Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. Ž. 2024 m. gegužės 30 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), namų kieme, žodinio konflikto metu su sese Ž. Š., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairįjį petį, taip sukėlė savo šeimos narei, nukentėjusiajai Ž. Š. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2024 m. gegužės 30 d. tarnybiniu pranešimu, kad smurtą patyręs asmuo – Ž. Š.. Moteris susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi. Ž. Š. teigė, kad neblaivus jos brolis R. Ž. vieną kartą iš kairės rankos kumščio sudavė jai, taip sukėlė fizinį skausmą. Įtariamasis R. Ž. nustatytas 3,90 promilių girtumas;

2024 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini).;

2024 m. gegužės 30 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kad dalinai apžiūrima Ž. Š.. Ant jos kairio peties, priekyje, matosi paraudonavimas;

2024 m. birželio 12 d. bendrojo pagalbos centro apžiūros protokolu, įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95433343833, skambu io prad ia_ 2024-05-30 13_19_23)“. Trukmė 2 min. 7 s. Į Bendrąjį pagalbos centrą paskambina vyras, prisistatantis R. Ž.. Jis prašo policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini). Vyras policiją kviečiasi į namus, nes sesuo atsivedė draugą, kuris jį įžeidinėja, jam rodo negražius gestus, jam grasina. Apie tai, kad sesers atžvilgiu jis naudojo smurtą – nesako;

Nukentėjusiosios Ž. Š. parodymais, kad 2024 m. gegužės 30 d., apie 13.00 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji su savo draugu D. D. vartojo alkoholį, kai į namus parėjo jos neblaivus brolis R. Ž.. Tarp jos ir brolio R. prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl kokios priežasties kilo žodinis konfliktas ji nepamena, nes buvo stipriai neblaivi. Konfliktą girdėjo jos draugas D. ir brolio pažįstamas R. kokia pavardė nežino, kada gimęs nežino, kur tiksliai gyvena pasakyti negali, tik žino, kad (duomenys neskelbtini). Kai vyko žodinis konfliktas su broliu jos draugas D. užlipo į namo antrą aukštą pasiimti cigarečių, o tuo tarpu jos brolis vieną kartą iš kairės rankos kumščio sudavė jai į kairį petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, skaudą iki šiol. Kokia jos emocinė būsena buvo po suduoto smūgio negali pasakyti, nes neprisimena. Brolis R. po suduoto smūgio pasisiūlė iškviesti policiją. Ji jam atsakė jei tau reikia kviesk ir po tų žodžių brolis išėjo į namo kiemą. Ar jis kam skambino, negali pasakyti, nes negirdėjo. Ar brolio pažįstamas R. matė kaip jai sudavė brolis, negali pasakyti, nes nežino. Skausmo skalėje nuo 1 iki 10, jai sukeltą fizinį skausmą įvertina 4 balais. Policijos pareigūnai iškvietė jai GMP po apžiūros paliko gydytis ambulatoriškai. Daugiau į medikus nesikreipė ir nesikreips. Tarp jos ir brolio konfliktų dažnai nebūna. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Tik padauginus alkoholio atsiranda nesutarimų. Į teismo ekspertizę nevyks. Civilinio ieškinio tvarka jai išaiškinta, civilinio ieškinio nereikš. Apie įvykio aplinkybes pasakė viską ką prisiminė, daugiau nieko paaiškinti negali. Prašo įvertinti brolio R. Ž. veiksmus ir nubausti pagal dabar galiojančius įstatymus;

Liudytojo R. V. parodymais, kad 2024 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, bet maždaug prieš savaitę laiko, jam paskambino pažįstamas R. Ž. ir pasikvietė pas save į namus, esančius (duomenys neskelbtini), bet namo numerio jis nežino. Kai nuėjo pas R. buvo dienos metas, laikas iki pietų, tačiau valandos tikrai nepasakys. R. įsirengtose gyvenamosiose patalpose ūkiniame pastate su R. gėrė alkoholį, vėliau jis prisijungė prie D. ir Ž., kurių pavardžių nežino, bet Ž. yra R. sesuo, išgertuvių pavėsinėje. Netrukus, atėjo R., kuris pradėjo konfliktuoti su Ž., dėl ko vyko konfliktas jis nežino, bet tiek Ž. tiek R. vienas ant kito rėkė, mosikavo rankomis, varė vienas kitą iš namų, aiškinosi dėl namų priklausomybės, lakstė, jis net nesuprato kas vyksta. Kad R. suduotų Ž. į petį jis nematė, o ir negirdėjo, jog Ž. sakytų ką apie smūgių sudavimą, ar kad jai skauda. Jis nei iš vieno asmenų nesuprato, kad tą kartą būtų koks smurtas panaudotas. Jis tą vakarą buvo išgėręs. Jam buvo labai nemalonu ir nepatogu klausyti R. ir Ž. barnio. Jis ir D. į jų konfliktą nesikišo. Kas iškvietė policiją jis nežino, bet ji atvyko kai jis susiruošė eiti namo. Dėl šio įvykio nei su Ž. nei su R. nekalbėjo, su jais po to laiko nebendravo. Sužalotos Ž. jis nematė, girdėjo, kad ji policijos pareigūnams sakė, jog R. ją mušė, ar sakė kur sudavė ir kiek kartų sudavė, nepamena. Dėl panaudoto smurto jis pareigūnams nieko pasakyti negalėjo, nes kaip ir sakė smūgio sudavimo momento jis tikrai nematė. Pats R. jam nieko nesakė, kad būtų mušęs sesę, jis dar neišvykus policijos pareigūnams kažkur dingo, dėl kokios priežasties jis nežino;

Pareiškus įtarimą ir apklausus įtariamuoju, R. Ž. parodė, kad Ž. Š. yra jo sesuo. Su ja bendro ūkio neveda, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena name, o jis gyvena ūkiniame pastate, kuris yra tame pačiame kieme, tačiau nuo namo iki 50 metrų atstumu. Su Ž. Š. susitinka tik kieme, bendrų patalpų nenaudoja. 2024 metų gegužės 30 d., dienos metu, galėjo būti apie 11.00 val., jis į namus, būdamas neblaivus, grįžo su draugu R. V.. Namuose, ūkiniame pastate įrengtame jo kambaryje kartu su R. vartojo alkoholį. Namų kieme, pavėsinėje matė sesę Ž., kuri su draugu D. D. taip pat vartojo alkoholį. Vėliau prie jų prisijungė R., o jis į pavėsinę nėjo, nes su sese ir jos draugu D. pastoviai konfliktuoja, jie jį veja iš namų, nori, kad jis išsikraustytų, kad jiems nemaišytų. Apie 13 val. jis ėjo į namų vidų, ėjo į tualetą ir praeidamas pro pavėsinę sesei Ž. pasakė, kad ji išjungtų muziką, nes už elektrą ji nemoka. Dėl tų jo žodžių sesė įtūžo, pradėjo jį užgaulioti, vadino necenzūriniais žodžiais, vėl pradėjo vyti jį iš namų. Į jų konfliktą niekas nesikišo. Jis nesusitvardęs nuėjo į pavėsinę, priėjo prie Ž., po kelių apsižodžiavimų, jai sėdint pavėsinėje ant suolo kairiuoju šonu į jį, nesusitvardęs kumščiu sudavė sesei Ž. Š. į kairįjį petį. Nemano, kad smūgis buvo stiprus, bet nežino ar Ž. galėjo sukelti fizinį skausmą ar ne. Kad jai skauda nieko nesakė, Ž. dar labiau įtūžo, pradėjo jam grasinti policija, sakė, kad dabar jis sės. Daugiau Ž. jis jokių smūgių nesudavė, su ja nekonfliktavai, paėjo toliau nuo pavėsinės ir paskambino bendrajam pagalbos centrui 112. Operatoriai pasakė, kad sesuo konfliktuoja, veja jį iš namų ir kad namuose yra nepageidaujamas asmuo. Apie tai, kad sesei sudavė smūgį, nepasakė. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, jiems pasakė, kad sesuo konfliktuoja. Jam pareigūnai nustatė neblaivumą, o kai jie nuėjo į namų vidų apklausti Ž., jis iš namų pasišalino, nes suprato, kad Ž. pasakys, jog jis prieš ją smurtauja ir jį pareigūnai išveš į areštinę. Jis supranta, kad padarė nusikaltimą, labai gailisi dėl savo poelgio. Jis laikinai neturi kur atskirai pagyventi nuo Ž., jie ir taip gyvena atskirose patalpose, tik jų kiemas bendras, bet su ja gali nebendrauti ir stengtis konfliktų išvengti. Jis sutiktų, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamojo R. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo seseriai Ž. Š..

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įtariamajam siūlė skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 val. per mėnesį visuomenės labui. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienų trečdaliu ir paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. Ž. neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 val. per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į smurtinį nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šias programas išklausant per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Ž. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Skirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šias programas išklausyti per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu nuteistasis ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.