- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- 1S-530-593/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09992-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- R. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. (buvusi pavardė R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. skundas, pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2024 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Komisijos nutarimas) ir nutarta netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, o taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos) galutine subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (mažėjanti), stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant suvaldyti minėtą riziką įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Padaryta išvada, jog nuteistasis nuosekliai valdo visus kriminogeninius veiksnius.
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi pakeitė Komisijos nutarimą ir netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apylinkės teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis ankščiau buvo teistas (duomenys neskelbtini), ankščiau fiksuotas lygtinio paleidimo pažeidimo atvejis, kuomet lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, visi įvykdyti nusikaltimai yra finansinio pobūdžio, nusikaltimų pasekmes mato tik sau, pats nuteistasis prisipažįsta, jog turi finansinių įsiskolinimų 30 000 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas ir jis laikysis nustatytų reikalavimų. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į likusius šešis dinaminius kriminogeninius veiksnius, kuriuos nuteistasis dar privalo suvaldyti, į tai, kad byloje nėra surinkta duomenų, jog nuteistasis būtų suinteresuotas padengti turimas finansines skolas, o taip pat į tai, kad nustatyti du apsauginiai veiksniai nėra laikytini išimtinai nuteistąjį saugantys nuo pakartotinio nusikalstamumo.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos nutarimą nepakeistą.
5.1. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo argumentais, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Argumentuojama, jog jis nuo pirmos bausmės atlikimo dienos dėjo visas pastangas elgtis nepriekaištingai ir, nuteistojo nuomone, į tai turi būti atsižvelgta paliekant galioti Komisijos nutarimą.
5.2. Taip pat nesutinkama ir su apylinkės teismo argumentais, jog jis yra remiamas savo šeimos narių. Apelianto teigimu, jis artimųjų buvo remiamas bausmės atlikimo pradžioje, tačiau dabar jis finansiškai padeda savo artimiesiems ir į tai turi būti atsižvelgta sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
5.3. Skunde nurodoma, kad apeliantas gailisi dėl savo padarytų nusikaltimų ir priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, jis galvoja ir apie nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, bylos nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusių asmenų ir tai, nuteistojo nuomone, jį apibūdina teigiamai.
5.4. Priešingai negu teigia prokuroras ir nurodo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo teigimu, jam pakito nusikalstamo vertinimo rizika ir šiuo metu yra žemesnė negu buvo pirmojo vertinimo metu. Argumentuojama, jog bausmės atlikimo metu apeliantas buvo perkeltas į lengvesnę grupę, o vėliau į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kas, nuteistojo nuomone, įrodo, jog jo pakartotinio nusikalstamo vertinimo rizika mažėjo. Taip pat nesutinkama su prokuroro ir apylinkės teismo argumentais dėl naujų nusikaltimų darymo, motyvuojant, kad tai yra nepagrįsta ir niekuo neįrodyta nuomonė.
5.5. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teigiamai apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, o būtent, kad apeliantas yra skatintas keturis kartus, kad skatinimui buvo teiktas penkis kartus, kad jis dalyvauja nuteistųjų tarybos veikloje, kad padeda nuteistiesiems spręsti įvairias problemas, kad kiekvieną savaitgalį vyksta namo ir išvykų metu nepadarė jokio pažeidimo, kad jis yra charakterizuojamas kaip žmogus, kuris yra pasiruošęs laikytis ir laikysis visų Lygtinio paleidimo sąlygų. Apelianto nuomone, šios aplinkybės leidžia taikyti lygtinio paleidimo institutą.
5.6. Priešingai negu teigia pirmosios instancijos teismas, nuteistojo nuomone, jo elgesys laisvės atėmimo vietos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir leidžia nagrinėjamu atveju taikyti lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. F. prašo nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
6.1. Nors atsiliepime prokuroras sutiktina su skundo argumentais, kad apeliantas buvo perkeltas į atviro tipo režimą, tačiau argumentuojama, jog toks nuteistojo perkėlimas savaime neįrodo, kad nuteistojo padaryta pažanga yra itin akivaizdi. Pabrėžiama, kad nuteistajam pirminiu elgesio vertinimu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nagrinėjamu atveju ji nemažėjo ir išliko vidutinė, o taip pat išlieka šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis ne tik turi, tačiau ir privalo mažinti. Atsižvelgiant į tai, prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo padaryta pažanga nėra ant tiek akivaizdi, kad būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą.
6.2. Atsiliepime taip pat nesutinkama su skundo argumentais, kad nuteistojo elgesys yra vertas teismo pasitikėjimo. Pabrėžiama, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, ankščiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kuris buvo nutrauktas pažeidus taikymo sąlygas – įvykdžius naują nusikalstamą veiką, apeliantas teismo yra pripažintas recidyvistu, jam būdingas tas pats nusikaltimų modelis – finansiniai nusikaltimai, jo nusikalstamos veikos yra daromos sistemingai ir sąmoningai, stengiantis pasipelnyti neteisėtais būdais. Prokuroro teigimu išvardintos aplinkybės atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina jo pavojingumą visuomenei.
6.3. Atsiliepime prokuroras sutinka, jog nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą, turi darbinės patirties, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog šios aplinkybės ankščiau jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų įvykdymo. Pažymima, jog nuteistasis neigiamas savo padarytų veikų pasekmes mato išskirtinai sau, pagal vykdomuosius raštus turi išmokėti 10 475 Eur sumą, tačiau bylos nagrinėjimo dienai išieškota tik 317 Eur suma, iš kurių savanoriškai padengta tik 30 Eur. Atsižvelgiant į reikalavimų dydį ir ankstesnių nusikaltimų motyvus, prokuroro nuomone, nuteistasis, negaudamas pakankamai finansinių išteklių savo poreikių tenkinimui ar finansinių įsipareigojimų padengimui, gali toliau daryti naujas nusikalstamas veikas.
6.4. Taip pat atsižvelgiant į neatliktos bausmės dydį, prokuroro nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi R. M., savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir kad visiškai nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.
9. Kaip teisingai nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau priešingai nei nurodoma skunde, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, atkreiptinas dėmesys, jog priešingai negu nurodo apeliantas savo skunde, skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į teigiamai apeliantą charakterizuojančias aplinkybes: nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, skatintas tris kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja R. M. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
11. Pritariant apylinkės teismo argumentams ir kaip teisingai nurodoma 2024 m. rugsėjo 16 d. Socialinio tyrimo išvadoje (toliau – Socialinio tyrimo išvada) (b. l. 34-41), aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad nuteistasis ankščiau nusikalstamas veikas vykdė siekiant padengti turimus finansinius įsiskolinimus, kad šiuo metu turi 10 475,55 Eur finansinių įsiskolinimų ir byloje nėra nustatyta, jog būtų dedamos pakankamos pastangos stengiantis šiuos įsiskolinimus padengti. Siekiant tinkamai nustatyti jo daromą pažangą turi būti atsižvelgiama į visą bausmės atlikimo metu nuteistojo rodomą elgesį. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, stebimas kriminogeninių veiksnių valdymas gyvenimo sąlygų srityje; išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje; gyvenimo stiliaus ir draugų srityje; piktnaudžiavimo psichiką veikiančių medžiagų srityje; emocinės gerovės srityje. Tačiau nuteistajam išlieka aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai šiose srityse: Lėšų tvarkymas ir pajamos; mąstymas ir elgesys; nuostatos.
12. Reikia pastebėti, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors R. M. skunde teigia, kad bausmės atlikimo metu savo elgesį teigiama linkme pakeitė pakankamai, šiuo aspektu vertintini išlikę nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumai. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 9 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 43), nuteistasis už gerą elgesį buvo skatintas 3 kartus (pirmą kartą – (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą – (duomenys neskelbtini)), tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, jog ankstesnės bausmės atlikimo metu jam taikius lygtinio paleidimo institutą, nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir įvykdė naują nusikalstamą veiką. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nors nuteistasis ir turi gyvenamąją vietą (Gyvenimo sąlygų sritis), turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir už įkalinimo įstaigos ribų susirado darbo vietą (Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti sritis), nėra socialiai atsiskyręs (Emocinė gerovė), nevartoja psichiką veikiančių medžiagų (Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis), o taip pat palaiko santykius su artimaisiais – motina, sugyventine, seserimi ir sūnumi (Ryšių sritis), tačiau šios aplinkybės egzistavo ir prieš nusikalstamų veikų padarymą ir nesustabdė nuteistojo nuo naujų veikų padarymo. Nors apeliantas skunde ir teigia, jog yra finansiškai nepriklausomas, padeda šeimos nariams, neigia turintis finansinių problemų dėl kompulsyvaus elgesio, tačiau tokius apelianto argumentus paneigia Socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti duomenys. Iš tiesų apelianto pateikti 2024 m. rugsėjo 28 d., 2024 m. spalio 7 d., 2024 m. lapkričio 3 d., 2024 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad nuteistasis pinigus siunčia K. R. ir J. O. (J. O.), tačiau siunčiamų finansinių lėšų dydis (25 Eur (2 pervedimai), 50 Eur (2 pervedimai), 60 Eur) ir tai, jog visi mokėjimai atlikti po Komisijos nutarimo priėmimo, nepaneigia Socialinio tyrimo išvados, jog prie nuteistojo finansinės gerovės prisideda šeimos nariai. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su Socialinio tyrimo išvados teiginiais, jog apelianto ankstesnės nusikalstamos veikos buvo daromos siekiant gauti finansinės naudos arba sugrąžinti turimas finansines skolas, dėl ko turimos finansinės skolos (nuteistojo teigimu – 30 000 Eur, pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus – 10 475,55 Eur) gali įtakoti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį ateityje. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nors bausmės atlikimo metu apeliantas aktyviai dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau jo neatsakingas požiūris į galiojančią tvarką, negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, kitų asmenų interesų ignoravimas gali įtakoti jo nusikalstamą elgesį ateityje (Gyvenimo stilius ir draugai). Nors ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistasis atsiprašė nukentėjusių asmenų ir tai teigiamai charakterizuoja jo asmenybę, tačiau ši aplinkybė buvo svarbi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu parenkant nuteistajam bausmės rūšį bei dydį ir negali būti laikoma argumentu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Kaip matyti iš pokalbio metu išsakyto įvykio ir padarinių vertinimo, nuteistasis savo veiksmus suvokia tik kaip jam pačiam žalingus, dėl ko nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad jis galvoja apie nukentėjusiems asmenims sukeltas pasekmes. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nors nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau pasirenka netinkamus problemų sprendimo būdus, neapgalvoja savo elgesio pasekmių, negeba siekti tikslų teisėtais būdais, kas gali įtakoti jo nusikalstamą elgesį ateityje (Mąstymas ir elgesys). Nors pirminio vertinimo metu nebuvo stebimos kriminalinio elgesio tendencijos, buvo stebimas teigiamas nuteistojo elgesys, jis dalyvavo užsiėmime subkultūros mažinimo tematika, tačiau nuteistojo požiūris į priežiūrą yra dviprasmiškas, nes lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikalstamą veiką, kas, kaip pagrįstai nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis savo nusikalstamu elgesiu demonstruoja visuomenės vertybėms ir bendroms moralės normoms priešingą poziciją. Atsižvelgiant į tai, Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog yra matomos tam tikros nuteistojo sąsajos su nusikalstamumu (Nuostatos). Taigi užfiksuoti duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas R. M., priešingai nei teigiama skunde, dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, o nuteistojo pastangos nėra pakankamos lygtinio paleidimo instituto taikymui ir yra būtina tolimesnė elgesio korekcija mažinant socialinėje tyrimo išvadoje išvardintus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje išvardinti apsauginiai veiksniai: gyvenamosios vietos turėjimas ir patvirtinta darbo vieta po bausmės atlikimo, nėra pakankami užkertant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, jog apeliantas sugebės tinkamai valdyti savo kriminogeninius veiksnius nestruktūrizuotoje aplinkoje.
13. Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistajam 2024 m. lapkričio 29 d. skirta dar viena skatinimo priemonė (b. l. 69), kuri neabejotinai teigiamai jį charakterizuoja, tačiau vertinant Komisijos nutarimo teisėtumą ji nėra reikšminga, kadangi paskirta jau po Komisijos nutarimo priėmimo ir tiesiogiai nėra susijusi nei su Komisijos nutarime fiksuotomis faktinėmis aplinkybės, nei su Kauno apylinkės teismo išvadomis vertinant šio Komisijos nutarimo pagrįstumą.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija nėra pakankama.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.