- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- 1-72-290/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- K. K., R. Č.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius, Aidas Venckus
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorams Valentinui Aleknai, Laimonui Petreikiui, kaltinamajam K. K., jo gynėjui advokatui Aidui Venckui, kaltinamajam R. Č., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, specialistui K. S., ekspertui J. U., vertėjai V. R. teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., 228 str. 2 d.,
R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad K. K. apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą bei suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:
jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad Tarnybos vadas, (duomenys neskelbtini) S. M. asmeniniam naudojimui ketina įsigyti naują pirties pečių, siekdamas pastarajam įsiteikti, turėdamas išankstinę tyčią pageidaujamą Tarnybos vado įsigyti pirties pečių nupirkti Tarnybos lėšomis ir neatlygintinai jam perduoti, Tarnybos vadui S. M. apie tokius jo ketinimus nežinant ir dėl to nesant kaltam, suplanavo, parengė ir įvykdė tyčinius tęstinius apgaulės veiksmus bei apgaulės tikslu suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo.
2012 m. gruodžio 3 d. apie 14.56 val. ir 2012 m. gruodžio 4 d. apie 12.52 val. telefoninių pokalbių metu, o taip pat 2012 m. gruodžio 4 d. apie 13 val. betarpiško susitikimo su V. P., V. P. individualios įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) metu, pateikė kaip pavyzdį parodyti iš S. M. namų paimtą naudotą pirties krosnį ir tiksliai neįvardijęs savo duomenų, atstovavimo pagrindo, bet prisistatęs (duomenys neskelbtini) su V. P. susitarė dėl analogiškos naujos kieto kuro pirties krosnies pagaminimo laiko, kainos, nurodydamas, kad duomenis, reikalingus pardavimo dokumentams įforminti, atsiųs kitą dieną faksu, po ko vykdydamas susitarimą 2012 m. gruodžio 5 d. apie 9.21 val. telefoninio pokalbio metu pasakė V. P., kad faksu atsiųs rekvizitus, kuriuos V. P. įrašys pardavimo sąskaitoje faktūroje už užsakytos pirties krosnies pagaminimą ir tesėdamas šį pažadą, tą pačią dieną, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, faksu nusiuntė V. P. Tarnybos, kaip pirkėjo, kurį, atstovavo tik tariamai, nes tam neturėjo jokių įgaliojimų ar pavedimų, rekvizitus, kuriuos V. P. įrašė į sąskaitą faktūrą ir tą pačią dieną pateikė jam nurodytu Tarnybos fakso numeriu.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad Tarnyba yra gavusi V. P. įmonės atsiųstą sąskaitą faktūrą jo užsakytos pirties pečiaus apmokėjimui, tačiau suvokdamas, kad Tarnyba V. P. įmonei apmokėti už pirties krosnį, kuri pagal savo pobūdį nėra reikalinga ir tinkama Tarnybos tikslų ir funkcijų įgyvendinimui, negali, kaip ir tą aplinkybę, kad Tarnyba turi teisę prekes ir paslaugas pirkti tik iš tiekėjų, atrinktų viešųjų pirkimų būdu, siekdamas, kad už pirties krosnį, dėl kurios pagaminimo ir kainos jau buvo susitaręs su V. P. ir kurią ketino neatlygintinai perduoti asmeninėms S. M. reikmėms, būtų apmokėta Tarnybos lėšomis, pasinaudodamas tuo, kad Tarnybos vado 2012-08-29 įsakymu Nr. 47V-487 patvirtintame (duomenys neskelbtini) padalinių paruošimo perdislokavimui į laikinąsias dislokacijos vietas plane numatyta užduotis įrengti lauko stovyklas bei numatomas veiklos organizavimas lauko sąlygomis, o jis šio plano užduoties sėkmingam įgyvendinimui vykdydamas savo tiesiogines funkcijas įgaliotas pasirūpinti pratybose dalyvaujančių pajėgų logistiniu aprūpinimu, bei tuo, kad Tarnybos vado 2009-12-01 įsakymu Nr. 47V-516 patvirtintos pareigybės aprašymo 21 p. pagrindu įpareigotas inicijuoti inžinerinių paslaugų, statybinių, apdailos, instaliacijos medžiagų ir kitų prekių viešuosius pirkimus, nustatyta tvarka teikti jų poreikį ir aprašymus, suplanavo inicijuoti, tariamai palapinių, naudojamų lauko pratybose šildymui reikalingų kieto kuro krosnelių (duomenys neskelbtini) vardu pirkimą, turėdamas išankstinę tyčią jokių kieto kuro krosnelių Tarnybos nuosavybėn neįgyti ir tik atliktų (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų procedūrų metu palankiai jo siekiamam tikslui nusprendus kieto kuro krosneles pirkti iš V. P. individualios įmonės, jas, kaip tariamai įgytas, pakeisti mažaverčiu turtu ir vykdydamas šią savo suplanuotų veiksmų dalį atliko atskirus tyčinius veiksmus: 2012 m. gruodžio 7 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje, adr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) R. B., nesuvokusiai, kad dalyvauja K. K. nusikalstamoje veikoje, davė nurodymą parengti mažos vertės dviejų kieto kuro krosnelių įsigijimo paraišką, kurią patvirtino savo parašu žinodamas, kad joje įtvirtinti žinomai jam melagingi duomenys apie tai, kad jis inicijuoja (duomenys neskelbtini) tariamai reikalingų dviejų kieto kuro krosnelių, kurių bendra maksimali kaina iki 2000 litų, viešąjį pirkimą, nors realių ketinimų vykdant savo funkcijas įgyti (duomenys neskelbtini) nuosavybėn tokių krosnelių neturėjo, o siekė iš Tarnybos gauti lėšų apmokėjimui už kito objekto – pirties krosnies dėl kurios pirkimo nesilaikydamas teisės aktų reglamentuojančių viešųjų pirkimų procedūras, jau buvo susitaręs su V. P. ir tokiu būdu parengdamas fiktyvią paraišką, suklastojo tikrą dokumentą bei jį panaudojo 2012-12-07 pateikdamas suderinimui ir tvirtinimui (duomenys neskelbtini) E. P., (duomenys neskelbtini) R. B. bei (duomenys neskelbtini) S. M., ko pasekoje pastarieji nežinodami apie fiktyvų paraiškos pobūdį ir nesuvokdami, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje dėl ko nėra kalti, patvirtino šią paraišką taip Tarnybos (duomenys neskelbtini) sukurdami pareigą atlikti mažos vertės viešąjį pirkimą dvejoms kieto kuro krosnelėms įgyti.
Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad mažos vertės viešojo pirkimo procedūras atlieka (duomenys neskelbtini) R. Č., 2012 m. gruodžio 7 d. jo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė, kad V. P. įmonė dvi paraiškoje nurodytas kieto kuro krosneles galėtų pagaminti už 1902,12 litų, nuslėpdamas nuo R. Č. aplinkybes, kad jau yra susitaręs su dėl vienos pirties krosnies pagaminimo, kurios vertė, pagal V. P. atsiųstą sąskaitą faktūrą yra 1902,12 litų, ko pasėkoje R. Č., nežinodamas apie K. K. užmačias ir nesuvokdamas, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje dėl ko nėra kaltas, parašė 2012-12-07 mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr.47D-310, kurioje K. K. jam įvardintą V. P. įmonę su 1902,12 litų vertės pasiūlymu parinko kaip laimėtoją.
K. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) negali apmokėti V. P. įmonei už jo užsakyto pirties pečiaus pagaminimą pagal V. P. anksčiau išrašytą sąskaitą faktūrą, nes jos data ankstesnė nei Tarnyboje atliktos viešojo pirkimo procedūros ir todėl negali būti naudojama, 2012 m. gruodžio 7 d. apie 9.56 val. telefoninio pokalbio metu paprašė V. P., kad šis išrašytų naują sąskaitą faktūrą 2012 m. gruodžio 7 d. data, adresuotą (duomenys neskelbtini), po ko 2012 m. gruodžio 13 d. apie 14.54 val. telefoninio pokalbio metu, sužinojęs iš V. P., kad jo užsakyta pirties krosnis jau pagaminta, susitarė su pastaruoju, kad atvyks jos paimti artimiausiu metu bei vykdydamas susitarimą 2012 m. gruodžio 17 d. apie 11.10 val. kartu su (duomenys neskelbtini) darbuotoju A. K., nesuvokiančiu, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir dėl to nėra kaltas, Tarnybai priklausančiu automobiliu ,,VW MULTIVAN“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į V. P. įmonės dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), kur pasikrovė pirties krosnį ir pasirašė V. P., nesuvokusio, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir dėl to nėra kaltas, išrašytoje 2012-12-17 PVM sąskaitoje faktūroje serija VP Nr.0175, patvirtindamas jam žinomai melagingą aplinkybę, kad Tarnyba nupirko ir jis priėmė dvi kieto kuro krosneles, kurių vertė 1902,12 Lt, nors faktiškai gavo ir priėmė kitą prekę - vieną pirties krosnį, bei tokiu būdu suklastojo šį tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad veikia (duomenys neskelbtini) vardu, kaip materialiai atsakingas asmuo, kuriam turimų apibrėžtų įgaliojimų pagrindu gaunamą Tarnybos nuosavybėn turtą privalu pristatyti ir naudoti tik (duomenys neskelbtini) reikmėms, jis 2012 m. gruodžio 17 d. apie 11.10 val. gautą iš V. P. individualios įmonės pirties krosnį kartu su A. K. tuo pačiu automobiliu nuvežė į S. M. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur ją pastatė pastoviam naudojimui pirties patalpoje ir tokiu būdu S. M. naudai įgijo svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį 1902,12 lt vertės turtą.
Piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) susiklosčiusiais jo ir kitų valstybės tarnautojų tarnybiniais pasitikėjimo santykiais, 2012 m. gruodžio 17 d. apie 14.11 val. telefoninio pokalbio metu nurodė Tarnybos darbuotojai R. B., nesuvokusiai dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, kad jis jau turi sąskaitą faktūrą už dvi Tarnybai skirtas krosneles ir padiktavo jai šioje sąskaitoje faktūroje įrašytus pardavėjo – V. P. IĮ duomenis, taip ją suklaidindamas, tikslu, kad ji greičiau inicijuotų Tarnybos apmokėjimą V. P. įmonei už tariamą dviejų krosnelių pagaminimą, nuslėpdamas nuo jos aplinkybę, kad realiai Tarnyba šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto turto neįgijo ir neįgys ir 2012 m. gruodžio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė fiktyvią 2012-12-17 PVM sąskaitą faktūrą serija VP Nr.0175 Tarnybos atsakingiems darbuotojams (duomenys neskelbtini) R. B., (duomenys neskelbtini) J. M., (duomenys neskelbtini) L. A. ir (duomenys neskelbtini) E. P., nesuvokusiems dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, suderinimui bei apmokėjimo V. P. įmonei atlikimui, taip panaudodamas žinomai suklastotą tikrą dokumentą, ko pasėkoje, K. K. suklaidinti, klaidingai supratę, kad Tarnyba nupirko dvi kieto kuro krosneles, kurias K. K., kaip įgaliotas ir kompetentingas Tarnybos atstovas priėmė, jie suderino šį fiktyvų buhalterinės apskaitos dokumentą, įregistravo jį į Tarnybos buhalterinės apskaitos registrą ir juo vadovaudamiesi, 2013 m. sausio 18 d. elektroniniu bankiniu pavedimu pervedė V. P. individualiai įmonei 1902,12 litų, taip atlygindami šiai įmonei už turtą, kurio Tarnyba realiai neįgijo.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą įgyti galimybę ir laiko, pateisinti tariamai dviejų nupirktų ir gautų kietojo kuro krosnelių trūkumą, piktnaudžiaudamas tarnybiniais pasitikėjimo ryšiais su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė 2012 m. gruodžio 27 d. turto atidavimo naudotis aktą Nr. 47VŽ-10-603 ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą, nes žinodamas, kad dvi kieto kuro krosnelės į Tarnybą pristatytos nebuvo, sąmoningai nuslėpdamas šią aplinkybę nuo (duomenys neskelbtini) L. A., nesuvokiančios, kad dalyvauja nusikalstamojoje veikoje ir dėl to nesančia kalta, suklaidinęs ją dėl aplinkybės, kad šis turtas Tarnybos nuosavybėje yra pristatytas, pasirašė akte, patvirtindamas jam žinomai melagingą informaciją, t.y., kad šį turtą – dvi kieto kuro krosneles gavo naudoti Tarnybos ūkinėje veikloje ir taip užsitikrino, kad jo nusikalstama veika kurį laiką neišaiškės bei tuo pasinaudojęs, siekdamas suklaidinti kitus Tarnybos darbuotojus, kad šie nepastebėtų ir neįtartų turto trūkumo, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2013 m. vasario 25 d. pristatė į (duomenys neskelbtini), esančias Tarnybos patalpas dvi mažavertes naudotas kietojo kuro krosneles tokiu būdu panaudodamas apgaulę suklaidino (duomenys neskelbtini) dėl tariamai nupirktų kietojo kuro krosnelių fakto ir kokybės bei šiais tęstiniais tyčiniais veiksmais užmaskavo tikrąją ūkinę operaciją – 1902,12 lt. vertės pirties pečiaus įgijimą kitam asmeniui, padarydamas (duomenys neskelbtini) 1902,12 litų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.
Be to K. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) (toliau – Tarnybos arba (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini) teritorijose, siekdamas asmeninės naudos sau – įgyti Tarnybos vado, (duomenys neskelbtini) S. M. palankumą tolimesniuose tarnybiniuose santykiuose, o taip pat siekdamas turtinės naudos S. M., kad šis, išvengtų asmeninių išlaidų už vienos kieto kuro pirties krosnies įgijimą asmeninėm reikmėm, jo naudai apgaule įgijo svetimą, Tarnybai priklausantį, 1902, 12 Lt vertės, turtą, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, sukčiaudamas ir suklastodamas bei panaudodamas tikrus dokumentus, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, dėl ko padarė turtinę – 1902,12 Lt, ir didelę neturtinę žalą valstybės biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) ir valstybei, o būtent:
kad jis, viršydamas įgaliojimus, t.y. neturėdamas jokio teisinio pagrindo ar pavedimo, neatlikus privalomų viešųjų pirkimų procedūrų, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. neteisėtai veikė Tarnybos vardu sudarydamas sandorį su V. P. IĮ vadovu V. P. dėl vienos kieto kuro pirties krosnies gamybos, aptardamas visas tokios krosnelės pagaminimo ir pardavimo detales ir tokiu būdu sukūrė Tarnybai finansinę prievolę apmokėti už jos veiklai nereikalingą, netinkamą ir neketinamą įgyti turtą.
Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, jis, siekdamas nuslėpti šią faktinę aplinkybę nuo Tarnybos kompetentingų pareigūnų ir kartu siekdamas, kad už pirties krosnį V. P. IĮ būtų apmokėta Tarnybos lėšomis, pasinaudodamas savo žiniomis apie Tarnybos vidinę struktūrą, vidinį veiklos organizuotumą, reikiamų įsigyti prekių poreikį, išmanydamas Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais bei vidiniais Tarnybos teisės aktais nustatytą Tarnybos turto poreikio, įsigijimo, panaudojimo tvarką ir procedūras, Tarnybos viešųjų pirkimų planavimo, inicijavimo, atlikimo tvarką ir procedūras, Tarnybos reikmėms įgyto turto priėmimo, perdavimo bei įforminimo tvarką ir procedūras, atsiskaitymo už Tarnybos lėšomis nupirktas prekes bei paslaugas tvarką ir procedūras, piktnaudžiaudamas jam suteiktais tarnybiniais įgaliojimais ir funkcijomis – planuoti bei inicijuoti Tarnybai reikalingų prekių, paslaugų pirkimus Tarnybos lėšomis, 2012-12-07, neturėdamas tikslo įgyti dvi kieto kuro krosneles, inicijavo jų mažos vertės fiktyvų viešąjį pirkimą, pasirašydamas tam fiktyvią paraišką, kurią, piktnaudžiaudamas tarnybiniais pasitikėjimo santykiais, pateikė suderinimui Tarnybos vadui S. M., (duomenys neskelbtini) R. B. ir (duomenys neskelbtini) E. P., kurie nesuvokdami, kad dalyvauja K. K. nusikalstamoje veikoje ir dėl to nėra kalti, ją patvirtino ir taip suklastojęs tikrą dokumentą ir jį panaudojęs sukūrė Tarnybai prievolę atlikti dviejų kieto kuro krosnelių mažos vertės viešąjį pirkimą.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasinaudodamas savo, kaip Tarnybos viešojo pirkimo iniciatoriaus statusu, žinodamas, kad jo inicijuotą mažos vertės viešąjį pirkimą Tarnybos vardu atliks R. Č., 2012-12-07 Tarnybos patalpose, R. Č. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė pastarajam, kad V. P. įmonė dvi paraiškoje nurodytas kieto kuro krosneles galėtų pagaminti už 1902,12 litų, nuslėpdamas nuo R. Č. aplinkybes, kad jau yra susitaręs su V. P. dėl vienos pirties krosnies pagaminimo, kurios vertė, pagal V. P. atsiųstą sąskaitą faktūrą yra 1902,12 litų, ko pasėkoje R. Č., savarankiškai be susitarimo su K. K. piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, neatlikęs privalomos viešojo pirkimo apklausos procedūros, neapklausęs V. P. įmonės ir dar dviejų tiekėjų, parašė 2012-12-07 mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr.47D-310, kurioje K. K. jam įvardintą V. P. įmonę su 1902,12 litų vertės pasiūlymu parinko kaip laimėtoją taip ją suklastodamas.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2012-12-07 iki 2012-12-17 pasinaudodamas savo, kaip pirkimo iniciatoriaus statusu ir tarnybiniais įgaliojimais, žinodamas, kad mažos vertės viešojo pirkimo nugalėtoju pripažinta V. P. IĮ, bei suvokdamas, kad (duomenys neskelbtini) negali apmokėti V. P. įmonei už jo užsakyto pirties pečiaus pagaminimą, 2012 m. gruodžio 17 d., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi nusikalstamam tikslui įgyvendinti, apie 11.10 val. kartu su (duomenys neskelbtini) darbuotoju A. K., nesuvokiančiu, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir dėl to nėra kaltas, Tarnybai priklausančiu automobiliu ,,VW MULTIVAN“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į V. P. įmonės dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), kur pasikrovė vieną pagamintą pirties krosnį ir pasirašė V. P., nesuvokusio, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir dėl to nėra kaltas, išrašytoje 2012-12-17 PVM sąskaitoje faktūroje serija VP Nr.0175, patvirtindamas jam žinomai melagingą aplinkybę, kad Tarnyba nupirko ir jis priėmė dvi kieto kuro krosneles, kurių vertė 1902,12 Lt, nors faktiškai gavo ir priėmė vieną pirties krosnį, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą ir tuoj po to, tą pačią dieną, ta pačia tarnybine transporto priemone, kartu su A. K. pirties pečių nuvežė ir pastatė nuolatiniam naudojimui į S. M. naudojamą pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), taip apgaulės veiksmais kitam asmeniui įgydamas svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį 1902,12 lt. vertės turtą.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, siekdamas, kad už pirties krosnį V. P. IĮ būtų apmokėta Tarnybos lėšomis, piktnaudžiaudamas jam suteiktais tarnybiniais įgaliojimais laikotarpyje nuo 2012-12-17 iki 2012-12-18 tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, piktnaudžiaudamas tarnybiniais pasitikėjimo santykiais, pateikė suklastotą 2012-12-17 PVM sąskaitą faktūrą serija VP Nr.0175, suderinimui ir apmokėjimui (duomenys neskelbtini) R. B., (duomenys neskelbtini) J. M., (duomenys neskelbtini) L. A. ir (duomenys neskelbtini) E. P., kurie nežinodami, kad PVM sąskaitoje faktūroje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dviejų kieto kuro krosnelių pardavimą ir todėl nėra kalti, pavedė nurodytą sąskaitą apmokėti, ko pasekoje, 2013 m. sausio 18 d. elektroniniu bankiniu pavedimu Tarnyba pervedė V. P. individualiai įmonei 1902,12 litų, taip atlyginant šiai įmonei už turtą, kurio realiai neįgijo.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, turėdamas tikslą pateisinti tariamai dviejų nupirktų ir gautų kietojo kuro krosnelių trūkumą, piktnaudžiaudamas Tarnybos (duomenys neskelbtini) L. A., kuri nesuvokė, kad dalyvauja nusikalstamojoje veikoje ir dėl to nėra kalta, pasitikėjimu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė 2012 m. gruodžio 27 d. turto atidavimo naudotis aktą Nr. 47VŽ-10-603 ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą, nes žinodamas, kad dvi kieto kuro krosnelės į Tarnybą pristatytos nebuvo, sąmoningai nuslėpdamas šią aplinkybę nuo L. A., pasirašė akte, patvirtindamas jam žinomai melagingą informaciją, t.y., kad šį turtą – dvi kieto kuro krosneles gavo naudoti Tarnybos ūkinėje veikloje ir taip užsitikrino, kad jo nusikalstama veika kurį laiką neišaiškės bei tuo pasinaudojęs, siekdamas suklaidinti kitus Tarnybos darbuotojus, kad šie nepastebėtų ir neįtartų turto trūkumo, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. vasario 25 d. pristatė į (duomenys neskelbtini), esančias Tarnybos patalpas dvi mažavertes naudotas kietojo kuro krosneles ir taip panaudodamas apgaulę suklaidino (duomenys neskelbtini) dėl tariamai nupirktų kietojo kuro krosnelių fakto ir kokybės bei užmaskavo tikrąją ūkinę operaciją – 1902,12 lt. vertės pirties pečiaus įgijimą kitam asmeniui, padarydamas (duomenys neskelbtini) 1902,12 litų turtinę žalą.
Tokiais tyčiniais tęstiniais veiksmais K. K. pasikėsino į (duomenys neskelbtini), turinčio administracinius įgaliojimus, normalią, atitinkančią teisinės valstybės siekį, veiksmingą, autoritetingą, Konstituciją, įstatymus ir vidinius Tarnybos bei Grupės teisės aktus atitinkančią, veiklą, veikdamas priešingai (duomenys neskelbtini), kaip teisėsaugos institucijos, užtikrinančios viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio 5 str., (duomenys neskelbtini) statuto I skyriaus, II skyriaus Pirmame skirsnyje, V skyriuje nustatytiems vidaus tarnybos bei vidaus tarnybos pareigūno tikslams, uždaviniams, funkcijoms, veiklos principams bei apribojimams, taip pat (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais, I ir II skyriuose, taip pat (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) Vyriausybės nutarimu (duomenys neskelbtini), I ir II skyriuje nustatytiems (duomenys neskelbtini) tikslams, uždaviniams, funkcijoms ir veiklos principams, (duomenys neskelbtini) pareigybės charakteristikos IV skyriuje numatytoms valstybės tarnautojo funkcijoms, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą - valstybės įstaigos tarnauja žmonėms, (duomenys neskelbtini) statuto patvirtinimo įstatymo 3 str. 1 d. įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo, pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principus, (duomenys neskelbtini) įstatymo 4 str. numatytus Tarnybos veiklą grindžiamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymams, asmeninės iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. nustatytas valstybės tarnautojo pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1, 3, 4 p. numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę – nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą - „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“
Tokiu būdu naudodamasis tarnybiniais įgaliojimais ir statusu savanaudiškais tikslais, darydamas atskiras nusikalstamas veikas – sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, šiurkščiai pažeisdamas nurodytus teisės aktus, sulaužydamas pareigūno priesaiką Lietuvos Respublikai, iškraipė, diskreditavo ir sumenkino (duomenys neskelbtini), kaip valstybinės institucijos veiklos tikslus ir principus, pažemino ir diskreditavo statutinio - (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojo vardą bei autoritetą ir tokiu būdu padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini). Buvo kaltinamas tokiais savo veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 2 d., tačiau teisme šis kaltinimas nepasitvirtino.
R. Č. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi nesant kyšininkavimo požymių, dėl ko didelę neturtinę žalą patyrė juridinis asmuo - (duomenys neskelbtini) (toliau (duomenys neskelbtini), Tarnyba) ir valstybė, taip pat įtariamas tuo, kad piktnaudžiaudamas tarnyba suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:
jis – R. Č., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vado 2012-08-10 įsakymu Nr. 47V-468 paskirtas viešųjų pirkimų organizatoriumi, kuriam pavesta Tarnybos vado nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti mažos vertės (iki 10 000 Lt) supaprastintus pirkimus, kai tokiems pirkimams atlikti nesudaroma Tarnybos Viešųjų pirkimų komisija, būdamas atsakingas už viešųjų pirkimų procedūras, 2012 m. gruodžio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gavęs pavedimą organizuoti dviejų kieto kuro krosnelių mažos vertės viešąjį pirkimą, iš pirkimo iniciatoriaus - (duomenys neskelbtini) K. K. žodžiu gavęs informaciją, kad V. P. įmonė dvi pastarojo parengtoje paraiškoje nurodytas kieto kuro krosneles galėtų pagaminti už 1902,12 litų, turėdamas iš anksto suplanuotą tikslą K. K. jam nurodytą V. P. IĮ parinkti organizuojamo mažos vertės viešojo konkurso laimėtoju ir veikdamas priešingais tarnybos interesams, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 str. 1 d. principą, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 str. 4 d. principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi nuo 2012-11-22 iki 2012-12-30) 15 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p., įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) 4 str. įtvirtintus Tarnybos veiklos įstatymų viršenybės, teisėtumo, asmenų lygybės įstatymams, principus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997-07-02 Nr. VIII-371 redakcija) 3 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p., įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (patvirtintos vado 2012-10-29 įsakymu Nr. 47V-628) 127 punkto reikalavimus, Viešųjų pirkimų įstatymo (1996-08-13 Nr. I-1491 redakcija, galiojusi nuo 2012-10-01 iki 2013-01-29) 85 str. 2 d. nuostatas, kad „Perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles“, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą - „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“, imituodamas tariamai įvykdytas tiekėjų žodžiu apklausas, savo darbo vietoje, adr. (duomenys neskelbtini), suklastojo 2012-12-07 mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. 47D-310, tyčia įrašydamas joje žinomai melagingus duomenis, apie tai, kad jis kaip pirkimo organizatorius, žodžiu atliko trijų tiekėjų – V. P. IĮ, UAB „I.“ ir UAB „A.“ žodinę apklausą ir gavo šių bendrovių pasiūlymus su krosnelių kainomis, t.y., kad V. P. IĮ pasiūlė 1902.12 Lt., UAB „I.“ – 1984.40 Lt., UAB „A.“ – 2052.16 Lt., po ko šią žinomai melagingą informaciją patvirtino savo parašu ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, nurodydamas, kad pirkimą laimėjo V. P. IĮ, neva pasiūliusi mažiausią, K. K. jam nurodytą – 1902,12 Lt., kainą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotą tikrą dokumentą - mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. 47D-310 panaudojo pateikdamas ją (duomenys neskelbtini) R. B., kuris nežinodamas apie fiktyvų jos pobūdį ir dėl to nėra kaltas, pažymą patvirtino savo parašu, sukurdamas (duomenys neskelbtini) prievolę kietojo kuro krosneles pirkti iš V. P. IĮ, taip savo veiksmais, nesant išankstinio susitarimo, sudarė sąlygas K. K. pasinaudoti fiktyvaus viešojo pirkimo rezultatais, pastarojo suplanuotoje ir tęsiamoje nusikalstamoje veikoje, kurios tikslas buvo atsiskaityti su V. P. įmone (duomenys neskelbtini) lėšomis už visai kitą prekę - vieną pirties krosnį, taip atlyginant šiai įmonei 1902,12 litų sumą už turtą, kurio (duomenys neskelbtini) realiai neįgijo.
Šiais savo tyčiniais veiksmais R. Č. organizuodamas mažos vertės viešąjį pirkimą, pažeisdamas viešųjų pirkimų principus, suteikė privilegijas ir protegavo V. P. IĮ ir tuo pačiu diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant mažos vertės viešojo pirkimo konkurse dėl ko (duomenys neskelbtini) neišnaudojo galimybės tarnybiniams tikslams skirtas kietojo kuro krosneles, įgyti pigiau, sudarė sąlygas kitam (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojui K. K. pasinaudoti fiktyvaus viešojo pirkimo rezultatais pabaigiant pastarojo suplanuotas ir vykdomas BK 228 str. 2 d., 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, be to tyčia pažeisdamas nurodytų teisės aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, naudodamasis savo tarnybine padėtimi suklastodamas tikrą dokumentą ir jį panaudodamas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiu būdu diskreditavo ir pažemino statutinio valstybės tarnautojo - (duomenys neskelbtini) vardą, taip sukurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, dėl ko buvo sumenkintas (duomenys neskelbtini), kaip valstybės institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, įvaizdis ir taip (duomenys neskelbtini) ir valstybei padaryta didelės neturtinės žalos. Tokiais savo veiksmais jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., tačiau teisme šie kaltinimai nepasitvirtino.
Kaltinamasis K. K. savo kaltės nepripažino nei pagal vieną straipsnį. Dėl krosnelių jis paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 30 d. susitiko su A. M., kuris papasakojo, kad buvo pas S. M. pirtyje, kuri kiaura ir paprašė padėti išrinkti S. M. krosnį. Jie apvažiavo šešias parduotuves esančias (duomenys neskelbtini), bet krosnelės, kokios reikėjo - nerado. Paskui pasiūlė seną krosnelę suremontuoti ir paprašė jo paieškoti metalo suvirintojo, kuris galėtų atlikti tuos darbus. Gruodžio 3 d. važiuodamas į Baltarusiją užsuko pasiteirauti, dėl tos krosnelės. Kaltinasmasis pasakė, kad nerado metalo ir kad suvirinti neišeis, nes yra sudegę. Klausė, kur jis gamino savo krosneles, atsakė, kad V. P. įmonėje (turėjo metalo ir suradęs per internetą pirties krosnių gamybą susitiko su V. P. ir sutarė, kad jis pagamins pagal brėžinius pirties pečius ir tuos du pečiukus jis kaltinamajam padarė - pirties su vandens bakais po 100 litrų ir už tai su juo atsiskaitė grynais tai buvo prieš 3-4 metus. Šiai dienai pečius, kuriuos gamino V. P. turi, už tuos pečius sumokėjo 1200 Lt. Jokio dokumento neturi, atsiskaitė grynais). Susisiekė su įmone, paskambino į dirbtuves, paklausė ar gali pagaminti krosnelę, sakė taip ir susitarė kitą dieną susitikti. Kitą dieną nuvažiavo pas V. P., kad pagamintų krosnelę, sakė jokių problemų pagamins. Sutarė kainą apie 900 Lt, A. M. paliko 1000 Lt. Sutaręs su V. P. pamatė, kad jis gamina metalo gaminius, tame tarpe ir krosnis, kurios tiktų jų tarnybai ir paprašė dvi ar tris krosnelių Tarnybai. Pasakė, kad nuvažiuos suderins su valdžia ir paskambins jei duos tam eigą. Kitą dieną paskambino, kad gavo leidimą ir reikia pateikti pasiūlymą, kiek kainuotų dvi krosnelės, kurį atsiuntė faksu. Faksas buvo neryškus, todėl 7 d. rašydamas paraišką paprašė dar kartą pakartoti pasiūlymą, kad būtų aiškiau matyti, tai ir padarė. Kaltinamasis surašė paraišką, paprašė, kad būtų kieto metalo ir atidavė į viešuosius pirkimus. Atidavęs paraišką Viešųjų pirkimų skyriui, davė žodinę informaciją apie krosneles, kaip, kur, kokios krosnelės, kokios reikalingos, kokios kainos. Viešųjų pirkimų skyrius davė leidimą vykdyti procedūrą, po pietų važiuodamas į (duomenys neskelbtini) užsuko pas V. P. ir pasakė, kad gali pradėti gaminti jiems dvi krosneles. Taip pas V. P. užsakė tris krosneles, viena S. M. ir dvi Tarnybai. Gruodžio 13 d. paskambino ir pasakė, kad pirties pečiukas pagamintas, gali atvažiuoti pasiimti. Sutarė atvažiuoti pasiimti 17 d. Jis su A. K. nuvažiavo, pasiėmė pečiuką (17 d. paėmė S. M. krosnelę), sumokėjo 900 Lt (dokumentų negavo, nes mokėjo grynais), kuriuos buvo davęs A. M. ir paklausė, kaip (duomenys neskelbtini) krosnelės, atsakė, kad šiandien bus pagamintos, sutarė atvažiuoti paimti po 2 dienų, paprašė, kad išrašytų sąskaitą, kurią galėtų atiduoti į finansus apmokėjimui. 19 d. su autobusu nuvažiavo pasiimti krosnelių, jas pakrovė ir jis parsivežė jas į (duomenys neskelbtini) teritoriją, (duomenys neskelbtini) pastatus ir iškrovė. Tą pačią dieną visų trijų krosnelių negalėjo paimti, nes netilpo į automobilį, kuris buvo keleivinis. (duomenys neskelbtini) buvo su „Fiat“ krovininiu, jis yra keleivinis, bet išimtos sėdynės, jis yra universalus. Sėdynės šonuose, langai yra. S. M. krosnies važiavo su baltu keleiviniu autobusiuku, ne su „Fiat“, o (duomenys neskelbtini) krosneles vežė su krovininiu, kur išimtos sėdynės su „Fiat“ („Fiat“ yra tarnybos automobilis). Už (duomenys neskelbtini) krosneles, kurias parsivežė 19 dieną, sąskaitą faktūrą V. P. įmonei apmokėjo sausio viduryje, sąskaitą parvežęs atidavė finansų skyriui. Kur V. P. vadina sąskaitomis, tai joms eigos nebuvo duota, jos niekur nebuvo duotos, tai buvo, kaip pasiūlymai, o jis gal įvardina, kad tai sąskaita. (duomenys neskelbtini) krosnelės kainavo 1900 Lt. Jis V. P. pasakė, kad būtų metalinės, kietu kuro kūrenamos, kad būtų apsauga uždėta. Išmatavimus gal ir V. P. pasiūlė, krosnims skirtoms į palapinę centimetrai reikšmės neturėjo, nes erdvė didelė, svarbu, kad metalinė ir kieto kuro, kad būtų nesunkios, nedidelės, gabaritus aptarė. Skarda atrodo iš 2 mm storio, kad būtų lengvesnės, kad būtų galima jas transportuoti. Kai buvo paskelbta, kad bus didelė (duomenys neskelbtini) dalyvaus 600 pareigūnų, reikės apie 10 palapinių, jas reikės apšildyti, tada jis atvežė savo dvi krosneles, iš firmos ,,S.“ pasiskolino elektrinę krosnelę 12 kv., dujinę krosnelę ir kieto kuro krosnelę iš firmos (duomenys neskelbtini), S. T.. Tas krosneles kur parvežė, R. B. (duomenys neskelbtini) metu naudojo palapinėse pareigūnams pasišildyti, jų treniravimosi metu. Naršydamas po internetą vasario mėn. aptiko 2 krosneles (duomenys neskelbtini), kad parduoda po 600 Lt. Kaina tiko, sutarė krosneles nupirkti, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) ant viaduko. Susitiko, krosnelės tiko ir jas susikrovė į savo mašiną. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkoje turėjo reikalų, užsuko į medžioklės ūkį ir sutiko G. M., kuriam ir paskolino tas krosneles, kurias nusipirko tą pačią dieną. Paminėjo, kad tas krosneles pirko pigiau negu buvo pirktos valdiškai. Tas, kurias skolino G. M., kaltinamasis nusipirko iš (duomenys neskelbtini) susitikęs ant (duomenys neskelbtini) viaduko su žmogum pagal internetinį skelbimą, pirko sau ir už savo pinigus, nes turi kaime sodybą, jos pigiai kainavo. Šios istorijos nebuvo anksčiau jo parodymuose, nes taip patarė advokatas. Iškart pasiėmęs iš V. P. įmonės nevežė į (duomenys neskelbtini), nes jos buvo naudojamos (duomenys neskelbtini). 15 d. jau buvo paskelbta (duomenys neskelbtini), kad bus vasario 20-22 dienomis (duomenys neskelbtini) ir inventorių iš Kauno pradėjo pervežinėti ir kaupti (duomenys neskelbtini) sandėliuose. Vežė palapines, stalus, suolus, reikalingą inventorių. 15 d. jis norėjo pamedžioti ir kad du kartus nevažiuoti į (duomenys neskelbtini), tas krosneles pasiėmė iš tarnybos patalpų, pasikrovė į savo džipą „Mitsubishi“, į automobilį tilpo dvi krosnelės, ir galvojo užveš krosneles į sandėlius ir nuvažiuos į medžioklės plotus, nes jie yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tarnybinės patalpos (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus iki miško nuo (duomenys neskelbtini) pusės nuleido dešinę padangą, kol pasikeitė užtruko apie 2 val. ir buvo laikas medžioklei. Pavažiavęs į mišką paliko mašiną ir nuėjau į bokštelį. 2 val. nakties grįžo prie savo mašinos, rado išdaužtą galinį langą ir nerado 2 krosnelių, savo asmeninių daiktų. Šios krosnelės (paprastos krosnelės kieto kuro) buvo tarnybos reikmėms ir jas pavogė 15 d. Jis materialiai atsakingas asmuo, pasirašęs materialinės atsakomybės sutartį, privalo pranešti apie turto netektis, nepranešė, nes bijojo nemalonumų. Policijai nepranešė apie įvykį, nutylėjo, nes išsigando, kad tarnyboje negautų nuobaudos, galvojo tai kažkaip atlyginti. 21 ir 22 dienomis (duomenys neskelbtini) buvo sumažintas kiekis, pareikalauta, kad 2 palapinės būtų pakeltos ir apšildytos, tai jam krosnelių užteko ir tą užduotį įvykdė pastatydamas 2 kieto kuro krosneles, kurias turėjo ir elektrinius ir dujinius ir dyzelinius pečiukus. Krosnelių turėjo daug atsivežęs į tarnybą, buvo jų prisiskolinęs iš įmonių ,,S.“ ir (duomenys neskelbtini). Todėl užduotį įvykdė ir tarnyboje problemų neiškilo. Po vagystės trūkumų nepašalino. Ten liko jo krosnelės nuo (duomenys neskelbtini). Inventorizacijos metu nebuvo dviejų krosnelių trūkumo. Vietoje senų norėjo padaryti naujas krosneles, bet jį nušalino nuo darbo ir nedavė veiklos. Bandė pašalinti trūkumą, laikinai atidavė savo, tai buvo po (duomenys neskelbtini), vasario 20 ar 22 dienomis, tai tos kaltinamojo vietoje naujų, rastos inventorizacijos metu. G. M. krosneles gavo vasario pradžioje, kad sausio pabaigoje gavo jis maišo, (duomenys neskelbtini) metu krosnelių užteko, pas G. M. į sodybą nuvažiuoti neturėjo laiko, o po (duomenys neskelbtini) būtų tai padaręs, bet nušalino nuo darbo, būtų pakeitęs krosneles. Pristatė padėvėtas, nes trūko krosnelių, senas pristatė, o ne naujas, nes jos buvo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis savo asmeninius daiktus laikė Tarnyboje. Nespėjo senų krosnelių pakeisti naujomis. Padėvėtas krosneles atvežė iš savo namų, jas naudojo tris ar du metus. Savo poelgį vertina negerai, jis pakeitė naujas krosneles senomis laikinai, o paskui galvojo atstatyti. Kaltinamojo krosnelės turi būti vertos daugiau nei 200 litų, nes jos yra iš 4 mm storio, o čia iš 2 mm, tai kaina turi būti didesnė, nes jos yra ilgaamžiškesnės. G. M. grąžino krosneles į Tarnybą, nes jis nesusiekė su kaltinamuoju, kuris tuo momentu nedirbo, nežinojo kur jis gyvena ir atvežė į (duomenys neskelbtini), nes galvojo, kad (duomenys neskelbtini) jį ras ir atiduos, nes per tą laikotarpį jam neskambino, kadangi telefonus buvo atidavęs su numeriais. G. M. atvežė š Tarnybą grąžinti jam krosneles, bet jo nebuvo, nes buvo nušalintas nuo pareigų. Pridavė, kaip daiktą, nes nesuprato, kad tai kaltinamojo asmeninės krosnelės. Paminėjo, kad pirko krosneles, bet kad tai jo asmeninės krosnelės neužakcentavo. Ten krosnelės ne pirties reikmėm, jam patiko, kad yra lankai kur apsaugo nuo prisilietimo, pirties krosnis yra su karšto vandens paruošimu. Jas įsigijo apšildyti pastatą, o kitą į pirtį. Name yra kaminas ir būtų prijungęs. To asmens iš kurio pirko krosneles kontaktų neprisimena, neužsirašė. Krosnelės juodais dažais buvo paskolintos iš namų. O dviejų krosnelių, kurios buvo skirtos Tarnybai dokumentai buvo. Kaltinamasis nežino, kodėl V. P. duoda tokius parodymus ir taip sako. Su R. Č. kaltinimais susipažinęs. Kalinamasis buvo pirkimo iniciatorius, ėmėsi iniciatyvos, jam davė vadovybė leidimą, kad reikalingos dvi krosnelės, gali vykdyti ir jis vykdė krosnelių pirkimą. R. Č. nepažinojo, atnešė paraišką, ją padavė V. A. ir jie padiskutavo, o tame pačiame kabinete buvo R. Č.. Su R. Č. kalbėjo kabinete, kaip ir su kitais darbuotojais. Apie V. P. įmonę ir gaminius žodinę informaciją suteikė R. Č., pasakė, kad tokia įmonė gamina tokią, kita tokią, pasakė kelis sakinius ir pavardino įmones. Pasakė kainas, kiek kainuoja (duomenys neskelbtini), nes buvo parduotuvėse. Kitų įmonių be V. P. nepamena. Neneigia, kad V. P. įmonę R. Č. minėjo.
Kaltinamasis R. Č. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tai buvo eilinis pirkimas, kaip ir visi. Į darbo kabinetą užėjo K. K., atnešė paraišką. (duomenys neskelbtini) V. A. įvertinusi pirkinio vertę pavedė pirkimą atlikti jam. Paėmė paraišką, ji buvo pasirašyta iniciatoriaus K. K., patvirtinta finansų skyriaus viza, viršininko viza, Tarnybos vado parašu. K. K. būdamas kabinete iškart nurodė, kokioje įmonėje būtų galima įsigyti tokias krosneles, nurodė įmonės pavadinimą, kainą. Ar daugiau įmonių nurodė tiksliai negali pasakyti, neatsimena. Atlikdamas viešąjį pirkimą turi apklausti ne mažiau, kaip tris tiekėjus. Pasinaudodamas internetine paieškos sistema surado dar kelias įmones, kurios gamina kieto kuro krosneles, rado atitikmenis pagal paraiškose nurodytą informaciją ir įtraukė kainas į apklausos pažymą. Pažymą pasirašė ir davė patvirtinti (duomenys neskelbtini) R. B.. Tuomet apklausos pažymą nunešė patikrinti Tarnybos vadui, kai buvo gauta informacija, kad apklausos pažyma patvirtinta nunešė į kitą skyrių, kur registruoja, kad ji būtų užregistruota. Kai pažyma buvo užregistruota parsinešė ją į savo kabinetą, įsegė į bylų archyvą ir informavo poskyrio viršininkę dėl pirkimo. Iš V. P. įmonės buvo nupirktos 2 krosnelės. Tai buvo kieto kuro, aušinimas oru ir buvo nurodyti kilovatai. Už kokią sumą K. K. buvo leista pirkti krosneles, tokios informacijos neturi, buvo ieškoma pigiausio varianto, buvo galima pirkti iki 10 000 Lt. Kaltinamasis formino ir užpildė vieną dokumentą – pirkimo pažymą. Neformalių prašymų K. K. jam neišsakė. Jis sąskaitų-faktūrų negauna, jų nemato, todėl nieko negali pasakyti. Su V. P. įmone visai nebendravo. V. P. pasiūlytą kainą minėjo K. K.. Rekvizitus galima rasti internete. Jis pagrindinis asmuo, kokią įmonę parinkti pardavėju. Įmonės siūloma kaina nesidomėjo, pats ją gavo iš K. K. ir ją įrašė į pažymą. Kitas dvi įmones parinko, internetiniame puslapyje, rodė skyriaus viršininkei, kainas nurodė iš katalogų. Peržiūrėjo daugelį įmonių, o įrašė tik tris, galėjo sumaišyti duomenis įmonių, todėl nenurodė, kad tokių kainų pas juos nebuvo. Pažymoje yra nurodytas pirkimas apklausos būdu – žodžiu, tai prilygsta tiek lankstinukams, tiek internetiniam puslapiui, bukletams, tai prilygsta, kas turi rekvizitus ir kainą. Jis susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir specialiųjų viešųjų pirkimų išvadomis. Kad tai yra pažeidimas, kai atėjo dirbti, jam buvo nurodyta, kad taikoma praktika, kaip reikėtų atlikti tokį pirkimą. Domėjosi, klausė poskyrio viršininkės, ar tai nebus pažeidimas ir buvo pasakyta, kad viskas bus teisingai. Jis nelaiko to pažeidimu, kad apklausa vyko – žodžiu. Supranta, kokia tvirtinamos pažymos reikšmė, pažyma skirta nustatyti laimėtoją ir vertinti mažiausią kainą. Nustačius laimėtoją Tarnybai neiškyla pareiga įsigyti prekę, nes čia tik pažyma, neįsipareigoja pirkti iš tos įmonės, kad ir atlikę ir užregistravę pažymą, neprivalo pirkti. Jis apsprendžia laimėtoją, o Tarnybos reikalas nuspręsti pirkti ar nepirkti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis K. K. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius BK 182 str 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus yra įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais, bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Liudytojas V. P. (apklaustas 2014-08-26 teisiamajame posėdyje) paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį K. K., šis žmogus buvo atvykęs į jo įmonę užsakyti krosnelę. Pirmą kartą pamatė K. K., kai šis atvyko užsakyti krosnelę. Jis turi metalo apdirbimo įmonę ir užsiima krosnelių gamyba, jų gamina mažai. Visa tai buvo senai, prieš kelis metus, datos neatsimena. Buvo atvažiavęs žmogus, prašė pagaminti krosnelę ir pagamino vieną krosnelę. Buvo pagaminta krosnelė iš nerūdijančio plieno, medžiagos buvo liudytojo. Krosnelė skirta garinei pirčiai, pirties patalpai kaitinti. Apmokėjimas buvo pavedimu, ne grynais pinigais. Įmonei buvo padarytas pavedimas ir jis išrašė sąskaitą. Sąskaitą išrašė biudžetinei įstaigai ar tai Viešajai, turi pasitikslinti, dabar tikslaus pavadinimo negali pasakyti. Asmuo, kuris užsakinėjo krosnelę, kaip buvo apsirengęs civiliai ar su uniforma, negali pasakyti. Pinigų suma buvo apie 1900 Lt. Jis nevažiavo į vietą žiūrėti, kur krosnelė stovės, statyti jos irgi nereikėjo. Jis atvažiavo pasiėmė ir išvažiavo, išmatavimai jo buvo, brėžinio nebuvo. Sąskaitoje faktūroje buvo netiesa, sąskaitoje buvo parašytos dvi krosnelės, nes jo prašė parašyti dvi, bet iš tikrųjų buvo pagaminta viena. Suprato, kad įrašo klaidingus duomenis, taip išeina, kad suprato, kad suklastojo sąskaitą faktūrą. Ar krosnelė buvo nugabenta į vietą nežino, krosnelę pasiėmė kaltinamasis K. K., jis prisistatė vardu. Krosnelę pagamino per trumpą laiko tarpą, per 2-3 savaites. Liudytojo iš tos įmonės, už kiek parduos krosnelę neklausė. Viešuosiuose pirkimuose jis nedalyvavo, kainą suderino su K. K. ir aš už tą kainą pagamino, daugiau jam niekas iš tos įmonės neskambino. Kokią krosnelę reikia pagaminti buvo nurodyti dydžiai, pagal susitarimą kokį nurodė tokį pagamino. Sutarė kokią krosnelę pagaminti, pasiėmė krosnelę vadinasi gaminys tiko. Su K. K. bendravo gal tris kartus. K. K. buvo įmonėje užsakant ir pasiimant, jis buvo du kartus. Krosnelės pagaminimo metu jam reikėjo perrašyti sąskaitą, nes netiko data. Pirkimo dokumentų tvarkymas vyko taip: užsakė, jis pagamino, po to išrašė sąskaitą ir dar tą sąskaitą perrašę dar kartą, nes netiko sąskaita. Sąskaitą reikėjo perrašyti atrodo, dėl to, kad data netiko, jis klaidą įvėlė, senai buvo neatsimena. K. K. iniciatyva buvo, jis prašė, kad perrašytų sąskaitą, kad už tą sumą būtų dvi krosnelės, liudytojui jokio skirtumo ir jis perrašė. Sąskaitų laikotarpis skyrėsi neženkliai, dėl ko reikėjo keisti pirminę sąskaitą dabar tiksliai neatsimena ar data buvo netiksliai parašyta, ar kas. Liudytojas buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju, jam rodė dokumentus ir tuo metu jis aiškino, tada viską geriau prisiminė. Dabar konkrečių aplinkybių neprisimena. Davė paklausyti įrašų, žino, kad buvo trys ar kiek skambučių. Kaina buvo tokia kokią sutarė 1900 Lt. Pagaminimo terminas nebuvo skubus, turėjo per dvi savaites pagaminti. Jam buvo pateiktos atpažinti krosnelės, važiavo su STT darbuotojais į vietą apžiūrėti ir jis atpažino, kad tai jo pagaminta krosnelė. Jo pagaminta krosnelė stovėjo (duomenys neskelbtini) miestelyje, nežino pas ką, pas kažkokį žmogų, kurio asmeniškai nežino. Liudytojas neklysta, kad tai jo krosnelė, nes savo gaminį atpažįsta. Prie krosnelės buvo rezervuaras vandeniui, jį pagamino liudytojas, jis buvo įdėtas krosnelėje, tai krosnelės detalė. Ar liudytojas suvirino čiaupą neatsimena, ar sriegis buvo jo padarytas neatsimena. K. K. prašymu gamino tik krosnelę, tai buvo vienintelis gaminys. Anksčiau K. K. pečiukų negamino. Liudytojas turi savo metodą krosnelėms gaminti, ką kitos įmonės daro, kaip gamina nežino. Jo metodas nėra užpatentuotas. Išskirtinio ženklinimo savo gaminiams, graviūros nedaro. Kitai įmonei pagaminti tokią pačią krosnelę nebūtų sunku. Savo gaminį gali identifikuoti, mato, kad tai jo gaminys, jo pagamintas ir jį gali atpažinti. Jis susuka ilgą metalą 12x12, keturkampis strypas ir turi galimybę tą ilgą strypą (pvz. 3 m) susukti ir to strypo galima nepjaustyti, laikyti akmenims apsukti. Ar kitos įmonės turi tokią galimybę padaryti nežino, jis pats pasidarė tą prietaisą, įrangą, nukopijuoti daug ką galima, bet savo gaminį atpažįsta. Liudytojo įmonei viešuosiuose pirkimuose neteko dalyvauti. Kokia tvarka vyksta viešieji pirkimai nežino, nedalyvavo. 2013-02-21 veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 85-86), teisingai eina kalba apie du pečiukus, čia ir skaitosi tie du pečiukai, jis neatsimena gal ir liko neržaveikos, tokio dalyko neatsimena. Kai pagamino gaminį, tada išrašė sąskaitą faktūrą K. K., dienos neprisimena. Pagal 2013-02-21 veiksmų atlikimo protokolą (t. 1, b. l. 109-110), reiškia pečiuką pagamino lapkričio 30 d., žino, kad sąskaitą perrašė, bet kada neatsimena. Kodėl sąskaita išrašyta lapkričio 30 d., o pečiukas pagamintas gruodžio mėn., negali dabar pasakyti, nes datų neatsimena. Būna, kad ir praėjus kažkiek laiko atsiskaito už gaminius.
Liudytojas V. P. (apklaustas 2015-09-28 teisiamajame posėdyje) paaiškino, kad krosnelės gaminamos panašios yra ir skirtingų. Krosnelės negali būti visiškai vienodos, nes jos rankų darbo. Gaminimo metodas, gaminys skiriasi, pas jį susukti lankai, bet gal ir kiti tokius gamina. Lankai gali būti ir iš gabalų virinami ir vientisas būna. Liudytojas savo darbą gali atpažinti, kartais sunku atpažinti, bet buvo nuvažiavęs ir atpažino. Liudytojo gaminamų krosnelių durelės yra perkamos, jos negaminamos, tai yra pirktinė detalė. Jas perka įvairias. Durelės liejamos didelėse gamyklose ir jos prekyboje perkamos. 2013-08-08 liudytojo apklausos protokole (t. 2, b.l. 3-5) durelės yra įvairios, jei deda gamyklines dureles jų yra daug rūšių. Gamyklinės durelės skiriasi nuo rankų darbo, jos yra štampas, forma. Bet jei durelės pagamintos lakšto, virintos, aiškiai matosi, kad gamintos. Liudytojas naudoja įvairias dureles lenkiškas, Panevėžio gamyklos, pasitaiko ir baltarusiškos. Durelės yra gamyklinės ir rankų darbo. Jei matė, kad durelės ne tokios, tai vadinas ne tokios. Liudytojas deda gamyklines dureles. Jei jis pasakė, kad ne tokios durelės, tai vadinasi ne gamyklinės durelės. Name krosnelė buvo gaminta specialiai, visos krosnelės yra standartinės, o ta krosnelė buvo daryta pagal seną krosnelę, ji buvo gaminta pagal kažkokį pavyzdį. Atskirai gaminama, ją reikėjo padaryti tokio pat dydžio, kaip sena ir ji gavosi išskirtinė. Su sandarinamo juostele išskirtinio bruožo nėra. Jei durelėse yra šniūras įdėtas, kai perki dureles tai ir palieki, o atskirai kaip detalės neperka sandarinimo šniūro. 2013-08-08 liudytojo apklausos protokole, sakė, kad jei durelėse yra šniūras, jo neišima, durelės būna gamyklinės ir su šniūru ir be jo. (duomenys neskelbtini) parodytose krosnelėse yra panašumo į liudytojo krosneles, bet negali pasakyti, kad tai jo krosnelės, yra susukti lankai, bet nežino ar tai jo krosnelės. Lanko kitaip nesusuksi, gali ir kiti taip susukti. Lankas - keturkampis strypas vienas galas tvirtinamas, o kitas sukamas, tai neišradimas ir ne patentas. Liudytojas metalą suka šaltą. Deda keturias kojas iš metalo, iš vamzdžio: vamzdis ir varžtas, yra veržlė. Ar apžiūrėtos krosnelės su jo kojelėmis neatkreipė dėmesio. Neatsimena apie kokias krosneles 2012-12-03 kalbėjo su K. K.. Pas jį nėra dokumentų, kad K. K. darytos krosnelės. Nežino, kaip tą pokalbį suprasti, kodėl sakė, kad dar liko neržaveikos. Ne visus savo klientus prisimena. Būna, kad kreipiasi žmonės ir dar, ir dar, vyksta gamybos procesas. Laikui einant kronelių bruožai keičiasi. Kokia transporto priemone K. K. išsivežė krosnelę negali pasakyti. Gamybinės patalpos ir bendra patalpa nėra atskiros patalpos. 2012 gruodžio mėnesį K. K. atrodo buvo du kartus atvykęs. K. K. pasiėmė vieną krosnelę. K. K. buvo atvežęs seną krosnelę paskui pasiėmė. Daugiau K. K. iš jo jokių krosnelių nepaėmė.
Liudytojas A. L. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra kolegos, bendradarbiai, (duomenys neskelbtini). Dėl krosnelių liudytojas nieko nežino, nes nesusidūręs. Nežino, kaip nauja krosnelė atsidūrė pas vadą pirtyje, apie tai teko tik girdėti. Pas vadą pirtyje nėra buvęs, net nežino kur pas vadą pirtis yra, tik žino, kad vadas gyvena (duomenys neskelbtini). Nematė, kaip krosnelė atrodo. K. K. konkrečiai į jį pagalbos nesikreipė, bet girdėjo, kad prašė automobilio, dėl ko prašė, jam nesakė. Kiek atsimena ieškojo, kad būtų keturi ratai varomi, tada žiema buvo atrodo. Kur ruošėsi važiuoti ir ką ruošėsi daryti nesakė. Apie ženklinimą neatsimena, nes daug laiko praėjo, bet atsimena apie keturis varomus ratus. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą (t. 2, b.l. 11-12), ten viską geriau atsiminė, nes tada buvo mažai laiko praėję. Dabar neatsimena ar ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad reikia automobilio pečiukui parsiveržti, bet gali būti, jei taip užfiksuota. Tarnybinių automobilių yra daug. Minimas džipas dabar yra (duomenys neskelbtini), kas juo dabar naudojasi nežino. Šituo džipu naudotis arba leidimą naudotis gali duoti tiktai (duomenys neskelbtini). „VW Multivan“ baltos spalvos 4 ratais varomas, šiuo automobiliu naudojosi (duomenys neskelbtini). Tik su (duomenys neskelbtini) leidimu buvo galima naudotis šiuo automobiliu. K. K. nurodymo negali duoti, bet prašymą gali duoti. Kai reikia tokio automobilio, reikia (duomenys neskelbtini) leidimo, nes apie jo naudojimą jis turi žinoti. Apie pečiukų vežimą automobiliu „VW Multivan“ nieko nežino. Šiuo konkrečiu atveju dėl automobilio „Pajero“ nesikreipė į (duomenys neskelbtini), o ar K. K. prašė jis nežino, šito niekas nesakė. Neatsimena, bet atrodo, kad su K. K. buvo pokalbis apie „Pajero“ automobilį. Jis gal ir nurodė, kad gali kreiptis dėl automobilio „Pajero“, bet ar kreipėsi nežino. Konkrečiai automobilio K. K. atsivežti pečiuką jis nedavė. Apklausos protokole kalbama apie pečiukus, tačiau mano, kad ten kalba eina apie vieną pečiuką. Jis neklausė K. K. ir nesidomėjo, kiek pečiukų.
Liudytojas A. K., paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Jis nežino ką vežė, ne jo reikalas buvo klausinėti, jis tik nuvažiavo paėmė ir nuvežė. Važiavo dviese su K. K., nuvažiavo už (duomenys neskelbtini), dabar tiksliai negali pasakyti vietos pavadinimo, ten kažkokie sandėliai. Jie vežė krosnį. Ar patys pasikrovė neatsimena. Kai važiavo, nežinojo ko važiavo.
Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinus liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 21, 2014-01-30, t. 2, b. l. 20, 21, 22, 23), jis toliau paaiškino, kad neatsimena, kad K. K. būtų sakęs, kad ,, pas M. sudegė krosnelė“. Asmuo, kuris jį apklausė negalėjo išsigalvoti, jis dabar neatsimena tokių savo parodymų, kad kalbėjo apie tai. Atvyko prie sandėlio dviese, jis ir K. K..
Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinus liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 21-22), jis toliau paaiškino, kad atvežė ir iškrovė krosnelę. Kažkas buvo namie ir įsileido juos, bet ne pats (duomenys neskelbtini). Krosnelę iškrovė dviese. Krosnelę pastatė galbūt į ūkinį pastatą ar prie ūkinio pastato neatsimena. Po to jis išvažiavo, o K. K. atrodo liko ten. Be to pirko akmenis, pinigus davė (duomenys neskelbtini) per du kartus. Akmenis atvežė ir sukrovė prie krosnies, krosnis buvo pirtyje, tai ta krosnis, kurią atvežė kartu su K. K.. Į įmonę parvežti krosnelės važiavo tik vieną kartą. Jis krosnelės dokumentų nematė. Krosnelės važiavo autobusiuku „VW Multivan“ baltos spalvos, keturiais varomais ratais. Kokius akmenis geriau pirkti, jis paklausė K. K., pasakė kokius pirkti ir pirko. Nežino, kaip buvo atsiskaityta ir kas atsiskaitė.
Liudytojas G. S. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, K. K. apie 10 metų. Apie krosneles žinoma tiek, kad jam jas atvežė, jis nudažė ir tuo viskas baigėsi. Jis tvarkėsi dirbtuvėse, nes ten buvo pulverizatorius su kompresoriumi. Atvežė krosneles, tos krosnelės buvo parūdiję, bet nežino naudotos, ar ne. Krosnelės atrodo nebuvo kūrentos. K. K. paprašė, kad jas nudažytų, jos buvo vienodos, jas nudažė. Iš kur tos krosnelės ir kam neklausinėjo. Vienos krosnelės buvo nurūdijęs lankstas apačioje grotelių, nesilaikė vienos. Krosneles perdažė ir iškūreno. Krosneles pasiėmė K. K., datos neprisimena, jis nudažė ir po dienos, ar po kelių pasiėmė. K. K. atvežė ir jie, jas išsikrovė dviese, nesunkiai pakėlė, jos svėrė gal 50-60 kg. Tokios krosnelės skirtos apšiltinti patalpai, pirčiai ar galėtų būti naudojama, nežino, pirčiai turėtų būti atskirai akmenimis apdėti, o čia nebuvo tokių.
Liudytojas D. S. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra kolegos. Girdėjo kad nupirko pečius. Nei nešti, nei vežti nepadėjo. Apie pirkimą žino tiek, kad vadui pirko, už vado pinigus, o palapinių šildymui pirko už kitus pinigus. Kiek jų nupirkta nežino, iš kur juos nupirko nežino. Vadas yra (duomenys neskelbtini). Pas vadą namuose lankosi retai. Buvo pas vadą problemų su pečiumi, telefonu klausinėjo, kad pečius užsikišęs, ar prakiuręs, žodžiu pečius neveikė, taip kaip turėjo veikti. Ką S. M. ruošėsi su pečium daryti nežino. Buvo apklaustas STT du kartus. Jam buvo pateikti pokalbiai su K. K., pokalbiai buvo apie pečių. Su K. K. kalbėjo, kaip jį suremontuoti ir ką galima padaryti, kalbėjo tik su K. K., o ne su S. M.. Buvo pokalbis su K. K. apie tai kiek kainuotų suremontuoti seną ir kiek gali kainuoti naujas, jei reikėtų virinti, kas galėtų suvirinti. Jie su K. K. tik planavo, kuris variantas pigiau, taip iki galo ir nesutarė, kuris variantas geriau. Gali būti, kad virinti neapsimokėjo. Apklausos metu skambino S. M. pasakė, kad jis yra apklausoje ir viskas. Ar buvo toks nurodymas, kad pečius pirktas iš A. M., jei gerai įrašyta pokalbyje vaidinasi taip ir buvo. Parodymus davė neverčiamas, nespaudžiamas, ten viskas teisingai parašyta, dabar visko neprisimena. Po to lapkričio 23 d. nuvykus (duomenys neskelbtini) ir pamatė pečių. Neprisimena, gal ir vasario 23 d. žino, kad buvo kažkokia šventė, tada pirmą kartą pastebėjo pečių. Kaip pečius buvo atgabentas jis nežino. K. K. su juo nieko nederino, ką, kur vežti, nes jis tada buvo atostogose, todėl viską derino su A. L.. Apie 2012 m. gruodžio mėn. vykusį mažos vertės viešąjį pirkimą jam nėra žinoma.
Liudytojas R. B. paaiškino, kad abu kaltinamuosius pažįsta, jie yra bendradarbiai. Liudytojo pareigos (duomenys neskelbtini). Žino, kad K. K. buvo pirkimo iniciatorius, organizatorius, atliko mažos vertės apklausą ir R. Č. surašė pažymą. R. Č. turėjo tam teisę ir jis buvo tam darbui paskirtas. R. Č. dirba (duomenys neskelbtini) ir dirbo 2-3 mėn. Buvo ruošiamasi pirkti dvi krosneles, taip buvo nurodyta paraiškoje ir viešąjį pirkimą organizavo R. Č.. Konkurse privalomi trys dalyviai. Visas konkurso smulkmenas jis matė paraiškoje, apklausos pažymoje. Buvo pasiūlyta K. K. dviejų krosnelių kaina iki 2000 Lt, vienos pagal galingumą, o internete apklausoje tokių pigių kainų nebuvo, todėl pasirinko tą, skubos tvarka, nes nusimatė didelės pratybos. Krosnelių, kurias ruošėsi pirkti, paskirtis - apšildyti patalpą. Apie krosnelę, kuri buvo nuvežta vadui S. M. jis nieko nežino. Pirkimo vykdymas buvo atiduotas pirkimo iniciatoriui K. K.. Krosneles nupirko, o jam nebūtina jų matyti, nes pirkimo organizatorius atliko pirkimą popieriuje. Pagal pareigas tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), darbas baigiasi. Jis yra (duomenys neskelbtini), sutartį atiduoda vykdyti iniciatoriui ir ką jis ten daro jis neprivalo žinoti, nes tų pirkimų yra daug. Kontrolė privalo tikrinti ar nupirko, ar nenupirko, o jis nėra įgaliotas kontroliuoti. Apklausa buvo atlikta žodžiu, iki 10 000 Lt. Paskirtas R. Č. atlikti apklausą žodžiu. Iki 10 000 Lt yra vienas kodas visiems metams, jei pirktų už 10 001 Lt pažeistų įstatymą. Tam, kad būtų iniciatoriaus paraiška tinkama, ją turi patvirtinti finansistas, Tarnybos vadas ir jis parašais. Tam kad R. Č. galėtų organizuotų viešąjį pirkimą turi būti tie parašai. Surašoma pažyma, pasirašo ir tada perkama. Surašoma apklausos pažyma ir jis po to pasirašo. 2013 m. pas juos visus metus prabuvo vidaus patikrinimo tarnyba ir jokių kabliukų nebuvo. Apklausa žodžiu - užtenka informacinėje erdvėje pasižiūrėti pvz. pirkimo iniciatorius gali pateikti 3 firmas, kurias galima apklausti, gali tirti rinką, kur pigiau ir tada galima paraiškoje nurodyti, kad apklausti šitą, šitą. Apklausti – arba pažiūrėti internete, arba paskambinti, arba nuvažiuoti į parduotuvę pasižiūrėti, įvairūs būdai. Šiuo klausimu konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba. Krosnelių pirkimas buvo neplaninis pirkimas, o po to buvo įtraukta į planą. Dėl (duomenys neskelbtini) poreikio buvo įtraukta į planą. Tai buvo tais pačiais metais, buvo planuota rudenį, bet kada tiksliai nepasakys. Krosnelės buvo perkamos gruodžio mėnesį, nes jie tokių grandiozinių pratybų nebuvo numatę. Jo funkcijos pagal pareigas - pasirašo ar teisingai yra atliktas pirkimas. Tas teisingai reiškia pvz. ta krosnelės kaina 900 Lt, bet jis pasirašinėdamas žino, kad kaina yra 500 Lt, tai už tai ir atsako. Bet jei 900 Lt ir žino, kad mažesne kaina negaus, už tai ir pasirašo. Vienos krosnelės kaina 900 Lt, tai yra normali kaina palapininiam apšiltinimui, tai yra labai pigiai. Ar galima pigiau nupirkti nežino. Tokias krosneles pirko tik taupymo sumetimais, realiai perka dujines ir dyzelines krosneles, buvo didžiulis poreikis. Dyzelinė kainuoja nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt. Jam patikrinus įtarimų nesukėlė, kad per brangiai nupirko. Jis netikrino įmonės internete ar tikrai tokiomis kainomis prekiaujama, bet tikrai tos firmos internete yra, po to jau patikrino, kad tokiom kainom prekiauja. Patikrino ir pamatė, kad kainos ženkliai paaugusios. Tos paraiškose nurodytos firmos tokiom krosnelėm prekiavo, bet kainų nesutikrino. Pas vadą S. M. pirtyje nėra buvęs ir iš kur ten buvo atvežta nežino. Po to buvo sukurta inventorizacijos komisija, jis joje nedalyvavo. Tarnyboje dvi pristatytas krosneles matė iš toli, ar jos naujos nežino. Nei K. K. nei R. Č. neprašė parodyti nupirktas krosneles, tai nėra būtina pagal pareigas. Normalu, kai pirkimo iniciatorius nurodo iš ko pirkti prekę, tai buvo neišskirtinis atvejis. Pirkimo iniciatoriaus norimo įsigyti daikto šaltinio nurodymas nėra privalomas pirkimo organizatoriui, kaina yra privalomas. K. K. nebandė jo įtakoti, kad laimėtoju būtų pripažinta V. P. įmonė. Pirkimo organizatorius turi surasti mažiausiai tris įmones, nėra įpareigojimo surasti visas įmones Lietuvoje ir atlikti analizę. Viešųjų pirkimų įstatymas numato surasti tris įmones.
Liudytoja L. A., paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra kolegos. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Apie krosnelių pirkimą žino. Apie tai kaip krosnelė atsirado, pas vadą nieko negali pasakyti. Buvo situacija, kai ji gavo pajamų orderį, užpajamuoti dvi krosnelės tuo pačiu numeriu ir kadangi nežinojo jų likimo, skambino (duomenys neskelbtini) R. B. klausė, kur tie daiktai. Tuo metu jis pasakė, kad yra pas K. K.. Ir kadangi tomis dienomis vyko pratybos, ji visiškai pasitikėjo K. K.. Krosnelės turi būti pastatytos palapinėje, jos yra sunkios ir ji išrašė važtaraščius, kuriuos K. K. pasirašė, jokių abejonių nesukėlė, nes žmogus jei nežino, kad daiktas pas jį, tai nepasirašys. Buvo išrašyta, atiduota naudojimui, ji pati asmeniškai krosnelių nematė. Į jos pareigas įeina nueiti apžiūrėti nupirktą daiktą, tačiau tikėjo, kad tos krosnelės pastatytos palapinėje, šiuo atveju savo pareigų iki galo neatliko. Aktą surašė raštvedė D. C., o ji pasirašė. Nei vienas nematė tų krosnelių, visi pasitikėjo K. K.. Akto prasmė, kad tas daiktas išėjo į apyvartą iš sandėlio, konkrečiam asmeniui. K. K. materialiai atsakingas asmuo. Tai ypatingos aplinkybės, nes tos krosnelės turėjo būti skubiai padarytos ir pastatytos palapinėse, buvo skuba. Tomis dienomis turėjo vykti pratybos. Aktas išrašomas 3 egzemplioriais, vienas aktas lieka skyriuje, antras atiduodamas K. K., kad gavo daiktą ir trečias pristatomas finansų skyriui, finansų apskaitai. Iš finansų skyriaus nebuvo jokios skubos, kad paspartinti tą įvykį. Pagal buhalterinius dokumentus, šiai dienai krosnelių trūkumo nėra, šiai dienai neturi pagrindo K. K. abejoti. Gali atsakyti už tai, kas yra sandėlyje. Šiai dienai sandėlyje yra tiek daiktų, kiek buvo įsigyta pagal buhalterinius dokumentus. Ji vėliau matė krosneles, jos buvo naujos. Kad krosnelės naujos nusprendė, nes teko apžiūrėti. Buvo dvi vienodos krosnelės. Krosnelės, kurias teko matyti, vienos buvo naudotos, kitos buvo nenaudotos. Sandėlyje pertekliaus nėra, o kas yra apyvartoje negali atsakyti. Daugiau nebuvo pristatytos dvi krosnelės, o tarnyboje girdėjo, kad taip. Ji matė tas, kurios buvo pristatytos po bylos iškėlimo, tos buvo naujos. Matė naudotas ir naujas krosneles. Negali sakyti, kad jos naudotos, matė, kad jos tamsesnio metalo. Ar parūdijusios galima sakyti taip, ar dažytos ar ne nepasakys.
Liudytojas S. M. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, žino kuo kaltinami, jo pavaldiniai. Dėl R. Č. nežino, dėl K. K. žino. Kaip pečiukas atsidūrė pas jį ir kada nežino, pastebėjo, kad yra, sužinojo kai grįžo iš komandiruotės (duomenys neskelbtini), jam paskambino A. M. ir paklausė ar patiko pečiukas, tada užėjęs pažiūrėjo pečiuką. Liepos mėn. pabaigoje buvo pas jį A. M., sako rūksta pirtis, kad reikia remontuoti, kad kainuos apie 800 Lt. Davė jam 800 Lt ir viskas buvo baigta, tik po to sužinojo, kad tas pečiukas yra. Po remonto į pirtį grįžo ne jo pečiukas. Kad pečiuką atvežė K. K. jis nežino. Pastebėjęs, kad stovi tas pečiukas, vairuotojas A. K. pasakė, kad reikia akmenukų, tai jis davė 300 Lt ir šis nuvažiavo, nupirko, atvežė ir jie akmenukus sudėjo. Kaip, iš kur tas pečiukas, jam nerūpi, atidavė 800 Lt A. M., nes jis geras draugas, jam buvo duota daug medžiagų, nenorėjo imti tų pinigų. Ir visai neabejojo, kad jis nupirko tą pečiuką. Kol buvo komandiruotėje namuose buvo likusi jo sutuoktinė, tuo metu vyko remontai, vartai atidaryti ir darbininkai atvykdavo, išvykdavo, jai kontroliuoti nebuvo įmanoma. Ūkinis pastatas nebuvo užrakinamas, skirtas darbininkams nusiprausti, arbatos išsivirti. 2012 m. buvo Prezidentės dekretas dėl (duomenys neskelbtini). Jie dirbo iki Naujų metų, norėjo pasiruošti. Pagal galimybes turėjo sukurti vietą, kad priimti naujokus ir apie tą pečiuką galėjo kalbėti. Buvo stipriai pasakyta, kad būtų padaryta palapinėje 18-19 laipsnių. Ir apie šitą pečiuką kalbėjo su K. K.. Prokurorui pacitavus (t. 1, b.l. 105-106) ,,kaip reikalai dėl pečiuko“, liudytojas paaiškina toliau, kad tai kalba apie (duomenys neskelbtini) pečiuką, reikia, kad apie 80, bet pagal galimybes gyveno ir kiek galėjo, tiek pirko. Akmenims prie pečiuko, jis davė 300 Lt vairuotojui, kad jis nuvažiuotų ir atvežtų akmenis su tarnybine mašina. Prokurorui pacitavus (t. 1, b.l. 117-119),,kaip reikalai dėl pirties“, liudytojas paaiškino toliau viskas taip ir buvo. „Pirtis“ čia reiškia palapinę ten yra priimamasis, atėjo naujokas jis eina į pirtį, ten yra pečiukas ir po to, po dezinfekcijos jis turi formą, apginkluotas ir turi stovėti (duomenys neskelbtini). Pirtis, tai taškas kur priima naujokus. Palapinė ir šalia stovi pirtis. Palapinė yra ir už jos stovi kita palapinė, kur turi būti 18-19 temperatūra ir ten reikia išgręžti skyles, apie tai galėjo būti kalba. Gruodžio 17 d. pokalbio metu minimas pečius ar įgytas, tas kas buvo kalbėta turi pirtį, palapinę. Į palapinę užeina žmogus ten turi būti pečius, po to kai jis patikrintas, jis eina į pirtį ir ten yra dar pečiukas, ten temperatūra apie 80. Tokiai pirčiai tarnyba krosnis įsigijo, dar vieną papildomą neseniai, o ar gruodžio mėn. 17 d. apie tai kalbėjo, jie kalba tą patį, per tą patį. Liudytojas neįsigijo, įsigijo K. K. ir turėjo pravesti pratybas gruodžio pabaigoje. Kada pirčiai reikalingą pečių įsigijo negali pasakyti, reikia žiūrėti, kovo mėnesį pravedė pratybas ir pečiukas jau stovėjo. Turėjo būti pratybos gruodžio mėn. pabaigoje, bet (duomenys neskelbtini) nebuvo paruošta dokumentacija, atidėjo. Apie 2012 m. gruodžio 2 d. pečiukų įsigijimą nieko nežino ir negalėjo žinoti. 2012 gruodžio mėn. neįvyko planuotos pratybos. Pratybų buvo daug, bet tos didžiosios (duomenys neskelbtini) neįvyko, įvyko kovo mėnesį.
Liudytojas R. B. paaiškino, kad kaltinamieji yra kolegos. Dėl pečiukų nieko nežino. Per pratybas blogomis oro sąlygomis būna pastatytas pečiukas, kad būtų sudarytos sąlygos, pasišildyti. Jis vienas iš atsakingų už šaudymus. Pratybos vyksta ištisus metus. Šaudymai vyksta 2-3 kartus į savaitę. Krosnelės būdavo palapinėje, ar jos buvo gamyklinės ar meistriuko suvirintos, sunku pasakyti, nes į tai turi atkreipti dėmesį, o jam kaip vadovui nerūpi, koks tas pečiukas, tai ne jo atsakomybė. Palapinių apšildymas taip pat ne jo atsakomybė. Pas S. M. lankytis neteko. 2012 ar 2013 m. ar buvo pratybos, sunku pasakyti, nes reikia žiūrėti pagal įsakymą, tikslios datos negali pasakyti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Jei pratybos buvo gruodžio mėnesį, krosnelė turėjo būti, ar tai buvo naujos krosnelės neįsidėmėjo. Ar naujos, ar ne, nežiūrėjo. Kas kurdavo krosneles reikia žiūrėti pagal įsakymą, jis nekurdavo. Pateikus nuotraukas (t. 3, b. l. 117), jis paaiškino, jog gal šita panaši į tą kur buvo. Pateikus nuotraukas (t. 3, b. l. 121) jis paaiškino, kad tokių krosnelių nėra matęs, krosnelė buvo apvali. Nuotrauka Nr. 2 panaši į šitą. 2012-2013 metų pratybose žmonių daug, pratybos didelio masto, ten turėtų stovėti krosnelės. Jis asmeniškai neįeina į palapines, būna lauke, nes turi pravesti šaudymo pratybas, o šaudymas vyksta lauke. Po pratybų užeina į vieną palapinę, o kokios kitose stovi nežino. Kiek iš viso turi krosnelių nežino.
Liudytojas A. M. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, kelis kartus buvo (duomenys neskelbtini) ir susipažino, bendrų interesų neturi. Lapkričio gale arba gruodžio pradžioje atvažiavo pas S. M. ir nusprendė nueiti į pirtį. Buvo daug smalkių ir jis sako turbūt trūkęs pečius, kai išardė pažiūrėjo visas viršus buvo sudegęs. Pasakė, kad reikia jį pakeisti ir S. M. pritarė, pasakė, jis gali tuo užsiimti. Jis paskambino K. K., paprašė važiuoti pasižiūrėti krosnelių, nes (duomenys neskelbtini) nepažįsta, apvažiavo penkias parduotuves, krosnelės buvo brangios 1700 - 2500 Lt. dar būnant pirtyje sakė, kad reikia pakeisti detalę, kuri kainuotų 700-800, todėl ir davė jam 700 litų. Paskui pasiėmė gaubtą ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kai nerado tokio, nusprendė sutaisyti krosnelę. K. K. paskambino ir pasakė, kad rado krosnelę, nereikia remontuoti, kainuos apie 900 Lt, todėl jis atidavė 900 Lt, gal 800 Lt, galėjo būti ir 1000 Lt, dabar neatsimena ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tai tie pinigai, kurie buvo skirti pečiukui, kuriuos jam davė S. M. gaubtuvo gamybai. Gaubtą, kurį išsivežė, išmetė, nes jis buvo surūdijęs. Iš kur K. K. pirko naują pečiuką nežino, neklausė. Liudytojas su S. M. apie naują pečiuką nekalbėjo, atvažiavo ir pamatė, kad stovi naujas pečiukas. Kai pastatė gal ir skambino, neatsimena. Toje pirtyje buvo vieną ar du kartus. Parodžius nuotraukas (t. 3, b. l. 121), jis paaiškino, kad nuotraukoje Nr. 1 pečiukas panašus, apdėtas akmenimis.
Liudytojas J. E. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Nieko bendro su pečiukais ir jų įsigijimu neturėjo. (duomenys neskelbtini) užsiima (duomenys neskelbtini) aprūpinimu, pratybų ir ne pratybų aprūpinimu, pastatų priežiūra, valymu. Pečiukai buvo K. K. žinioje ir jis buvo tiesiogiai atsakingas už aprūpinimą pratybų metu, už palapinių statymą. Apie pečiukų įsigijimą jokios informacijos neturėjo, tik sužinojo, kad jie buvo nupirkti, nei pirkime, nei planavime nedalyvavo, tam buvo pirkimo komisija, kuri tuo rūpinasi. Apie tai sužinojo, tik kilus triukšmui, iki to apie krosneles buvo kalba, kad reikia palapinių, pečiukų, nes pratyboms reikalinga pastatyti stovyklą, apšiltinti, aprūpinti baldais. Kad viena krosnelė atsidurs pas vadą, kalbos nebuvo. Kieno iniciatyva viena krosnelė atsidūrė pirtyje nežino. Kai paaiškėjo krosnelių trūkumas, jis tyrime nedalyvavo. Buvo inventorizacija po specialiųjų tyrimų tarnybos, jis dalyvavo vienoje inventorizacijos komisijoje, buvo rastos dvi krosnelės, dvi turėjo būti, dvi rado ir kai suskaičiavo negalėjo nustatyti ar tai tos krosnelės ar ne tos. Krosnelės buvo panaudotos, matėsi akivaizdžiai, buvo žarijų. Inventorizavo jas, kad jos buvo ir tiek, naujos ar senos neaktualu. Po to G. M. dar atvežė 2 krosneles ir pasakė, tai tos dvi naujai pirktos krosnelės. Kada tai buvo neatsimena, gali būti, kad 2013 balandžio mėnesio pabaigoje. Kiek laiko praėjus po inventorizacijos nepamena. Liudytojas priėmė tas dvi krosneles, pastatė ir jos buvo saugomos. Dabar turi dvi senas ir dvi naujas krosneles, paskui buvo komisija ir sprendė ką su jomis daryti, bet nežino ką nusprendė. Viešųjų pirkimų funkcijos jam neįeina, gali būti tik iniciatorius. Viešųjų pirkimų planai būna sudaromi metams, ar buvo tos krosnelės numatytos nežino, ar kiti darbuotojai inicijavo nežino. Kiek turi kieto kuro krosnelių nežino. Negali tvirtinti, kad visas (duomenys neskelbtini) turi dvi krosneles. Tikrino pagal dokumentus pas vieną materialiai atsakingą asmenį, pas K. K. ir turėjo būti dvi krosnelės ir dvi rado. Pas K. K. buvusios krosnelės turėjo turėti inventorinius numerius, liudytojas pats jų nematė, negali tvirtinti. Inventorizacijos metu būna užrašytas numeris, naudojant krosnelę, jei markeriu užrašytas, užrašo neliks, jei numeris išgraviruotas per ilgą laiką gali nudegti. Dokumentuose turi būti nurodyta, kad krosnelės turi būti su tokiu numeriu. K. K. nedalyvavo inventorizacijoje, nes buvo nušalintas nuo tarnybos. Jam krosneles parodė komisijos pirmininkas. Pas K. K. neklausė, kur krosnelės. K. K. jam perduotus daiktus laikė (duomenys neskelbtini), sandėlyje. Nėra nurodyta, kur K. K., kokiam kampe turi laikyti materialines vertybes. Pas K. K. nieko neklausė, nes pamatė tuos daiktus, kurie užfiksuoti dokumentuose. Buvo pasakyta, kad su K. K. nebendrauti, tai pasakė V. B.. Niekada nebuvo supažindintas, kur, kokia materialinė vertybė turi būti, su tokia instrukcija nebuvo supažindintas. Parodžius nuotraukas (t. 3, b. l. 1-2), paaiškino, kad šiose nuotraukose ir krosnelės matytos atliekant inventorizaciją ar tik panašios, ar tos pačios pasakyti negali. Nuotraukoje Nr. 1 esančias krosneles yra matęs pas juos sandėlyje, tai tos kur G. M. atvežė, gal ir ne tos, bet pagal nuotrauką panašios, grotos yra akmenims sudėti. (duomenys neskelbtini) krosnelės su akmenimis.
Liudytoja R. B. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, susiję darbo reikalais. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Viešojo pirkimo pradžia yra paraiška, paraišką inicijuoja pirkimo iniciatorius. Ji dirba su (duomenys neskelbtini). Dirba kartu su K. K., tvarko dokumentaciją. Buvo pirminės paraiškos rašymas inicijuoti pirkimą. Krosnelės buvo įsigyjamos palapinių šildymui. Krosnelių trūkumo nebuvo, bet ji nėra materialiai atsakinga, nežino. Pirkimo procesas toks, kad prieš pradedant ruošti paraišką, susižymi internete, kreipiasi pagal tai, ką perka, prekę ar paslaugą, susiskambina. Konkrečiu atveju buvo planuojama pirkti dvi krosneles. Kad sužinoti, kiek kainuoja prekė, ir komisija žinotų kiek reikia pinigų, todėl ir kreipiasi, dėl to pirminėje paraiškoje pažymima, kiek apytiksliai tas daiktas kainuos. Abi krosnelės turėjo kainuoti 2000 Lt. Paraiška nukeliavo viešųjų pirkimų komisijai, kad atlikti pirkimą. Kur K. K. pirko krosneles, nežino, nes jos funkcijos baigėsi. Nematė, kad krosnelės buvo nupirktos, nes nėra susijusi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nemelavo. Koks buvo krosnelių pardavėjas negali pasakyti. Nebuvo išankstinės sąskaitos prieš pradedant ruošti paraišką. Jos paraiškoje suma buvo apie 2000 Lt už dvi krosneles, pasiūlė maždaug tokią kainą. Paraišką užpildė pagal K. K. duomenis. Duomenis, kad už dvi krosneles apie 2000 Lt pasakė K. K.. Pradžioje yra paraiškos paruošimas, paskui paraiška atiduodama viešųjų pirkimų komisijai. Apie kainą su K. K. kalbėjo, nes ją reikia nurodyti. Krosnelių pirkimas vyko įprastai, nieko išskirtinio nebuvo. Taip būna, kad kreipiasi dėl kainų, kokia kaina gali būti, tai ne vienintelis atvejis. Kaina reikalinga tik paraiškai užpildyti. K. K. įtakoti komisijos negali. Jos pareigos ir pasibaigė paraiškos užpildymu. Jai K. K. nenurodė konkrečios įmonės rekvizitų iš kurios reikia pirkti.
Liudytojas V. D. paaiškino, kad kaltinamąjį K. K. pažįsta, R. Č. nepažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini). Apie krosneles jam nežinoma, nes jau šešis metus dirba (duomenys neskelbtini), todėl nieko nežino. Suvirinimo darbus moka, krosnelės daryti jam neteko. Kolegos jį D. vadina, tai pravardė. Apie krosnelės suvirinimą nieko negali pasakyti. K. K. klausė ar gali suvirinti iš neržaveikos, tai buvo prieš 10 metų atgal ir daugiau. (duomenys neskelbtini) neteko nei montuoti, nei gaminti krosnelės, nieko nedarė. Ir pirčiai nieko nedarė. Apie pečių kainas jo niekas neklausinėjo. Apie jokius pokalbius su D. S. nieko nežino.
Liudytoja V. A. paaiškino, kad kaltinamieji yra jos kolegos. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Jie gauna paraišką. R. Č. reikėjo atlikti kainų apklausą. Krosnelių pirkimas, buvo paprastas mažos vertės pirkimas, kurį turėjo atlikti organizatorius. Paraiškoje būna nurodyta preliminari vertė (nuo – iki). Organizatorius tas, kuris atliko apklausą, o iniciatorius buvo K. K., pirkimo procedūrą organizavo R. Č.. Pagal vidaus pirkimo taisykles iniciatorius ištiria rinką, apžiūri prekes, K. K. rekomenduoja organizatoriui į ką kreiptis. Iš kelių įmonių buvo gauti pasiūlymai nežino, bet žino, kad R. Č. klausinėjo ir žiūrėjo internete, tai nebuvo vienintelis variantas buvo svarstoma iš kelių įmonių. Ji pati matė, kaip R. Č. ieškojo krosnelių kainų, jie dirba viename kabinete, jis atsivertęs internete rodė tokias krosneles. Ji matė metalines krosneles, kainas žiūrėjo, kainų neatsimena, bet krosneles matė. Gali patvirtinti faktą, kad R. Č. kompiuteryje buvo atsivertęs puslapius, kur matėsi krosnelės, firmų negali pasakyti, nes galima remtis viešai skelbiama informacija. Kad R. Č. ieškotų konkrečių „A.“ ir „F.“ firmų negali pasakyti. Mažos vertės pirkimai vykdomi atliekant apklausą žodžiu. Viešai iš skelbiamų kainų galima daryti apklausą. Nėra būtina skambinti ir kalbėti žodžiu, galima žiūrėti internete, jei kainos paskelbtos viešai. Pirkimo organizatorius siūlo pagal mažiausią kainą. Pirkimo iniciatoriaus pasiūlymai nėra privalomi pirkimų organizatoriui. Yra įprasta, kad pirkimų iniciatorius pateikia įmones, kainas. Mažos vertės apklausos pažymą matė. Paraiškoje turi būti teisingi duomenys. Pirkimo būdas yra privalomas, tai apklausos pažymoje reikia pažymėti. Pirkimo būdas - peržiūra internetu, apklausa buvo internetu. Nurodyta apklausa žodžiu apima ir peržiūrą internetu pagal taisykles. Patvirtino savo 2014-03-26 duotus parodymus (t. 2, b. l. 122-124).
Liudytoja J. V. paaiškino, kad dirba UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Nei su vienu iš kaltinamųjų neteko turėti reikalų. Ji atsimena, kad buvo gauta FNTT užklausa apie krosneles. (duomenys neskelbtini) negirdėta, (duomenys neskelbtini), nežinomas. UAB „A.“ pagrindinė veikla - akmens apdirbimas, papildoma veikla - prekyba krosnelėmis. Prekiauja ir prekiavo kieto kuro krosnelėmis. Įmonė turi internetinį puslapį. Krosnelių už 840 Lt pas juos nebuvo. Žiūrėjo kainininkus, buvo skelbtos akcijos ir tokios kainos nerado, jokio produkto už tokią sumą ir nebuvo parduota. Yra patalpų šildymo krosnelės su apdaila, dekoratyvios krosnelės. Pigiausia pas krosnelė su akcija, viena buvo 1600 Lt, kurią nukainavo iki 999 Lt, bet nebuvo parduota. Internete kainininkas skelbiama viešai. Kai konkrečiai turimas patalpų planas, ruošia komercinius pasiūlymus. Daugiau būdų nėra, katalogų neturi, telefonu parduotuvė atsako. Informacija internete keičiasi, kai keičiasi kaina. Internetinį puslapį tvarko įmonės darbuotojai, tuo laikotarpiu atsakingas buvo N. V., bet jis kainininkų neformuodavo, jis tik fiziškai atlikdavo. Jam pateikus duomenis, jis įvesdavo. Jam tokius nurodymus duodavo įmonės komercijos direktorius ir direktorius V. M.. Ar teisinga informacija, jie patys tikrina. Ar įsivėlė klaida, ar kas kontroliuoja negali pasakyti. Kokia kaina buvo pavyzdžiui 2011 metais galima matyti buhalterijoje, internete tokios informacijos nėra. Internete neįmanoma patikrinti, ji tikrino kainininkus, kurie patvirtinti direktoriaus, tikrino popierinį variantą, pagal parametrus ir tokia kaina pagal tokius paramnetrus krosnelių neturi. Ar įmonė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose neteko girdėti. Liudytoja dirba nuo 97 m., neteko jai girdėti, kad dalyvavo viešuosiuose pirkimuose.
2013-02-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-76 patvirtina, kad 2012-12-17 (14.11 – 14.16 val.) telefoninio pokalbio metu K. K. padiktavo R. B. V. P. įmonės rekvizitus (adresą, sąskaitos numerį ir kt.). Taip pat R. B. pasakė, kad V. A. senos sąskaitos neturi, kadangi ji buvo netinkama todėl ją išmetė. R. B.: „Nu tai dabar ojei, sakykite“. K. K.: „Tai dabar taip, V. P. įmonė“. K. K.: „Pvm mokėtojo kodas“. K. K.: „Lt (duomenys neskelbtini)“. R. B.: „Taip, aha“. K. K.: „Toliau, (duomenys neskelbtini)“. R. B.: „Taip“. K. K.: „(duomenys neskelbtini)“ K. K.: „(duomenys neskelbtini)“. R. B.: „Įmonės kodas“. R. B.: „(duomenys neskelbtini), taip? K. K.: „Taip, jo“. R. B.: „Ai, nu adresas?“ K. K.: „(duomenys neskelbtini)“. R. B.: „(duomenys neskelbtini)“. K. K.: „(duomenys neskelbtini)“. K. K.: „(duomenys neskelbtini)“. R. B.: „Ai, NORD?“ K. K.: „Nord, jo“. R. B.: „B nord. Aha, o sąskaita?“ K. K.: „LT (duomenys neskelbtini) ir dabar palaukit, kiek čia, (duomenys neskelbtini)“. K. K.: „(duomenys neskelbtini). Toliau (duomenys neskelbtini)“. R. B.: „Nu va, gerai, tai sudiktuoju, <...>, sakė išmetė, buvo netinkama ir išmetė. Tai dabar ieškojo, iš ryto skambinau, tai sakė neškite tą sąskaitą gerai, tas yra a dabar jau nebėra. Tai va“. K. K.: „Nu tai aš ir klausiu, nes buvo mašina važiavo, aš galėjau įdėt, tai ten būtų atvežę. O šitą kai nereikia tai čia pasilikau“. R. B.: „Tai aš ir sakau, su jais susiskambinau, pirmiausia sudiktavau sumą žinai, E. padiktavau, tai bet va sakė trisdešimtam nėra sumos turbūt, pinigų“. K. K.: „O ta bendra suma tai 1 9 0 2 kabliukas 12“. R. B.: „Dvylika. Taip, taip. Aha, aha, nu, gerai skambinu vėl, nes čia duodamės mes šiandien“ (t. 1, b. l. 135-138, kompaktinė plokštelė Nr. DVD-3-14-13).
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma pagrįstai ir nenuginčijamai patvirtino, kad kaltinamasis K. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytas BK 182 str. 1 d ir 300 str. 1 d, už kurias privalo atsakyti baudžiamąja tvarka, kad šių nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnius yra teisinga.
K. K. teisiamajame posėdyje pateikta versija apie tai, kad jis V. P. įmonėje užsakė ir pirties pečių (skirtą Tarnybos vadui S. M.) ir dvi kieto kuro krosneles Tarnybai, o pastarosios vėliau buvo pavogtos iš automobilio miške, yra vertinama, kaip gynybinė kaltinamojo pozicija, kurios nepatvirtina byloje esantys duomenys, priešingai ją paneigia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Liudytojas V. P. apklausos metu paaiškino, kad K. K. užsakė ir buvo pagaminta viena krosnelė skirta garinei pirčiai, pirties patalpai kaitinti, sutarta kaina buvo 1900 Lt, sąskaitą faktūrą išrašė Biudžetinei ar Viešąjai įstaigai. Liudytojas patvirtino, kad sąskaitoje faktūroje buvo nurodyti neteisingi duomenys apie tai, kad pagamintos dvi krosnelės, iš tikro buvo pagaminta viena. Liudytojas suprato, kad rašo klaidingus duomenis, taip padarė, nes to prašė K. K.. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kadangi jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių reikšmės faktinėms aplinkybėms turinčių detalių sutampa. Be to, 2013-02-25 daiktų ir kitų dokumentų atpažinimo protokolas patvirtina, kad V. P. atpažino jo gamintą ir K. K. parduotą pirties krosnį, nurodė nuotrauką Nr. 4, kurioje buvo nufotografuota S. M. (Tarnybos vado) gyvenamojoje vietoje esanti pirties krosnis, ją atpažino ir vietoje. Teismui nekyla abejonių, kad liudytojas galėjo atpažinti jo pagamintą daiktą, be to, jis ir pats tai ne kartą patvirtino apklausiamas teismuosiuose posėdžiuose (2014-08-26 ir 2015-09-28). Šią aplinkybę patvirtina ir 2012-12-31 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-454, kuriame nurodoma, jog K. K. su galimai A. K. iš V. P. įmonės įsikrovė pirties krosnį, kurią atvežė į S. M. gyvenamąją vietą. Liudytojas A. K. patvirtino, kad tarnybiniu autobusiuku kartu su K. K., jo nurodymu pirties krosnį vežė į S. M. namus.
Kad K. K. į S. M. namus pristatyta krosnis yra ta pati krosnis, kurią V. P. PVM sąskaitoje faktūroje (t. 2, b. l. 121) įvardijo, kaip dvi krosneles ir kuri apmokėjimui buvo pateikta Tarnybai, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Kaip jau buvo minėta, jokių duomenų patvirtinančių K. K. versiją, jog buvo pagamintos dar dvi krosnelės, ir kurios neva buvo pavogtos, byloje nėra. Šios versijos nepatvirtino ir K. K. šeimos nariai, kurie atsisakė duoti parodymus, nors K. K. nurodė, jog šeimos nariai žinojo aplinkybes susijusias su krosnelėmis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad po neva įvykdytos vagystės, K. K. į policijos įstaigą nesikreipė, Tarnybai tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Priešingai bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. bandė pateisinti krosnelių trūkumą, į Tarnybą pristatydamas kitas mažavertes krosneles. Be to, 2012-12-17 užfiksuoti V. P. ir K. K., S. M. ir K. bei V. A. ir K. K. pokalbiai telefonu patvirtina, kad pirties krosnį iš V. P. įmonės buvo sutarta paimti 2012-12-17, bei nuvežti į S. M. namus, tą dieną buvo derinamas ir V. P. įmonės PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas Tarnybos atsakingam skyriui apmokėjimui (2013-01-18 buvo apmokėta). K. K. siekdamas pateisinti kieto kuro krosnelių trūkumą Tarnyboje pasirašė 2012-12-27 turto atidavimo naudotis aktą, taip suklastojo šį tikrą dokumentą, į Tarnybos patalpas pristatė dvi kitas mažavertes kieto kuro krosneles. Kad minėtos krosnelės buvo mažavertės patvirtina 2014-04-09 kilnojamojo turto (kieto kuro dviejų krosnelių) vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktas, o taip pat ir teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. U., detaliai nurodęs naudotą metodiką bei paaiškinęs, kodėl akte nustatyta vertė kito.
Sugretinus visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo kaltinamųjų, liudytojų, eksperto parodymai, ekspertinio tyrimo aktas, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, apžiūros protokolai, konstatuojama, kad visi šie duomenys vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, pakankamą kaltinamojo K. K. kaltumui nustatyti dėl BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (apgaule kitų naudai svetimo turto įgijimo ir tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo) jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad K. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, o R. Č. nepadarė veikų turinčių nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. požymių.
BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiklą, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Piktnaudžiavimas, kaip ir bet koks kitas nusikaltimas, yra ne tik priešinga baudžiamajai teisei, bet ir pavojinga tam tikroms valstybėje vertinamoms vertybėms veika. Ji daro žalą svarbiems interesams (vertybėms). BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali. Ji reikalauja padarinių – turtinės ar neturtinės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymis nuosprendyje turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-263/2014 ir kt.).
Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, požymis – didelė žala yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. BK 228 straipsnio dispozicija neapibrėžia ir nepateikia universalių kriterijų didelės žalos požymiui konstatuoti, todėl, kaip minėta, kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžiama individualiai. Antra vertus, iš susiformavusios teismų praktikos galima teigti, kad sprendžiant šį klausimą atsižvelgiama į tai, koks kaltininko veiksmų pobūdis, kokiais teisės aktais ir kokie jais nustatyti reikalavimai, principai yra pažeidžiami, kokia jų reikšmė teisinėje valstybės sistemoje, kokia kaltininko einamų pareigų svarba, rezonansas visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaka valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti iš esmės žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013).
Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamojo K. K. poelgis, kito asmens naudai įgyjant Tarnybai priklausantį 1902,12 Lt vertės turtą, sukėlė tokius padarinius, dėl kurių jis turi būti įvertintas baudžiamosios teisės priemonėmis ir negalėtų būti vertinamas kaip drausmės ar kitokio pobūdžio pažeidimas. Nenustatyta, jog minėti K. K. veiksmai lėmė kaltinime nurodytus padarinius – didelės neturtinės žalos (duomenys neskelbtini) ir valstybei atsiradimą.
Be abejonės, tokia atsakingas pareigas einančio valstybės tarnautojo veika netoleruotina, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. ir kt.) ne kartą yra pasisakęs, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar veiką pripažinti nusikaltimu, ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis, pvz. administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, taip pat ne kartą nurodė, kad demokratinėje visuomenėje labai svarbus baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, o baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-98/2014 ir kt.).
Esant tokių aplinkybių visumai, daroma išvada, jog šiuo konkrečiu atveju byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad buvo padaryta didelė neturtinė žala (duomenys neskelbtini) ir valstybei. Nenustačius būtinojo BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto piktnaudžiavimo nusikaltimo požymio – didelės žalos, K. K., o taip pat ir R. Č. pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisintini BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Be to, vertinant kaltinamojo R. Č. veiksmus dėl jam inkriminuotų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikaltimų, teismas daro išvadą, jog R. Č. nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje esančių duomenų visumos kontekste daroma išvada, kad būtent pirkimo iniciatoriaus K. K. veiksmai suklaidino R. Č. dėl V. P. įmonės siūlomos kainos, kadangi jis nurodė, jog ši įmonė už 1902,12 Lt pagamins dvi kieto kuro krosneles. Teismas vertina, kad K. K. nusikalstamas sumanymas apgaule S. M. naudai įgyti svetimą turtą lėmė, kad kaltinamasis R. Č., nežinodamas apie apie šį K. K. sumanymą ir nesuvokdamas, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje, užpildė ir pasirašė Mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. 47D-310. Tai kaltinamasis K. K. inicijavo pirkimą, nurodė melagingą informaciją, jog V. P. įmonė už minėtą kainą pagamins dvi kieto kuro krosneles. Kaltinamasis R. Č. patvirtino, kad vykdė pirkimą, kad pagal taisykles turėjo apklausti tris įmones, kad naudojosi internetine naršykle ieškojo atitikmenų ir užpildė pirkimo paraišką. Tai, kad R. Č. vykdydamas apklausą ieškojo kieto kuro krosnelių internete patvirtino liudytoja V. A.. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitų dviejų įmonių, kurių kainos buvo pateikiamos pirkimo pažymoje, prekės neatitiko pirkimo objekto aprašymo (pvz. galingumo ir kt.), tačiau tai nepaneigia kaltinamojo R. Č. parodymų, jog jis ieškojo internete atitikmens. Neatmetama, jog K. K. nurodytų konkrečių reikalavimų, kuriuos turėjo atitikti perkamos krosnelės, kitų įmonių prekiaujamoms krosnelėms atitikti realiai nebuvo galimybės. Visų šių aptartų duomenų visumos kontekste apygardos teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. Č. veiksmuose nenustatytas subjektyviosios pusės – kaltės požymis (tiesioginė tyčia). BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju byloje esantys duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Nenustačius būtinojo BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto dokumento suklastojimo ir panaudojimo nusikaltimo požymio – tiesioginės tyčios, R. Č. pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Įvertinus aptartas aplinkybes, nenustačius kaltinamojo R. Č. tyčios suklastoti bei panaudoti Mažos vertės pažymą, nėra pagrindo pripažinti R. Č. padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką ir dėl šios aplinkybės.
Skiriant bausmes kaltinamajam K. K., atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininko asmenybę, į konkrečius kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
K. K. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologo ir psichiatro įskaitą neįtrauktas, dirbantis, vedęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad veikos padarytos tiesiogine tyčia, yra baigtos, į jų pavojingumo laipsnį, kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos, savo dydžiu mažesnės nei BK 47 str. 3 d. 2 p. nurodomas už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatytas baudos vidurkis. Bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kadangi veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, t.y. siekiant vieno tikslo (sumanymo).
Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-02-25, 9 val. 25 min., iki 2013-02-27, 9 val. 05 min vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
K. K. 2013-02-27 LR STT Kauno valdybos ITS viršininko nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 6, b. l. 22-23), kurio taikymo sąlygos 2013-09-09 Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro V. A. nutarimu buvo sušvelnintos (t. 6, b. l. 24-25) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
R. Č. 2014-02-11 LR STT Kauno valdybos ITS specialisto nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 6, b .l. 58-59) – panaikintina.
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (atsiųstų į teismą kartu su baudžiamąja byla) klausimas sprendžiamas vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis:
1. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė Nr. DVD-3-14-13 (t. 1, b. l. 79-157); 2. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė Nr.DVD-3-58-13 (t. 1, b. l. 158-165); 3. 2013-02-27 apžiūros protokolo priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė Nr.DVD-3-60-13 (t. 1, b. l. 177-184); 4. 2013-02-28 slapto sekimo protokolo priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė Nr.DVD-3-59-13 (t. 1, b. l. 185-190); 5. 2013-02-25 apžiūros protokolo priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė Nr.VR5F16-00716 (t. 3, b. l. 48-54); 6. 2013-02-25 apžiūros protokolo priedas – skaitimeninė kompaktinė plokštelė Nr. DIGIDATA DVD+R (t. 3, b. l. 75-81; 7. 2014-01-29 apžiūros protokolo priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė Nr.DVD-3-1-14 (t. 3, b. l. 123-129); 8. 2013-02-27 (duomenys neskelbtini) rašto Nr.47SD-295 priedai – trys skaitmeninės kompaktinės plokštelės (t. 3, b. l. 156); 9. 2013-02-26 UAB SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS rašto Nr.623/13 priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė (t. 3, b. l. 160); 10. 2013-05-22 apžiūros protokolo priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė (t. 3, b. l. 178-186); 11. 2013-05-24 apžiūros protokolo priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė (t. 3, b. l. 190-198); 12. 2013-06-18 apžiūros protokolo priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė (t. 4, b. l. 1-4); 13. 2013-07-12 apžiūros protokolo priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė (t. 4, b. l. 5-7); 14. 2013-06-05 apžiūros protokolo priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė Nr.DVD-3-61-13 (t. 4, b. l. 50-57); 15. 2013-03-20 UAB OMNITEL rašto Nr.3700-568 priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė (t. 4, b. l. 160). 16. 2013-03-15 UAB BITĖ LIETUVA rašto Nr.5040-361 priedas – skaitmeninė kompaktinė plokštelė (t.4, b.l.188). 17. 2013-07-29 Lietuvos teismo ekspertizių centro rašto Nr.SE-1846 priedai – keturios skaitmeninės kompaktinės plokštelės (t.5 b.l.5-8) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie bylos.
18. Dvi metalinės plokštelės, priedai prie 2013-02-25 kratos protokolo (t.2, b.l. 143-144) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos V. P..
19. Vokas su dokumentais (UAB „L.“ dokumentai, 2 lapai), priedas prie 2014-01-22 apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 25-29); 21. Vokas su dokumentais ((duomenys neskelbtini) dokumentai, 14 lapų), priedas prie 2014-01-21 apžiūros protokolo (t.3, b.l. 48-54); 22. Vokas su dokumentais ((duomenys neskelbtini) dokumentas, 1 lapas) priedas prie 2014-01-22 apžiūros protokolo (t.3, b.l. 187-188); 23. Vokas su dokumentais ((duomenys neskelbtini) dokumentai, 12 lapų), priedas prie 2014-01-14 apžiūros protokolo (t.2, b.l. 166-170) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos.
20. Vokas su dokumentais (V. P. IĮ dokumentas, 1 lapas), priedas prie 2014-01-22 apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 61-63); 24. Vokas su dokumentais (V. P. IĮ dokumentai, 5 lapai), priedas prie 2014-01-15 apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 145-146) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. P..
Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų susijusių su ekspertinio tyrimo atlikimu, priteisimo iš kaltinamojo mano, jog tokio pobūdžio išlaidos negali būti pripažįstamos proceso išlaidomis BPK 103 str. 3 p. prasme. Specialiųjų tyrimų tarnyba patyrė proceso išlaidas susijusias su minėto tyrimo atlikimu, siekdama ištirti krosnelių rinkos vertę nustatytiems laikotarpiams, o BPK 104 str. 1 d. numatyta, kad proceso išlaidos ekspertui, specialistui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo išlaidų.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 72 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, tos pačios dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį K. K. pripažįstamas kaltu dėl to, kad apgaule kito asmens naudai įgijo svetimą turtą – pirties krosnį, kurios vertė 1902,12 Lt (atitinka 550,89 Eur). Taigi, nusikalstamu būdu kito asmens naudai įgytas turtas buvo K. K. padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių. Byloje nėra duomenų, kad įgytas svetimas turtas būtų grąžintas (duomenys neskelbtini) ar institucija būtų pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, ar būtų kitokiu būdu susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo. Taip pat krosnelės nėra galimybės paimti iš S. M., kuris su nusikalstama nebuvo susijęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308, 310 str., teismas
nusprendė:
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. – 50 MGL dydžio (1883 eurų) bauda.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę – 50 MGL dydžio (1883 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-02-25, 9 val. 25 min. iki 2013-02-27, 9 val. 05 min. ir paskirtą baudą sumažinti 4 MGL (150,64 Eur) bei paskirti galutinę sudendrintą bausmę 46 MGL dydžio 1732,36 Eur (tūkstančio septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų trisdešimt šešių centų) baudą.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.
K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš K. K. išieškoti konfiskuotino turto – nusikaltimo rezultato – pirties krosnelės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 550,89 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų aštuoniasdešimt devynis centus).
R. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamoųjų nusižengimų požymių.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
1. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę Nr. DVD-3-14-13 (t. 1, b. l. 79-157); 2. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų priedą – skaitiemeninę kompaktinę plokštelę Nr. DVD-3-58-13 (t. 1, b. l. 158-165); 3. 2013-02-27 apžiūros protokolo priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę Nr.DVD-3-60-13 (t.1, b.l.177-184); 4. 2013-02-28 slapto sekimo protokolo priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę Nr. DVD-3-59-13 (t. 1, b. l. 185-190); 5. 2013-02-25 apžiūros protokolo priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę Nr.VR5F16-00716 (t. 3, b. l. 48-54); 6. 2013-02-25 apžiūros protokolo priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę Nr. DIGIDATA DVD+R (t. 3, b. l. 75-81; 7. 2014-01-29 apžiūros protokolo priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę Nr.DVD-3-1-14 (t. 3, b. l. 123-129); 8. 2013-02-27 (duomenys neskelbtini) rašto Nr.47SD-295 priedus – tris skaitmenines kompaktines plokšteles (t. 3, b. l. 156); 9. 2013-02-26 UAB ,,SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ rašto Nr.623/13 priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę (t. 3, b. l. 160); 10. 2013-05-22 apžiūros protokolo priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę (t. 3, b. l. 178-186); 11. 2013-05-24 apžiūros protokolo priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę (t. 3, b. l. 190-198); 12. 2013-06-18 apžiūros protokolo priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę (t. 4, b. l. 1-4); 13. 2013-07-12 apžiūros protokolo priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę (t. 4, b. l. 5-7); 14. 2013-06-05 apžiūros protokolo priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštel Nr.DVD-3-61-13 (t. 4, b. l. 50-57); 15. 2013-03-20 UAB ,,OMNITEL“ rašto Nr.3700-568 priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę (t. 4, b. l. 160). 16. 2013-03-15 UAB ,,BITĖ LIETUVA“ rašto Nr.5040-361 priedą – skaitmeninę kompaktinę plokštelę (t. 4, b. l. 188). 17. 2013-07-29 Lietuvos teismo ekspertizių centro rašto Nr.SE-1846 priedus – keturias skaitmenines kompaktines plokšteles (t. 5 b. l. 5-8) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
18. Dvi metalines plokšteles (priedai prie 2013-02-25 kratos protokolo) (t. 2, b. l. 143-144) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. P.,
19. Voką su dokumentais (UAB „L.“ dokumentai, 2 lapai), priedą prie 2014-01-22 apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 25-29); 21. Voką su dokumentais ((duomenys neskelbtini) dokumentai, 14 lapų), priedą prie 2014-01-21 apžiūros protokolo (t. 3, b .l. 48-54); 22. Voką su dokumentais ((duomenys neskelbtini) dokumentas, 1 lapas) priedą prie 2014-01-22 apžiūros protokolo (t. 3, b. l. 187-188); 23. Vokas su dokumentais ((duomenys neskelbtini) dokumentai, 12 lapų), priedą prie 2014-01-14 apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 166-170) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
20. Voką su dokumentais (V. P. IĮ dokumentas, 1 lapas), priedą prie 2014-01-22 apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 61-63); 24. Voką su dokumentais (V. P. IĮ dokumentai, 5 lapai), priedą prie 2014-01-15 apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 145-146) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. P..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.