- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-06-04
- Bylos Nr.
- II-222-386/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00108-2009-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pažeidėjas
- R. D., Institucijos
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. D. , Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro - atstovui Mindaugui Džermeikai, 2009-06-01 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009-04-10 nutarimo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas (toliau – Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą) 2009-04-04 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 12), kuriame nurodė, kad R. D. 2009-04-04 17.05 val. Klaipėdoje, H. Manto g. – Pušyno g. sankryžoje chuliganiškai vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valstybinio Nr. ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. dėl chuliganiškų paskatų darė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, keliančius pavojų eismo ir žmonių saugumui (vairuodamas transporto priemonę, kai eismas buvo labai intensyvus ir visos juostos buvo užimtos, keitė kelis kartus važiavimo juostą, nerodydamas posūkių (nors sustoti ar apsisukti jam nereikėjo), be to, automobilio priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina. Šiais veiksmais R. D. pažeidė KET 115, 4, 88.2, 235 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas (toliau – Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą) 2009-04-10 nutarimu (b.l. 13) R. D. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskyrė 150 litų baudą, pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį – 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, ir vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. D. skundu (b.l. 5-7) prašo pakeisti nutarimą ir panaikinti nuobaudą, skirtą pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą. Skunde nurodoma, kad 2009-04-04 apie 17.00 val. jis važiavo Šiaurės prospektu prie jūros, tačiau Šiaurės pr. ir P. L. g. sankryžoje, užsišnekėjęs su kartu važiavusiu draugu, netyčia įsuko į trečiąją eismo juostą, iš kurios neturėjo galimybės važiuoti toliau P. L. g. jūros link. Šia juosta galima važiuoti tik į kairę - Herkaus Manto g. arba apsisukti. Jis pasuko į Herkaus Manto gatvę ir ja važiavo ieškodamas kur apsisukti, o tai galima buvo tik ties Herkaus Manto g. ir Pušyno g. sankryža, kurioje policijos pareigūnai jį ir sustabdė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad pareigūnų protokole nurodyta pažeidimo padarymo vieta – Herkaus Manto g. - Pušyno g. sankryža visiškai neatitinka tikrovės ir yra nelogiška. Neįmanoma tris ar keturis kartus keisti važiavimo krypties juostas vienoje sankryžoje ir dar tokioje nedidelėje kaip Herkaus Manto g. - Pušyno g. R. D. teigimu, jis į šią sankryžą net nebuvo įvažiavęs, kai pastebėjo, jog iš paskos važiavęs policijos pareigūnų automobilis įsijungė švyturėlius. Pareigūnai įjungė automobilyje įrengtus švyturėlius tik iki Herkaus Manto g. - Pušyno g. sankryžos likus apie 15-20 metrų, todėl jis nenorėdamas trukdyti eismui ties sankryža iš antros juostos grįžo į pirmąją, iš kurios įsuko į Pušyno g. ir iškarto sustojo. 2009-04-04 buvo šeštadienis, todėl eismas gatvėse apie 17.00 val. tikrai nebuvo labai intensyvus, nuo Šiaurės pr. - Herkaus Manto g. sankryžos kartu su juo važiavo apie 5-6 automobiliai. Atstumas nuo Šiaurės pr. - Herkaus Manto g. sankryžos iki Herkaus Manto g. - Pušyno g. sankryžos yra beveik 2 kilometrai. R. D. paaiškina, kad šiame kelio ruože keitė eismo juostas daugiausiai tris kartus, nes kelyje pasitaikė kliūtis - antroje eismo juostoje priešais jį labai lėtai (apie 20 km/h) važiavo automobilis, kuris trukdė eismui, todėl jį aplenkė, persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą, o iš jos grįžo vėl į antrąją eismo juostą, nes ieškojo vietos apsisukti. Šiais savo veiksmais pavojaus aplenktam automobiliui ar kitiems eismo dalyviams, žmonių saugumui nesukėlė, nes manevrą atliko įsitikinęs, jog tai daryti saugu, duodamas visiems eismo dalyviams kelią ir rodydamas posūkio signalą. Trečią kartą eismo juostą keitė tik ties Herkaus Manto g. -Pušyno g. sankryža, kai pamatė policijos automobilį su įjungtais švyturėliais - persirikiavo iš antrosios juostos į pirmąją, kuri buvo laisva, ir jokio pavojaus eismo ar žmonių saugumui nesukėlė. R. D. manymu, tamsinti automobilio stiklai ir atliktas lenkimo manevras negali būti laikomi chuliganišku vairavimu. Atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį galima tuo atveju, kai asmuo dėl chuliganiškų paskatų sukelia pavojų eismo dalyviams arba sau pačiam ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos aiškintinos kaip tyčinės, vidinės asmens paskatos ar motyvai, kurie ir lemia tai, jog asmuo vairuoja pavojingai, šiurkščiai pažeisdamas KET, rodydamas nepagarbą eismo dalyviams, siekdamas juos įžeisti, išprovokuoti ir tai pats supranta, dėl to kyla realus pavojus eismo saugumui arba (ir) eismo dalyviams. Tai veiksmai, kiekvieno protingo asmens suvokiami kaip akivaizdžiai pavojingi, kai tokiais veiksmais demonstruojami vairavimo manevrai ar įgūdžiai, kurie visiškai nepateisinami dėl sudaromo realaus pavojaus eismo saugumui ar eismo dalyviams. Tai ne tik KET nepaisymas, bet ir visuomenės interesų, žmonių bendro gyvenimo, moralės normų ignoravimas. R. D. nuomone, chuliganiškomis paskatomis laikytini tie atvejai, kai pažeidimas padaromas atrodytų be priežasties ir nėra paaiškinimo tokiam veiksmui, taip pat kai pažeidimas padaromas esant tik pretekstui. R. D. skunde pabrėžia, kad savo veiksmais nesiekė įžeisti ar pažeminti kitų eismo dalyvių. Be to, jis matė policijos patrulių automobilį, kuris važiavo apie 100 metrų atstumu, ir matė, kaip jis pasuko į Herkaus Manto g., todėl tikrai nebuvo suinteresuotas važiuoti įžūliai, provokuojančiai ar kitaip pažeidžiant KET. Liudytojų ar nukentėjusių nuo tariamai chuliganiškų veiksmų nėra, pareigūnai tokių nenustatė ir negalėjo nustatyti. Taip pat R. D. nurodo, kad paskirtos nuobaudos pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį neginčija ir labai gailisi dėl pažeidimo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepime (b.l. 29) su skundu nesutinka. Nurodo, kad R. D. padarė grubų KET pažeidimą, sistemingai pažeidinėja KET.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, atsiliepime (b.l. 28) su skundu nesutinka. Nurodo, kad R. D. padarė grubų KET pažeidimą, įrodymai yra surinkti ir pateikti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui nedalyvaujant.
Konstatuojama.
Skundžiamu nutarimu R. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 124² straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 123 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę inter alia už transporto priemonių vairavimą, neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šį pažeidimą pripažįsta, toje dalyje nutarimo neginčija. Teismas konstatuoja, kad pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga – protokolu (b.l. 12), tarnybiniais pranešimais (b.l. 14-15) – bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais teismo posėdžio metu.
R. D. nesutinka su tuo, kad yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Teismas konstatuoja, kad R. D. pripažįsta kelis kartus atlikęs lenkimo manevrą. Tarnybiniuose pranešimuose yra užfiksuota, kad jokių įspėjamųjų posūkio signalų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nerodė (b.l. 14-15). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas L. L. teismo posėdžio metu. Liudytojas taip pat nurodė, kad R. D. vairavo automobilį didesniu nei leistina greičiu. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis ir liudytojo parodymais. Pareigūnai neturi asmeninio suinteresuotumo neteisingai apkalbėti R. D. . Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones nuo 2003 m., yra baustas už KET pažeidimus daugiau kaip 30 kartų, 9 paskirtos baudos nėra sumokėtos (b.l. 16-25, 36), todėl akivaizdu, kad jis yra linkęs pažeidinėti KET. R. D. paaiškinimai, esą jis lenkdamas automobilius KET nepažeidė, vertintini, kaip bandymas išvengti atsakomybės.
Pažymėtina, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. D. vairuodamas transporto priemonę paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Kita vertus, teismas pažymi, kad šios veikos padarymas dar nereiškia, jog asmuo tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Nepakanka tarnybiniuose pranešimuose, protokole ir nutarime pateiktų abstrakčių pareigūnų vertinimų, nes byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymą dėl chuliganiškų paskatų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė prielaidomis negrindžiama. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.
ATPK 124² straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Įvertinus visus įrodymus, konstatuotina, kad teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Keistinas pažeidimo kvalifikavimas, R. D. skirtina administracinė nuobauda pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį.
Dėl nuobaudos paskyrimo.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad R. D. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b.l. 16-25) (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Įvertinus sunkinančias aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, jam skirtina maksimali nuobauda pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį – 800 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams (ATPK 30² straipsnis).
Įvertinus faktines ir teisines bylos aplinkybes, skundžiamas nutarimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
skundą patenkinti iš dalies. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009-04-10 nutarimą Nr. F247825 panaikinti.
R. D. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskirti 150 litų baudą, pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį – 800 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.