- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-1289-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13344-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Salvador
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Pareiškėjas
- E. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Vilniaus apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų 2020-04-09 ir 2020-01-16 nutarimų panaikinimo bei įpareigojimo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą, kuriuo prašoma teismo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės S. G. 2020-04-09 nutarimą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro R. K. 2020-01-16 nutarimą; 2) įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjo atstovas pateikė prašymą sustabdyti bylą iki įsiteisės Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021 dėl neteisėtai užvaldyto turto grąžinimo valstybei. Nurodė, jog šiuo metu nėra tikslinga teismine tvarka reikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros viešo intereso gynimo, kadangi galimai šis interesas bus apgintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Sustabdė civilinę bylą Nr. e2YT-940-807/2021 pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų 2020-04-09 ir 2020-01-16 nutarimų panaikinimo bei įpareigojimo taikyti viešojo intereso gynimo priemones iki įsiteisės Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog abiejose civilinėse bylose yra keliamas viešojo intereso gynimo klausimas. Civilinėje byloje Nr. e2YT-940-807/2021 pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą imtis veiksmų viešajam interesui ginti, o būtent – kreiptis į teismą, siekiant išreikalauti grąžinti neteisėtai užvaldytą turtą (žemės sklypą) teisėtam savininkui – valstybei. Tuo tarpu reikalavimas dėl neteisėtai užvaldyto žemės sklypo grąžinimo valstybei, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus ieškinį, jau yra pareikštas bei bus sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021, nagrinėjamoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose. Atsižvelgdamas tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog civilinė byla Nr. e2YT-940-807/2021 pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų 2020-04-09 ir 2020-01-16 nutarimų panaikinimo bei įpareigojimo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, stabdytina iki įsiteisės Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį.
Atsiliepimas
6. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos stabdymo nepagrįsta, kadangi teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021 negali turėti prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Jau atsiliepime į pareiškėjo skundą prokuroras paaiškino, kad teismas negali įpareigoti prokuroro kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021 nustatyti faktai dėl viešojo intereso ginčo teisiniame santykyje buvimo ar nebuvimo negali turėti reikšmės nagrinėjant bylą pagal E. B. skundą dėl prokuroro nutarimo. Bylą nagrinėjantis teismas pats gali ir privalo nustatyti, ar prokuroras nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Taigi, jokių kliūčių nagrinėti bylą nėra. Reikalavimas įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones – inicijuoti kreipimąsi į teismą su ieškiniu negali būti patenkintas, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021 negali turėti įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios nagrinėjamoje byloje. Be to, nepriklausomai nuo to, koks sprendimas būtų priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021, prokuroras negalėtų kreiptis į teismą dėl to paties dalyko (CPK 18 str., 137 str. 2 d. 4 p.). Apeliantės vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, tai yra tinkamai nemotyvavo bylos sustabdymo būtinumo.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas E. B. prašo jį atmesti.
8. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos valstybės interesas kaip ir bet koks kitas viešas interesas gali būti laikomas apgintu ne tada, kai kažkas kažką inicijuoja dėl jo gynimo, bet kai pasiekiamas realus rezultatas dėl to intereso apgynimo, t.y. jam pritaikoma teisinė apsauga. Dėl šios priežasties pareiškėjas ir kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti prokuratūrą pradėti ir vesti atitinkamą civilinį procesą dėl viešojo intereso gynimo. Įpareigojimas paduoti ieškinį reiškia ne tik jo formalų pateikimą teismui, bet ir bylos pagal jį vedimą teisme, tinkamą ginamo intereso atstovavimą. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus ieškinį teisme, tenkinimas pareiškėjo reikalavimo prokuratūrai padaryti tą patį reikštų perteklinį ir su proceso teise nesuderinamą dalyką, tačiau ne tuo atveju, jeigu Nacionalinės žemės tarnybos ieškinys nepasiektų tikslų. Dabartinėje šios ir Nacionalinės žemės tarnybos pradėtos bylų stadijos neleidžia vienareikšmiškai pasakyti, kokių priemonių prokuratūra turėtų imtis, todėl ir stabdytina ši civilinė byla iki tol, kol tai paaiškės. Esamos bylos nagrinėjimas su prokuratūros siekiu atmesti pareiškėjo prašymą kaip jau patenkintą nėra galimas, nes bylos nutraukimas reikštų, kad Nacionalinei žemės tarnybai netinkamai atliekant procesinius veiksmus užvestoje civilinėje byloje, pareiškėjas vėl turėtų kreiptis į prokuratūrą, jo prašymas būtų priskirtas galimai kitam prokurorui, reikėtų iš naujo gilintis į aplinkybes ir tam būtų sugaišta papildomai ilgas laiko tarpas, ką patvirtina ir šios civilinės bylos inicijavimo dokumentai. Pažymi, jog prokuratūros teiginiai, kad teismas negali jos priversti paduoti ieškinį, kad teismas gali tik patikrinti, ar ji tinkamai nustatė visas aktualias aplinkybes, o bylos duomenys rodo, kad ji viską tinkamai patikrino ir viską teisingai įvertino, neatitinka faktinių aplinkybių. Tik teismui pradėjus nagrinėti civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą, prokuratūra ėmėsi realių veiksmų, kurie įtikino Nacionalinę žemės tarnybą būtinumu paduoti ieškinį. Kiek galima suprasti iš atskirojo skundo, jau nebėra ginčo, kad reikia imtis priemonių Lietuvos Respublikos interesui apginti, tačiau vis dar lieka aktualiu klausimas, kokių priemonių reikia imtis ir ar inicijuotas procesas dėl tų priemonių taikymo duos tinkamą rezultatą. Dėl šių aplinkybių (teisinių pasekmių) paaiškėjimo ir stabdytina nagrinėjama civilinė byla. Nagrinėjamu atveju susidarė procesinė situacija, kai tam pačiam tikslui pasiekti inicijuoti du tarpusavyje konkuruojantys procesai ir dabartinėje jų nagrinėjimo stadijoje nėra procesinio pagrindo juos abu tuo pačiu metu tęsti. Jeigu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021 teismas priims sprendimą, kuris reikš, kad Lietuvos Respublikos interesas apgintas tinkamai, šios pagal pareiškėjo pareiškimą nagrinėjamos bylos prieš Lietuvos Respublikos prokuratūrą nebereikės, nebus jokio viešojo intereso, kurį turėtų ginti prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
10. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl bylos stabdymo.
11. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.
12. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2 str., 7 str., 72 str. ir kt.). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CPK 163 straipsnio nuostatose įtvirtinti privalomi bylos sustabdymo pagrindai, tarp kurių – atvejis, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą: 1) kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys; t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; 2) kai negalima išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla; t. y. teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir perkelti savo kompetencijos kitam teismui ar kitai institucijai, jeigu turi galimybę nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2011).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės S. G. 2020-04-09 nutarimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro R. K. 2020-01-16 nutarimą ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones - inicijuoti kreipimąsi į teismą su ieškiniu-reikalavimu, kad būtų panaikinta E. D. nuosavybės teisė į jos 4,0335 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) priskirtą 4 m pločio (0,14 ha ploto) kelią, šis plotas būtų atskirtas iš E. D. nuosavybės teise turimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto ir jo pagrindu suformuotas naujas kelio paskirties Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas.
15. Pažymėtina, jog teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, neturi teisės spręsti, buvo ar ne galimai pažeistas viešasis interesas ir pagrindas galimai pažeistam interesui ginti. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016), bylos nagrinėjimo ribos siekia prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimą tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones taip pat gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.). Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę.
16. Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, konstatuotina, jog nagrinėjant pareiškėjo skundą iš esmės tirtinos ir vertintinos aplinkybės, išimtinai susijusios tik su prokuroro procesiniais veiksmais priimant skundžiamus nutarimus.
17. Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021, dėl kurios skundžiama nutartimi ši byla sustabdyta, ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba atstovaudama valstybės interesus vindikaciniu ieškiniu prašo išreikalauti iš E. D., žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 0,14 ha ploto bendrojo naudojimo kelią ir grąžinti jį valstybei bei įpareigoti E. D. patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, tarp jų ir žemės sklypo ribas, neįtraukiant į šio žemės sklypo ribas valstybei priklausančio 0,14 ha ploto bendrojo naudojimo kelio. Pažymėtina, jog teismui sprendžiant dėl vindinkacinio ieškinio pagrįstumo analizuotinos šios aplinkybės: 1) ar ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-460-690/2017).
18. Įvertinus abiejuose bylose nagrinėtinas ir vertintinas reikšmingas aplinkybės, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turi galimybę nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus teisingam bylos išnagrinėjimui, nes tarp aptariamų bylų nėra prejudicinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors tam tikra prasme sutampa galutinis rezultatas, kurio siekia ieškovas skųsdamas prokurorų nutarimus šioje byloje ir galimas ieškinio tenkinimas minėtoje byloje, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog procesinis rezultatas civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021 turi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, kurioje bus sprendžiamas klausimas dėl prokurorų priimtų nutarimų atitikties proceso normoms.
19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl nagrinėjamos bylos privalomojo sustabdymo būtinumo ir tikslingumo netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nes netinkamai įvertino aplinkybes dėl civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021 pareikštų reikalavimų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Šie duomenys sudaro teisinį pagrindą naikinti skundžiamą nutartį, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2YT-940-807/2021 pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų 2020-04-09 ir 2020-01-16 nutarimų panaikinimo bei įpareigojimo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, iki įsiteisės Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2456-494/2021.
20. Kiti šalių argumentai esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį.