. F.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. F. 2020 m. sausio 31 d., apie 11.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su sutuoktine S. F. metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kairį žandą, tokiu būdu mušdamas šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai S. F. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis P. F. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo pašte paimti siuntos, atėjęs prie namų, pamatė, kad sutuoktinė susirašinėja su meilužiu. Atėjo namo, pradėjo ant jos rėkti, varė ją iš namų, pasakė, kad sutuoktinė jį išdavė. S. F. priėjo prie spintelės, norėjo paimti peilį, tada jis pribėgo, pastūmė ją ir su delnu davė per veidą, į kurios pusės žandą, nepamena. Žmona paėmė striukę ir išėjo. Supranta, kad S. F. skaudėjo. Po to skambino jai, prašė sugrįžti, atsiprašė, bet sutuoktinė pasakė, kad jam neatleis. Paskui atvažiavo policija, nuvežė jį į areštinę. Kai buvo paleistas, jam buvo uždrausta grįžti namo, bet sutuoktinė pati jam skambino, prašė grįžti. Grįžo, o ji nieko nesakiusi kovo 11 d. išvažiavo. Kai buvo grįžęs namo su sutuoktine susitaikė, jos atsiprašė, ji jam atleido. Žmona buvo išvažiavusi, pusę metų kartu negyveno. Dabar gyvena kartu. Savo veiksmus vertina blogai, labai nemalonu buvo, sutinka lankyti smurtinį elgesį keičiančias programas.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. F. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad 2020 m. sausio 31 d., apie 11 val. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), iš pašto. Grįžęs, užėjo į virtuvę, kur pamatė savo žmoną S. F., sėdinčią už stalo, prie kompiuterio. Priėjęs prie žmonos, dešine ranka griebė žmonai už drabužių kairiojo peties srityje ir pasakė, kad ji išeitų iš namų. Taip pasielgė, nes supyko ant žmonos, kadangi prieš užeinant į butą, iš lauko, pro langą matė, kad žmona susirašinėja su savo meilužiu D., kurio pavardės nežino. S. F. paklausė jo, kodėl jis ją varo iš namų, į ką jis jai atsakė, kad matė, kaip ji susirašinėja su D. S. F. pasakė, kad ji nieko nerašė, kad jis išsigalvoja. Konfliktas tarp jų kilo iš pavydo. Sugriebęs S. F., greitai ją paleido. Žodinis konfliktas tarp jų vyko apie 10 minučių. Konflikto metu S. F. atidarė stalčių, kur guli peiliai, bet jis, pamatęs, kad ji atidaro stalčių, užtrenkė, todėl S. F. nespėjo paimti peilio. Nežino, ar ji būtų paėmusi peilį, jis tik padarė tokią prielaidą, nes išsigando. Uždaręs stalčių, jai vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į dešinę veido pusę, kad ji apsiramintų. Nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo ir norėjo apsiginti nuo jos (S. F.). Po smūgio, S. F. griebė viena ranka jam už kaklo ir pasakė, kad jį nužudys. Paėmė jai už rankos ir ją atstūmė nuo savęs, išėjo į balkoną parūkyti. Vaikai konflikto nematė, nes konfliktas vyko virtuvėje, o vaikai buvo kambariuose. Bute yra trys kambariai, su S. F. gyvena 13 metų, turi šešis vaikus, butas yra valstybinis. Grįžęs iš balkono, pasakė vaikams, kad jų mama, kai jie būna mokykloje, atsiveda meilužį. S. F. tai išgirdusi, susinervino, ir išėjo iš buto. Apie 14 val. S. F. grįžo į namus ir pasakė, kad parašė pareiškimą. Jai grįžus namo, tarp jų daugiau konfliktų nebuvo. Įvykio metu tiek jis, tiek S. F. buvo blaivūs (b. l. 41). Papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2020 m. sausio 31 d., apie 11 val. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad sutuoktinė S. F. telefonu susirašinėja su kitais vyrais. Kadangi įtarė, kad sutuoktinė yra jam neištikima, liepė jai nešdintis iš namų. Tai išgirdusi, S. F. supyko ir nuėjusi virtuvėje prie kriauklės, paėmė peilį. Manydamas, kad tuo peiliu ji nori jį sužaloti, jis nustūmė ją nuo savęs ir, dešinės rankos delnu, sudavė jai į veido kairę pusę. S. F. jo peiliu nepuolė, nes nespėjo to padaryti. Po šio konflikto S. F. pasiėmė striukę ir iš namų išėjo. Po maždaug pusvalandžio paskambino S. F. ir paklausė, kur ji yra, į ką ji (S. F.) pasakė, kad jis ruoštųsi, nes ji parašė pareiškimą. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Po šio įvykio, nors jam buvo paskirta kardomoji priemonė, S. F. jam pati skambino ir kvietė grįžti. Nuo šių metų kovo 10 d. S. F. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), sakydama, kad važiuoja pasiimti pinigų, ir iki šiol negrįžo. Žino, kad S. F., nors oficialiai dar yra santuokoje, gyvena su kitu vyru, o jis šiuo metu vienas augina judviejų 6 mažamečius vaikus. Apie S. F. pateiktą civilinį ieškinį yra informuotas bei atsisako jai jį sumokėti, kadangi vienas išlaiko 6 mažamečius vaikus, šiuo metu dėl karantino yra nedirbantis, nes privalo prižiūrėti vaikus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi, visi šeši mažamečiai vaikai yra laikinai pripažinti jo priežiūroje bei S. F. nurodytos pinigų sumos, kurias ji turi mokėti už vaikų išlaikymą, tačiau ji to nedaro (b. l. 41, 52).
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji S. F. parodė, kad prieš teismo posėdžius su kaltinamuoju susitaikė, sutuoktiniui atleido ir civilinio ieškinio atsisako, tokio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. F. parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su vyru P. F. ir jų 6 vaikais bei jos neįgaliu broliu. 2020 m. sausio 31 d., apie 11.30 val. buvo su vyru virtuvėje, taip pat su jais buvo jų dukra A. F.. Vyras be jokios aiškios priežasties rankos delnu sudavė vieną smūgį jai per veidą, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio vyras pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir varyti iš buto. Smūgį taip pat matė ir jos dukra, kuri buvo virtuvėje. Po įvykio apsirengė ir išėjo iš buto, kadangi bijojo, kad vyras nebesmurtautų jos atžvilgiu. Išėjusi iš buto, nutarė vykti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą dėl patirto smurto, kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kai vyras prieš ją smurtauja (b. l. 15).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. K. tarnybiniame pranešime dėl atliktos nuotolinės nukentėjusiosios S. F. apklausos, nurodyta, kad vadovaujantis Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 13 d. rašto „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir proceso veiksmų atlikimo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu“ 4 punktu, 2020 m. balandžio 24 d. telefonu buvo atlikta nukentėjusiosios S. F. papildoma apklausa. Apklausa atlikta tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu „Samsung XCover4“, su jame įdiegta skambučio įrašymo programa „ACR“. Prieš atliekant nukentėjusiosios S. F. apklausą, ji buvo informuota, kad yra daromas skambučio garso įrašas. S. F. asmenybė buvo nustatyta jai nurodžius savo asmens kodą, o asmens dokumento numeris ir kiti reikšmingi asmens duomenys, buvo supildyti asmens duomenų pažymoje. Supildžius S. F. asmens duomenų pažymą, nukentėjusioji buvo informuota, kad pokalbis yra baigiamas ir tai, kad antruoju skambučiu bus vykdoma jos apklausa. Darant antrąjį garso įrašą, nukentėjusiajai S. F. buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos, o šiai patvirtinus apie tai, kad teises ir pareigas suprato, atlikta papildoma apklausa. Apklausos metu buvo tikslinamos aplinkybės dėl kreipimosi pas medikus ir teismo medicinos ekspertus, civilinio ieškinio teikimo galimybės ikiteisminiame tyrime ir įvykio aplinkybių chronologinė seka. Papildomos apklausos metu S. F. nurodė, kad žodinis konfliktas su jos sutuoktiniu P. F. kilo dėl pavydo, t. y. jai būnant prie kompiuterio ir naudojantis socialiniais tinklais, jos vyras be jokios priežasties supyko ant jos manydamas, kad ji bendrauja su svetimais vyrais. Konflikto metu vyras išvadino S. F. necenzūriniais žodžiais ir ranka sudavė smūgį jai į veidą. S. F. nurodė neatsimenanti, kuria ranka buvo suduotas smūgis, tačiau smūgis buvo suduotas delnu į kairę veido pusę. Į pareigūnės užduotą klausimą, ar dėl šio veiksmo ji juto fizinį skausmą, nurodė, kad į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Į pareigūnės užduotą klausimą, ar ji pageidauja reikšti civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime, nurodė, kad reikšti civilinį ieškinį pageidauja (b. l. 18).
Protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja S. F. nurodė, jog 2020 m. sausio 31 d., apie 11.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras P. F., būdamas virtuvėje delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po patirto smūgio išsigando, kadangi vyras pradėjo šaukti įvairiais žodžiais vadindamas ją „prostitute“, o vėliau liepė išeiti iš buto. Pareiškėja apsirengusi išėjo iš buto ir nutarė važiuoti į policiją, kadangi vyras prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir vyrą nubausti (b. l. 1). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse (b. l. 12).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi P. F. smurtą naudojo savo sutuoktinės atžvilgiu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. F. 2020 m. sausio 31 d., apie 11.30 val., bute, kilusio konflikto metu, smurtaudamas prieš savo sutuoktinę, tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį savo sutuoktinei S. F. į kairį žandą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo P. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
P. F. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė. Nukentėjusioji S. F. teisme patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė ir ji kaltinamajam atleido. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, pareikšto civilinio ieškinio atsisakė. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo raštas. Kaltinamasis P. F. anksčiau neteistas (b. l. 28), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 29-30), šiuo metu niekur nedirba, prižiūri savo mažamečius vaikus (turi 6 vaikus), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12883-1102/2020 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir laikinai nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su kaltinamuoju, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog jo elgesiui įtakos turėjo pavydas, kadangi įtarė, jog žmona jam yra neištikima, supranta, kad jo reakcija į žmonos neištikimybę nebuvo tinkama ir yra pasirengęs lankyti smurtinį elgesį keičiančias programas, siekiant, kad toks jo elgesys nepasikartotų. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis padarė išvadas ir stengiasi pakeisti savo elgesį teigiama linkme, ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o šis baudžiamasis procesas savaime bus pakankama auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. P. F. atžvilgiu taikytinos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat kaltinamojo sutikimą, P. F. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei nusikalstamų veiksmų pasekmes.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.
Byloje nukentėjusioji S. F. buvo pareiškusi 200 EUR civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 20), tačiau teisiamojo posėdžio metu nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, jai buvo išaiškintos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 112 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu P. F. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. sausio 31 d. d., 15 val. iki 2020 m. vasario 1 d., 11.21 val., t. y. vieną dieną (b. l. 34, 45).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
P. F., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja S. F., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, P. F. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priimti S. F. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl S. F. civilinio ieškinio, pareikšto P. F. dėl 200 EUR neturtinės žalos priteisimo, nutraukti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.