Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas P. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 301 465,25 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Skunde (t. I, b. l. 1-18) pareiškėjas nurodė, kad 43 paras, t. y. nuo 2011 m. gruodžio16 d. iki 2012 m. sausio 27 d. kalėjo ir buvo kankinamas Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K laikinojo sulaikymo kamera Nr. 6, kurioje minėtu laikotarpiu buvo laikomas apie dvi valandas, neatitiko nustatytų higienos normų reikalavimų. Kameros plotas – 0,73 kv. m, apšvietimas blogas, sąlygos antisanitarinės. Iš laikinojo sulaikymo kameros buvo perkeltas į karantino kamerą Nr. 121, kurioje buvo kankinamas tris paras – iki 2011 m. gruodžio 19 d. Kamera neatitiko higienos normų reikalavimų, joje buvo nepakenčiamai šalta, peršalo nugarą, atsinaujino skausmai. Raštu bei žodžiu prašė duoti antrą čiužinį, kadangi išduotasis buvo drėgnas, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Kamera Nr. 121 buvo šešiavietė, ant grindų matėsi kraujo lašų, todėl kilo realus pavojus užsikrėsti venerinėmis, infekcinėmis ir kitokiomis plintančiomis ligomis. Prieš uždarant pareiškėją į šią kamerą, ji nebuvo nei išvalyta, nei kvarcuota. Pareiškėjui pirmąją parą nebuvo išduoti būtiniausieji higienos reikmenys: dantų šepetėlis, skutimosi priemonės ir tualetinis popierius. Kriauklė buvo užkimšta. Paaiškino, kad buvo sulaikytas teismo salėje ir iš karto pristatytas į Lukiškių TI-K. Jam nebuvo suteikta teisė susitikti su artimaisiais, paskambinti gynėjui. Skelbiant nuosprendį, valstybės paskirtas gynėjas nedalyvavo, nors privalėjo dalyvauti. Negalėjo parašyti laiško ar prašymo, administracija į jo prašymus nereagavo. Tik po kurio laiko gavo tušinuką ir du popieriaus lapus. Pavojaus mygtukas, skirtas išsikviest pagalbą, neveikė, todėl į duris beldė šaukštu. Jam nebuvo leista perduoti sutuoktinei buto raktų ir ji buvo priversta su dviem mažamečiais vaikais būti laiptinėje keliolika valandų, kol specialistai išlaužė duris. Buvo padaryta turtinė žala. Medicinos darbuotojai P. K. apžiūrėjo tik trečią parą. Teigė, kad pareiškėją buvo siekta sužlugdyti kaip asmenybę. Nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. sausio 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 377, kurios plotas 7,33 kv. m. Šioje kameroje buvo laikomi keturi kaliniai. Kamera įrengta pastato pusrūsyje, o tai draudžia įstatymai. Kameros dieninis ir naktinis apšvietimas, temperatūra neatitiko keliamų reikalavimų. Po Vilniaus visuomenės sveikatos centro nurodymo pašalinti trūkumus kalėjimo administracija pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pažeidimai buvo pašalinti, tačiau to padaryta nebuvo. Dėl netinkamo apšvietimo kamerose, patirto streso, kitų sąlygų pablogėjo jo regėjimas, reikia įsigyti akinius, taigi padaryta apie 800 Lt turtinė žala bei didžiulė neturtinė žala. Nuo pat pradžių tiek žodžiu, tiek raštu prašė duoti bent striukę ir kepurę, kad galėtų realizuoti teisę vieną kartą per dieną bent vieną valandą pasivaikščioti lauke, tačiau jie duoti tik po daugiau nei mėnesio, todėl buvo pasivaikščioti tik tris kartus. Kepurė buvo akivaizdžiai per maža, kalėjimo ne civilinė, ji žemino pareiškėjo orumą. Būdamas Lukiškių TI-K, dėl patirto streso, emocinių bei asmeninių išgyvenimų, žiauraus elgesio, žmogaus orumą žeminančių aplinkybių, kreipėsi pagalbos į psichiatrą, tačiau buvo priimtas tik po keliolikos dienų. Buvo paskirtas gydymas. Iki patekdamas į kalėjimą psichikos bei kraujospūdžio sutrikimais nesiskundė. Daugiau nei 14 metų dirbo policijoje, jo sveikata buvo nuolat tikrinama, pareiškėjas buvo tinkamas tarnauti. Patekus į kalėjimą, kraujospūdis buvo nepastovus. Lukiškių TI-K buvo ignoruojama valstybinė kalba, prižiūrėtojai dažnai vartojo necenzūrinius žodžius, barbarizmus, skolinius, kriminalinės subkultūros žargoną. Tai žeidė pareiškėją, žemino jo, kaip asmens bei lietuvio, garbę ir orumą. Dėl Lukiškių TI-K perpildymo nebuvo tinkamai organizuojamas prausimasis duše. Ribotas prausimosi laikas, per kurį dar reikdavo ir drabužius išsiskalbti. Į dušą dažniausiai vesdavo po du, dažniausiai veikdavo vienas dušas. Dušų maišytuvai dažnai neveikdavo, nebuvo lentynėlių daiktams pasidėti, nebuvo kur padžiauti drabužių. Kalėjime buvo žiurkių. Kamerose buvo pelėsių, kurie gali sukelti trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai. Tualetas kamerose Nr. 121 ir Nr. 377 neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Sienelės neatitinka higienos normų reikalavimų, dažniausiai nesiekia 1,5 m aukščio. Gamtinius reikalus buvo priverstas atlikti matant ir girdint kitiems nuteistiesiems bei prižiūrėtojams ir prižiūrėtojoms. Kartais naktį būdavo nuolat atidarytas kameros duryse įrengtas langelis, skirtas kalinamiesiems stebėti. Iš tualeto nėra jokios atskiros ventiliacijos. Buvo priverstas uždegti smilkalus, kad nesijaustų blogo kvapo. Ventiliacija Lukiškių TI-K bei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje labai prasta, kameros nevėdinamos. Tai galėjo sutrikdyti pareiškėjo sveikatą ir ateityje gali kilti problemų. Kamerose Nr. 121 ir 377 langai bei orlaidės neatsidaro – nėra rankenėlių, jie nepasiekiami dėl vidinių grotų. Maistas buvo prastos kokybės, todėl jį teko pirkti parduotuvėje. Spintelėse mažai vietos, nebuvo įmanoma susidėti reikiamų daiktų. Kameroje Nr. 121 nebuvo kėdžių, taburečių, staliuko. Kameroje Nr. 377 buvo tik dvi kėdės. Du kartus per mėnesį vienam asmeniui buvo išduodami du prasčiausios kokybės tualetinio popieriaus ritinėliai. Lukiškių TI-K nebuvo organizuojama jokio užimtumo. Tik vieną kartą buvo nuvestas į sporto salę. Nepalaikant fizinės formos, pablogėjo sveikata. Nebuvo leidžiama pasirinkti knygų, atnešdavo seną spaudą. Prašymai leisti nuvykti į biblioteką nebuvo patenkinti. Prašė nuvesti į koplyčią, tačiau to nebuvo padaryta. Taip buvo pažeista pareiškėjo teisė dalyvauti religinėse apeigose. Buvo registruojami tik skundai, palankesni administracijai, į kitus nebuvo atsižvelgiama. P. K. nurodė, kad sutuoktinė buvo atvykusi tik vieną kartą. Reikėjo teismo sutikimo ir praėjo nemažai laiko, kol jį gavo. Teismas atsiuntė nepatvirtintą nutarimo kopiją, todėl susitikimas ir skambinimai užsitęsė. Trumpalaikis pasimatymas vyko per stiklą. Labai išgyveno prieš susitikimą ir po jo. Pasijuto sistemos auka, su sutuoktine bendravo lyg svetimi. Nebuvo užtikrinta jokio intymumo. Pasimatymų kambaryje buvo daug lankytojų ir nuteistųjų, jie blaškė dėmesį, trukdė normaliai bendrauti. Jautė prižiūrėtojų žvilgsnius, girdėjo replikas. Dėl bendravimo stokos, glaudaus abipusio ryšio nebuvimo pašlijo santykiai su sutuoktine. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų praktika, tvirtino, kad teismas turėtų konstatuoti, jog buvo pažeista P. K. konstitucinė teisę į orumą, taip pat padaryta žala civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos Respublikos piliečiu. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas turėtų atsižvelgti į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas. Dėl kankinimo, žiauraus ir nežmoniško, žeminančio elgesio ir spaudimo būdamas Lukiškių TI-K patyrė didelį stresą ir negatyvias emocijas. Iki šiol negali pamiršti, kaip su juo buvo elgiamasi, prastai miega, teko kreiptis į psichiatrą. Paskirti vaistai nelabai padeda. Pareiškėją kamuoja iškilusios psichologinės problemos, jo psichika yra sužalota. Kreipėsi pagalbos į psichologą, buvo paskirtas reabilitacinis gydymas. Prarado bendravimo galimybes su artimaisiais, draugais, pažįstamais. Dėl sutrikusio regėjimo yra priverstas nešioti akinius. Sveikata ir organizmas yra suluošinti. Mano, kad niekuomet negalės gyventi tokio gyvenimo, kokį gyveno iki patekdamas į kalėjimą. Reikalingas aplinkos pakeitimas, užsimiršimas, ilgalaikė reabilitacija. Nusivylė teisėsauga bei teisine sistema, prarado pasitikėjimą valstybe, negali susirasti normalaus, gerai mokamo darbo. Turtinei žalai priskiria pašto korespondencijos siuntimą, kuro išlaidas, dokumentų spausdinimo ir kopijavimo išlaidas, kanceliarinių prekių, vaistų išlaidas ir pan. Iš viso šios išlaidos sudaro 1 066,25 Lt. Rašydamas ir siųsdamas tiek paštu, tiek elektroniniu paštu pareiškimus, skundus, peticijas, prašymus dėl Lukiškių TI-K, sugaišo apie 30 darbo dienų. Atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 800 Lt, vidutinis darbo užmokestis – apie 2 151 Lt), prašo teismo priteisti jo naudai iš atsakovo 2 151 Lt. Iš viso turtinę žalą sudaro 3 217,25 Lt. Patirtą neturtinę (moralinę) žalą taip pat vertina pinigine išraiška. Kalėjime buvo laikomas 43 paras, kiekvieną kalinimo parą vertina 2 000 EUR (6 936 Lt), taigi iš viso prašo 86 000 EUR (298 248 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pareiškėjas P. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Apeliaciame skunde (t. II, b. l. 141-145) nurodo, kad teismas nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti faktinėms aplinkybėms, susijusioms su kameros Nr. 121 šildymu. Nepasisakė dėl kepurės. Neišreikalavo iš atsakovo pareiškėjo prašymo dėl čiužinio išdavimo. Nesiėmė veiksmų nustatyti faktinėms aplinkybėms, susijusioms su vėdinimu, maistu. Paviršutiniškai analizavo aplinkybę dėl pareiškėjo laikymo pusrūsiuose įrengtose kamerose. Pasisakydamas dėl pareiškėjo pasivaikščiojimo gryname ore teismas tik išdėstė savo samprotavimus, tačiau nepadarė jokių išvadų. Teismas netinkamai įvertinos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo patirta neturtine bei turtine žala. Nepagrįstai atsisakė priteisti turtinės žalos atlyginimą. Neatsižvelgė į skunde nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciame skunde (t. III, b. l. 5-8) nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti kamerų skaičiai, jų plotai, taip pat jose buvusių asmenų skaičius, tačiau šių duomenų negalima vertinti vienareikšmiškai, kadangi asmenų kamerose kaita labai didelė, dažni atvejai, kai per vieną dieną asmenų skaičius, o kartu ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas kameroje kinta keletą kartų. Dėl šių priežasčių negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas teko pareiškėjui atitinkamą dieną. Esant dažnai asmenų skaičiaus kameroje kaitai, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusį, galimai mažesnį kameros plotą nereikėtų vertinti kaip tęstinio ir intensyvaus pažeidimo, dėl kurio pareiškėjas galėtų patirti neturtinę žalą. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas, konstatuodamas pažeidimus, vadovavosi prielaidomis. Pareiškėjui priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.