- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- eI-702-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02253-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,
dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento atstovams D. M. ir L. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamentui dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento 2018 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. 2D-12390-(19.17) dalį, kurioje nurodytas reikalavimas sužeminti 1 ir 2 boksų išorines sienas tiek, kad įrengus naują šlaitinę stogo dangą virš šių boksų, jos viršus sutaptų su 2017 m. gegužės 5 d. vykusio patikrinimo metu buvusių gretimų boksų šlaitinio stogo lygiu, kaip neteisėtą ir prieštaraujančią galiojančio privalomojo nurodymo reikalavimams; įpareigoti atsakovą pateikti aiškų atsakymą į 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. VS100-41 pateiktą prašymo klausimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. VS100-41 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – Departamentas) su prašymu „Dėl privalomajame nurodyme Nr. PNSS-60-170518-00019 (toliau –PN) surašytų reikalavimų tinkamo įvykdymo sąlygų išaiškinimo“. 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 2D-12390-(19.17) Departamentas pateikė atsakymą, kuriame nurodytas nedviprasmiškas reikalavimas, kad pareiškėjas privalo sužeminti 1 ir 2 boksų išorines sienas tiek, kad įrengus naują šlaitinę stogo dangą virš šių boksų, jos viršus sutaptu su 2017 m. gegužės 5 d. vykusio patikrinimo metu buvusių gretimų boksų šlaitinio stogo lygiu, t. y. Departamentas, šiuo reikalavimu (įrengto stogo viršus turi sutapti su greta esančio stogo viršumi) keičia ne tik privalomojo nurodymo Nr. PNSS-60-170518-00019 reikalavimo esmę, kuriame nurodyta, kad ne įrengto stogo, o sužemintos fasadinės sienos viršus turi sutapti su greta esančio stogo viršumi, bet ir išplečia reikalavimo ribas, nurodydamas konkrečią datą, kuria privalu vadovautis, vertinant gretimų boksų šlaitinio stogo lygį kaip tinkamą.
Pareiškėjas nurodo, kad privalomajame nurodyme Nr. PNSS-60-170518-00019 įrašytas aiškus ir nedviprasmiškas reikalavimas, atspindintis kas ir iki kokio aukščio turi būti sužeminta: „sužeminti minėtų boksų išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio“, t. y. PN aiškiai nurodyta, kad įvykdžius PN reikalavimus, garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 laikančiųjų sienų (fasadinė siena ir yra laikančioji) aukštis (taškas stogo konstrukcijos apačioje) privalo sutapti su gretimų boksų šlaitinio stogo lygiu (stogo dangos viršutiniu tašku). Ant tokios, sužemintos sienos, uždėjus stogo konstrukcijas su stogo danga, šio stogo dangos viršus bus aukščiau, nei gretimų garažų stogo dangų viršus, tad įvykdžius PN įrašytus reikalavimus, sužemintos sienos stogo viršus niekaip negali sutapti su greta esančių boksų šlaitinio stogo viršumi, o būtent šitokio sutapimo reikalaujama skundžiame rašte. Kas yra šlaitinio stogo lygis, Inspekcija nurodo skundžiame rašte, minėdama, kad naujai įrengto šlaitinio stogo dangos viršus turi sutapti su gretimų boksų šlaitinio stogo lygiu, tuo nurodydama, kad stogo lygis – tai būtent viršutinis stogo dangos taškas, nes priešingu atveju Inspekcijos reikalavimas reikštų, kad naujai įrengiamas šlaitinis stogas privalo būti žemesnis nei greta esančio bokso. Pažymėjo, kad PN įrašyto reikalavimo esmė išlaikyti skirtingus greta esančių garažų boksų šlaitinio stogo lygius yra atitinkanti protingumo principus, nes šių boksų įvažiavimo vartų slenksčių lygiai taip pat yra skirtingi. Logiška manyti, kad aukščiau pastatytos fasadinės sienos ir viršus turi būti aukščiau, lyginant su šalia esančio bokso žemiau sumūryta fasadine siena.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, skundžiame rašte įsakmiai nurodydamas vadovautis 2017 m. gegužės 5 d. vykusio patikrinimo metu buvusių gretimų boksų šlaitinio stogo lygiu, ignoruoja 2018 m. balandžio 5 d. Inspekcijos raštą 2D-4537, kuriame aiškiai nurodyta, kad Inspekcija vadovaujasi ne 2017 m. gegužės 5 d. duomenimis, o 2017 m. rugpjūčio 22 d. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktu raštu Nr. (8.4.3)ŠG-1643 bei 2017 m. rugpjūčio 25 d. aktu „Dėl kadastro duomenų ištaisymo“. Reiškia, jog Inspekcija, vertindama PN atlikimą, vadovausis 2017 m. rugpjūčio 25 d. aktu ištaisytais statinio matmenimis, o pareiškėją, vykdant PN reikalavimus, verčia vadovautis 2017 m. gegužės 5 d. galiojusiais statinio matmenimis. Mano, kad tai pažeidžia protingumo principus.
Pažymėjo, kad atsakovas, keisdamas galiojančiame privalomajame nurodyme esančius reikalavimus, jam sukelia reikšmingas teisines pasekmes bei finansinius nuostolius, nes tenka perdaryti atliktus statybos darbus, kurie buvo jau atlikti, orientuojantis į ankstesnius privalomojo nurodymo reikalavimus. Mano, kad skundžiame rašte nurodyti pakeisti privalomojo nurodymo reikalavimai yra neteisėti ir ši skundžiamo rašto dalis yra neteisėta iš esmės, nes savo turiniu šie reikalavimai iš esmės prieštarauja galiojančiame privalomajame nurodyme surašytiems reikalavimams sužeminamų sienų aukščiui.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime ir atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Inspekcija 2017 m. gegužės 15 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-536-(19.2), kuriame užfiksavo, kad yra rekonstruojama pastato, unikalus Nr. 2997-2006-3015, paskirtis – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), priskiriamo neypatingų pastatų kategorijai, dalis, t. y. rekonstruojami boksai Nr. 1 ir Nr. 2, kurie nuosavybės teise priklauso G. V.. Padaryta išvada, kad statytojas G. V. pastato rekonstravimą vykdo ūkio būdu be projekto ir statybos leidimo bei nepasamdęs statybos specialistų, pažeisdamas Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų, 18 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 22 dalies reikalavimus. 2017 m. gegužės 16 d. pareiškėjui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-170516-00017, o 2017 m. gegužės 18 d. – privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-60-170518-00019 (toliau – ir PN) pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2017 m. lapkričio 18 d. 2017 m. gegužės 17 d. pareiškėjui buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-60-170517-00016, kuriame pareiškėjui buvo nurodyta nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos, fiksuotos savavališkos statybos aktu Nr. SSA-60-170516-00017, padariniai. Šio privalomojo nurodymo pareiškėjas neginčijo, jis yra galiojantis ir perduotas vykdymui antstoliui. Pažymėjo, kad PN nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis ir vykdytinas, jo pagrindu yra pradėta vykdomoji byla.
Atsakovas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. A14-828-1002/2017, iškeltą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį, 2017 m. birželio 14 d. nutarimu pripažino pareiškėją kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje ir skyrė 80 Eur dydžio baudą. Priimdamas nutarimą, teismas įvertino visų dokumentų, kurių pagrindu buvo fiksuotos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, turinį, nei vieno iš Inspekcijos surašytų dokumentų nelaikė nepagrįstais, neatmetė kaip netinkamai įforminto ar surašyto pažeidžiant nustatytas procedūras ar teisės aktus. Šiame nutarime teismas konstatavo, kad G. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas ir abejoti jo kalte nėra pagrindo. Pareiškėjas teismo posėdyje dalyvavo, su padarytais pažeidimais sutiko (pripažino) ir gailėjosi, teismo sprendimo neskundė ir teismo skirtą nuobaudą sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo pripažindamas, kad nuobauda už neteisėtai atliktą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 rekonstrukciją yra pagrįsta. Minėtos aplinkybės turi prejudicinę galią ir šioje byloje, kadangi joje dalyvauja tie patys asmenys. Po to, kai Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą, pareiškėjas teikė Inspekcijai daugkartinius užklausimus, susijusius su teisės aktų aiškinimo klausimais, t. y. paklausimus dėl aukščio nustatymo ir apskaičiavimo būdų, prašydamas išaiškinti, iki kokio aukščio turėtų įvykdyti PN pašalinti savavališkos statybos padarinius reikalavimus, nes Inspekcijos atliktuose faktinių patikrinimų aktuose neva neteisingai atlikti aukščio matavimai, kurie neatitinka kadastro duomenų. Pareiškėjas tarp faktinių duomenų patikrinimų dirbtinai sukėlė dangos (žemės paviršiaus) aukštį ties įvažiavimais į savo garažo boksus. Dėl šios priežasties (t. y. dėl pareiškėjo dirbtinai sukelto žemės paviršiaus aukščio) Inspekcijos pareigūnams buvo neįmanoma nustatyti realių aukščio parametrų. Inspekcija kreipėsi tarnybinės pagalbos į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą, prašydama pateikti Inspekcijai pareiškėjui priklausančios pastato dalies kadastrinių matavimų bylos kopijas. Vertindama situaciją ir atsakydama į nuolatinius pareiškėjo paklausimus (skundus), Inspekcija rėmėsi iš VĮ Registrų centro gautais duomenimis.
Pasisakydamas dėl skundžiamo rašto atsakovas nurodė, kad įvertinus pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašto ir Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakymo turinį, darytina išvada, kad skundžiamu Inspekcijos raštu buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į visus pareiškėjo rašte keltus klausimus, pateiktas raštas atitiko teisės aktų reikalavimus ir faktinius duomenis. Teismui adresuotame pareiškėjo 2018 m. spalio 3 d. skunde yra nurodyta tik tai, kad pareiškėjas mano, jog Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 6 d. rašte pateiktas reikalavimas pažeidžia jo interesus, tačiau net konkrečiai nedetalizuoja (nurodant konkrečią teksto ištrauką), kuri teksto dalis turi būti naikinama (nes prašo tik dalies rašto naikinimo). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde pateikta tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė ir subjektyvus Inspekcijos išreikštos nuomonės vertinimas, su kuria jis nesutinka, tačiau nėra įrodyta nei viena iš ABTĮ 91 straipsnyje išvardintų aplinkybių (teisės akto naikinimo pagrindų), darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir pagrindo naikinti skundžiamą Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 6 d. raštą nėra. Akivaizdu, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė ne pateikti Inspekcijos paaiškinimai dėl teisės aktų nuostatų traktavimo, bet būtent Inspekcijos surašytas PN, su kurio turiniu kituose administracinės procedūros ir teisminiuose procesuose sutiko pats pareiškėjas ir kurio teisėtumą iš esmės patvirtino teismas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, todėl šioje byloje keliami visiškai nepagrįsti reikalavimai bei galimai siekiama netinkamai interpretuojant teisės aktus nepagrįstai išvengti neteisėtos statybos padarinių šalinimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo G. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento 2018 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. 2D-12390 dalies teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymą.
Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, ginčijamas raštas administracinio teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtu dėl to, kad priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).
Skundai, prašymai, pranešimai Šiaulių teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamente nagrinėjami bei į juos atsakoma vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. V. 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į Šiaulių teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamentą su prašymu „paaiškinti, ar privalomajame nurodyme įrašytas reikalavimas demontuoti g/b denginį, sumontuotą ant garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 nešančiųjų sienų, yra tam, kad būtų galima sužeminti šias sienas ir vėliau vėl sumontuoti šį denginį, ar tai nurodymas į tai, kad ateityje minimi garažų boksai privalo būti aplamai be stogo?“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu atsakovo klausė tik vieno – ar nuėmęs boksų denginį privalo vėl jį uždėti. Visa kita yra tik jo nuomonė, išdėstyta raštu.
Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį ir byloje esančią medžiagą spręstina, kad šiuo prašymu pareiškėjas prašė atsakovo išaiškinti 2017 m. gegužės 18 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSS-60-170518-00019 surašytų reikalavimų tinkamo įvykdymo būdą. Šiame privalomajame nurodyme pareiškėjui nurodyta: išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; demontuoti surenkamų g/b plokščių denginį virš garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2, sužeminti minėtų boksų išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio ir sutvarkyti statybvietę.
Atsakovas teismui skundžiamu 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 2D-12390-(19.17) pareiškėjui nurodė, kad „privalomajame nurodyme nurodyti statybos darbai yra darbai, kuriuos privalote atlikti, kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai. Norėdami tinkamai įvykdyti šį privalomąjį nurodymą turite sužeminti 1 ir 2 boksų išorines sienas tiek, kad įrengus naują šlaitinę stogo dangą virš šių boksų, jos viršus sutaptų su 2017 m. gegužės 5 d. vykusio patikrinimo metu buvusių gretimų boksų šlaitinio stogo lygiu (naujai įrengiamos stogo dalies konstrukciją pasirenkate Jūs)“.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs” (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
Remiantis LVAT praktika, administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų (administracinės bylos Nr. P525-189/2009, Nr. P756-151/2009). Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jis paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas, tačiau gali susiklostyti tokios faktinės situacijos, kad individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai buvusio administracinio sprendimo išaiškinimas, būtent pirminiame akte formuluojamos visuomeninių teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Tačiau tokiu atveju, kai institucija tik suteikia asmeniui tam tikrą informaciją, atsako į jo paklausimą ir pan., t. y. suteikia administracinę paslaugą, o ne priima administracinį sprendimą, minėta bendro pobūdžio teisės norma, įpareigojanti viešojo administravimo subjektus veikti pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti motyvuotus sprendimus, turi būti taikoma atsižvelgiant į tai, kokia administracinė paslauga teikiama ar kokio pobūdžio administracinis sprendimas yra priimamas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2248/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-199-552/2015). Aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, konstatuota ir tai, kad tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.
Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 5 punkte numatyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui.
Pažymėtina, kad prieš parengiant atsakymą atsakovas 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliko garažų paskirties pastato patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2152-(19.31). Teismo vertinimu šioje byloje skundžiamu atsakovo atsakymu pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta į jo 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte užduotą klausimą, kaip jis turi aukščiau minėtą privalomąjį nurodymą įvykdyti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui nebuvo žinomas 2017 m. gegužės 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-60-170518-00019 teisinis ir faktinis pagrindimas. Šis privalomasis nurodymas yra galiojantis, teismine tvarka nenuginčytas. Teismo revizuojamu raštu pareiškėjas nebuvo įpareigotas atlikti kokius nors veiksmus, jam nebuvo nurodyta jokie privalomi nurodymai. Teisines pasekmes ir prievolę atlikti tam tikrus veiksmus pareiškėjui sukelia privalomasis nurodymas. Teismas, įvertinęs skundžiamo rašto turinį, neturi pagrindo pripažinti, kad šis pareiškėjui pateiktas atsakymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kad yra neišsamus ar jame neatsakyta į pareiškėjo užduotą klausimą. Atsakant į jo užduotą klausimą, pareiškėjui atsakyta, kaip jis turi uždėti naują stogo dangą, nurodyta, kad naujai įrengiamos stogo dalies konstrukciją pasirenka pats pareiškėjas. Darytina išvada, kad atsakovas pagal savo kompetenciją įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į prašymą. Vien pareiškėjo nesutikimas su jam pateiktu atsakymu yra subjektyvus jam pateiktos informacijos vertinimas ir negali būti pagrindu skundžiamą raštą panaikinti.
Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu atsakovo raštu nebuvo keičiamas 2017 m. gegužės 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-60-170518-00019 turinys. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nenumato galimybės inspekcijai keisti privalomojo nurodymo turinį priimant administracinius aktus, privalomieji nurodymai, jų teisėtumas gali būti ginčijami teismine tvarka.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjo reikalavimas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. 2D-12390-(19.17) ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti aiškų atsakymą į pareiškėjo prašymą atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. V. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento 2018 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. 2D-12390-(19.17) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.