- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-159-238-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-2-00020-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- V. Š., G. V.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-238/2012;
Teisėjas D. Kantaravičius Teisminio proceso Nr. 1-61-2-00020-2009-3
2012 m. balandžio 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei ir Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, išteisintiesiems V. Š., G. V., gynėjams advokatams Karinai Račkauskienei, Edvardui Algirdui Žalnerauskui, Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Bužavo apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, bei R. K., R. Š.-A. ir G. V. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, išteisintos, joms nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kėdainių skyriaus civilinis ieškinys dėl 90 764,81 Lt, VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl 8 698,84 Lt bei VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 37089,16 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2009-12-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., siekdamas R. K. naudai sukčiaujant VSDFV biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje įgyjant motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, įdarbino 2007-10-01 R. K. šioje įmonėje, t. y. R. K. padavus savo duomenis V. Š., 2007-09-28 suklastojo darbo sutartį, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigoms, nustatydamas mokėti jai nepagrįstai didelį, t. y. 5 050 Lt, atlyginimą, R. K. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad šioje firmoje ji nedirbs ,ir pasirašius ją, tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31 jai apskaičiavo 12 694 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-03-31 15150 Lt ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDFV Jonavos skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį ir 2008 metų I ketvirtį, kuriuose nurodė, kad R. K. UAB (duomenys neskelbtini) 2007 metų IV ketvirtį apskaičiuotos 12 694 Lt pajamos ir pranešime apie 2008 metų I ketvirtį apskaičiuotos 15 150 Lt pajamos.
Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, 2008-04-04 R. K. pateikė VSDFV Kėdainių skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kėdainių skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2007 metų IV ketvirtį, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, serija C Nr. 0131095, ir įvertinęs UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamųjų pajamų dydį bei vadovaudamasis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praėjusį kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, priėmė sprendimą 2008-04-09 Nr. „Dėl R. K. teisės į motinystės pašalpą“ ir apskaičiavo 19 517,70 Lt motinystės pašalpą, iš kurių apskaičiavus tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 17 329 L, ir išmokėjo R. K. 17 329 Lt motinystės pašalpą.
Po to V. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2008-08-01 surašė įsakymą „Dėl atostogų R. K. iki vaikui sueis du metai“, ir žinodamas, kad duomenys įsakyme yra neteisingi, kad šioje firmoje R. K. buvo įdarbinta fiktyviai, siekiant sukčiaujant VSDFV biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, šį surašytą įsakymą patvirtino parašu, taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.
Po to R. K. 2008-08-27 pateikė VSDFV Kėdainių skyriui 2008-08-27 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą direktoriaus įsakymą Nr. 20 2008-08-01 dėl atostogų R. K. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, VSDFV Kėdainių skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų I ketvirtį, direktoriaus įsakymu ir vadovaudamasis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, VSDFV Kėdainių skyrius priėmė sprendimą 2008-09-09 Nr. SMTM-1011 „Dėl R. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ mokėti R. K. nuo 2008-08-01 iki 2010-05-16 113 763,81 Lt. Šią pašalpą apskaičiavus tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 102 455,20 Lt, iš kurių nuo 2008-08-01 iki 2009-11-01 jai buvo išmokėta 73 435,81 Lt.
Tokiu būdu V. Š. apgaule R. K. naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 17 329 Lt, išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 102 455,20 Lt, mokėtinus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 73435,81 Lt išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą ir padarė VSDFV biudžetui bendrą 90 764,81 Lt (17 329 Lt + 73 435,81 Lt) turtinę žalą. Dėl šių veiksmų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. Š. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2009-12-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Š.-A., siekdamas R. Š.-A. naudai, sukčiaujant VSDFV biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje įgyjant motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, įdarbino 2008-01-29 R. Š.-A. šioje įmonėje, t. y. R. Š.-A. padavus savo duomenis V. Š., kuris surašė darbo sutartį, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji 2008-01-29 priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigoms, nustatydamas mokėti jai nepagrįstai didelį, t. y. 5 050 Lt, atlyginimą, R. Š.-A. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad šioje firmoje ji nedirbs, ir pasirašius ją, ir tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-01-29-01 iki 2008-03-31 jai apskaičiavo 10 788,64 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30 – 15 150 Lt, ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDFV Jonavos skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį ir 2008 metų II ketvirtį, kuriuose nurodė, kad R. Š.-A. UAB (duomenys neskelbtini) 2008 metų I ketvirtį apskaičiuotos 10 788,64 Lt pajamos ir pranešime apie 2008 metų II ketvirtį apskaičiuotos 15 150 Lt pajamos.
Po to R. Š.-A. 2008-07-10 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų I ketvirtį, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, serija C Nr. 0151362, ir vadovaudamasis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praėjusį kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, priėmė sprendimą 2008-08-15 Nr. 6-24-20827 „Dėl R. Š.-A. teisės į motinystės pašalpą“ ir įvertinęs UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų draudžiamųjų pajamų dydį, R. Š.-A. apskaičiavo ir išmokėjo 15 643,47 Lt motinystės pašalpą.
Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2008-11-04 surašė įsakymą Nr. 24 „Dėl R. Š.-A. motinystės atostogų“, kuriame nurodė, kad R. Š.-A. suteikiamos motinystės atostogos nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 7 d., ir žinodamas, kad duomenys įsakyme neteisingi, kad šioje firmoje R. Š.-A. buvo įdarbinta fiktyviai, siekiant sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, šį surašytą įsakymą patvirtino parašu ir tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.
Po to R. Š.-A. 2008 m. lapkričio 7 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui 2008-11-07 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą direktoriaus įsakymą Nr. 24 2008-11-04 dėl atostogų R. Š.-A. iki vaikui sueis treji metai suteikimo ir tokiu būdu panaudojo šį suklastotą įsakymą, VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų II ketvirtį, direktoriaus įsakymu ir vadovaudamasis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą 2008-11-11 Nr. 6-24-31374 „Dėl R. Š.-A. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ mokėti R. Š.-A. nuo 2008-11-04 iki 2010-08-07 97 986,85 Lt, iš kurių nuo 2008-11-04 iki 2010-02-01 jai buvo išmokėta 71 155,37 Lt.
Tokiu būdu V. Š. apgaule R. Š.-A. naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 15 643,47 Lt, išmokėtus R. Š.-A. kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 97 986,85 Lt, mokėtinus R. Š.-A. kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 71 155,37 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą 86 798,84 Lt (15 643,47 Lt + 71155,37 Lt) turtinę žalą. Dėl šių veiksmų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. Š. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2009-12-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V. (buvusi pavardė – G.), siekdamas G. V. naudai, sukčiaujant VSDFV biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje įgyjant motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, įdarbino 2008-07-03 šioje įmonėje G. V., t. y. jai padavus savo duomenis V. Š., kuris surašė darbo sutartį, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji 2008-07-03 priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigoms, nustatydamas mokėti jai nepagrįstai didelį, t.y. 4000 Lt, atlyginimą, G. V. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad šioje firmoje ji nedirbs, ir pasirašius ją, ir tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-08-31 iki 2008-09-30 jai apskaičiavo 8 000 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31 – 12 000 Lt ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDFV Jonavos skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų III ketvirtį ir 2008 metų IV ketvirtį, kuriuose nurodė, kad G. V. UAB (duomenys neskelbtini) 2008 metų III ketvirtį apskaičiuotos 8 000 Lt pajamos ir pranešime apie 2008 metų IV ketvirtį apskaičiuotos 12000 Lt pajamos.
Po to G. V. 2009-01-07 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų III ketvirtį, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, serija C Nr. 0168693, ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praėjusį kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, priėmė sprendimą 2009-02-03 Nr. „Dėl G. V. teisės į motinystės pašalpą“ ir apskaičiavo 19 348,80 Lt motinystės pašalpą, iš kurių apskaičiavus tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 10 880,22 Lt, ir išmokėjo G. V. 10 880,22 Lt motinystės pašalpą.
Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2009-05-11 surašė įsakymą Nr. 31 „Dėl G. V. motinystės atostogų“, kuriame nurodė, kad G. V. suteikiamos motinystės atostogos nuo 2009-05-11 iki 2011-03-02, ir žinodamas, kad duomenys įsakyme neteisingi, kad šioje firmoje G. V. buvo įdarbinta fiktyviai, siekiant sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, šį surašytą įsakymą patvirtino parašu ir tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.
Po to G. V. 2009-05-11 pateikė VSDFV Kauno skyriui 2009-05-11 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą direktoriaus įsakymą Nr. 31 2009-05-11 dėl G. V. motinystės atostogų iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų IV ketvirtį, direktoriaus įsakymu ir vadovaudamasis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą 2009-05-13 Nr. 8.36-5082 „Dėl G. V. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ mokėti G. V. nuo 2009-05-11 iki 2011-03-02 109 687,65 Lt. Šią pašalpą apskaičiavus tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 68 077,12 Lt, iš kurių nuo 2008-08-01 iki 2010-01-01 jai buvo išmokėta 26 208,94 Lt.
Tokiu būdu V. Š. apgaule G. V. naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 10 880,22 Lt, išmokėtų kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 68 077,12 Lt, išmokamų kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 26 208,94 Lt išmokėjus, įgijo svetimą turtą ir padarė VSDFV biudžetui bendrą 37 089,16 Lt (10 880,22 Lt + 26 208,94 Lt) turtinę žalą. Dėl šių veiksmų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. Š. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis nuo 2007-10-01 iki 2009-12-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, Jonavos mieste, nesilaikydamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos duomenis surašę ir pasirašę asmenys“, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą – pasirašė ir perdavė VSDFV Jonavos skyriui neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų pajamas 2007 m. IV ketvirtį, 2008 metų I–IV ketvirčius, kur nurodė, kad deklaruojamu laikotarpiu – 2007 metais IV ketvirtį, pranešime 2008-01-04, iš viso bendrovės 5 darbuotojams buvo apskaičiuotos 18 558,61 Lt pajamos, nuo kurių įmokos – 6 306,22 Lt, iš kurių R. K. buvo apskaičiuotos 12694,61 Lt pajamos, nuo kurių 4 313,63 Lt įmokos, toliau deklaruojamu laikotarpiu – 2008 m. I ketvirtį, pranešime 2008-04-03, iš viso bendrovės 8 darbuotojams buvo apskaičiuotos 37165,91 Lt pajamos, nuo kurių įmokos –12 628,98 Lt, iš kurių R. K. buvo apskaičiuotos 15 150 Lt pajamos, nuo kurių 5 147,97 Lt įmokos, R. Š. buvo apskaičiuotos 10 788,64 Lt pajamos, nuo kurių 3665,98 Lt įmokos, toliau deklaruojamu laikotarpiu – 2008 m. II ketvirtį, pranešime 2008-07-08, 7 darbuotojams buvo apskaičiuotos 24 679,55 Lt pajamos, nuo kurių 8 386,11 Lt įmokos, iš kurių R. Š. – 15 150 Lt pajamos, nuo kurių 5 147,97 Lt įmokos, toliau deklaruojamu laikotarpiu – 2008 m. III ketvirtį, pranešimu 2008-10-09, 8 darbuotojams buvo apskaičiuotos 20 936,36 Lt pajamos, nuo kurių 7 114,17 Lt įmokos, iš kurių G. G. 11 636,36 Lt, įmokos – 3 954,03 Lt, toliau deklaruojamu laikotarpiu – 2008 metų IV ketvirtį, pranešime 2009-01-13, 6 darbuotojams buvo apskaičiuotos 20 100 Lt pajamos, nuo kurių įmokos – 6 829,98 Lt, iš kurių G. V. (buvusi G.) apskaičiuotos 12 000 Lt pajamos, iš kurių įmokos – 4 077,60 Lt, nors iš anksto buvo žinoma, kad į apskaitą buvo įtraukti duomenys, neatitinkantys tikrovės, t. y. fiksuojamas vadybininkų darbo laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir apskaičiuojami atlyginimai už neatliekamą darbą, t. y. neįvykus jokioms ūkinėms operacijoms ar ūkiniams įvykiams, dėl to pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti įmonės finansinės veiklos rezultatų, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2009-12-31. Dėl šių veiksmų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
R. K. buvo kaltinama tuo, kad ji nuo 2007-09-28, iš anksto susitarusi ir bendrai veikdama bendrininkų grupėje kartu (duomenys neskelbtini), direktoriumi V. Š., siekdama sukčiaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, iš anksto žinodama, kad ji yra nėščia, padavė savo duomenis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. Š., kuris ją fiktyviai įdarbino UAB (duomenys neskelbtini), surašydamas darbo sutartį Nr. 3 2007-09-28, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į darbą UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke, mokant 5050 Lt atlyginimą už 8 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, nors tuo pačiu metu žinodami, kad ji dirba AB (duomenys neskelbtini), ir direktorius, žinodamas, kad jo mėnesinis darbo užmokestis pagal jo darbo sutartį Nr. 1 2007-09-28 yra 1500 Lt, t. y. žinodami, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad šioje firmoje ji nedirbs, pasirašė ją ir tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31 jai apskaičiavo 12 694 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-03-31 – 15 150 Lt ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDFV Kėdainių skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį ir 2008 m. I ketvirtį, kuriuose nurodė, kad R. K. UAB (duomenys neskelbtini) 2007 metų IV ketvirtį apskaičiuotos 12 694 Lt pajamos ir pranešime apie 2008 metų I ketvirtį apskaičiuotos 15 150 Lt pajamos.
Po to ji 2008-04-04 pateikė VSDFV Kėdainių skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kėdainių skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2007 metų IV ketvirtį, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, serija C Nr. 0131095, ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praėjusį kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, priėmė sprendimą 2008-04-09 Nr. „Dėl R. K. teisės į motinystės pašalpą“ ir apskaičiavo 19 517,70 Lt motinystės pašalpą, iš kurių apskaičiavus tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 17 329 Lt, ir išmokėjo R. K. 17 329 Lt motinystės pašalpą.
Po to ji 2008-08-27 pateikė VSDFV Kėdainių skyriui 2008-08-27 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą direktoriaus įsakymą Nr. 20 2008-08-01 dėl atostogų R.K. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, VSDFV Kėdainių skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį, direktoriaus įsakymu ir vadovaudamasis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, VSDFV Kėdainių skyrius priėmė sprendimą 2008-09-09 Nr. SMTM-1011 „Dėl R. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ mokėti R. K. nuo 2008-08-01 iki 2010-05-16 113 763,81 Lt. Šią pašalpą apskaičiavus tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 102 455,20 Lt, iš kurių nuo 2008-08-01 iki 2009-11-01 jai buvo išmokėta 73435,81 Lt.
Tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 17 329 Lt, išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 102455,20 Lt, išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 73 435,81 Lt išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, padarė VSDFV biudžetui bendrą 90764,81 Lt (17 329 Lt + 73 435,81 Lt) turtinę žalą. Dėl šių veiksmų R. K. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.
R. Š.-A. buvo kaltinama tuo, kad ji nuo 2008-01-28, Jonavos mieste, iš anksto susitarusi ir bendrai veikdama bendrininkų grupėje kartu UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi V. Š., siekdama sukčiaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, iš anksto žinodama, kad ji yra nėščia, pateikė savo duomenis UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriui V. Š., kuris ją fiktyviai įdarbino UAB (duomenys neskelbtini), surašydamas darbo sutartį Nr. 8 2008-01-28, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į darbą UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke, mokant 5050 Lt atlyginimą už 8 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, nors tuo pačiu metu žinodami, kad ji šioje firmoje nedirbs, pasirašė ją ir tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-01-29-01 iki 2008-03-31 jai apskaičiavo 10 788,64 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30 – 15 150 Lt ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDFV Jonavos skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį ir 2008 metų II ketvirtį, kuriuose nurodė, kad R. Š.-A. UAB (duomenys neskelbtini) 2008 metų I ketvirtį apskaičiuotos 10 788,64 Lt pajamos ir pranešime apie 2008 metų II ketvirtį apskaičiuotos 15150 Lt pajamos.
Po to ji 2008-07-10 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kėdainių skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų I ketvirtį, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, serija C Nr. (duomenys neskelbtini), ir vadovaudamasis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praėjusį kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, priėmė sprendimą 2008-08-15 Nr. 6-24-20827 „Dėl R. Š.-A. teisės į motinystės pašalpą“ ir įvertinęs UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų draudžiamųjų pajamų dydį, R. Š.-A. apskaičiavo ir išmokėjo 15 643,47 Lt motinystės pašalpą.
Po to tęsiant nusikalstamą veiką, V. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2008-11-04 surašė įsakymą Nr. 24 „Dėl R. Š.-A. motinystės atostogų“, kuriame nurodė, kad R. Š.-A. suteikiamos motinystės atostogos nuo 2008-11-04 iki 2011-08-07, ir žinodamas, kad duomenys įsakyme neteisingi, kad šioje firmoje R. Š.-A. buvo įdarbinta fiktyviai, siekiant sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, šį surašytą įsakymą patvirtino parašu ir tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.
Po to ji 2008-11-07 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui 2008-11-07 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą direktoriaus įsakymą Nr. 24 2008-11-04 dėl atostogų R. Š.-A. iki vaikui sueis treji metai suteikimo ir tokiu būdu panaudojo šį suklastotą įsakymą, VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų II ketvirtį, direktoriaus įsakymu ir vadovaudamasis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą 2008-11-11 Nr. 6-24-31374 „Dėl R. Š.-A. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ mokėti R. Š.-A. nuo 2008-11-04 iki 2010-08-07 97 986,85 Lt, iš kurių nuo 2008-11-04 iki 2010-02-01 jai buvo išmokėta 71 155,37 Lt.
Tokiu būdu ji apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 15 643,47 Lt, išmokėtų kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 97 986,85 Lt, mokėtinų kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 71 155,37 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą 86798,84 turtinę žalą. Dėl šių veiksmų R. Š.-A. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.
G. V. buvo kaltinama tuo, kad ji nuo 2008-07-02, iš anksto susitarusi ir bendrai veikdama bendrininkų grupėje kartu UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi V. Š., siekdama sukčiaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, iš anksto žinodama, kad ji yra nėščia, padavė savo duomenis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. Š., kuris ją fiktyviai įdarbino UAB (duomenys neskelbtini), surašydamas darbo sutartį Nr. 9 2008-07-02, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į darbą UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke, mokant 4 000 Lt atlyginimą už 4 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, nors tuo pačiu metu žinodami, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), ir direktorius, žinodamas, kad jo mėnesinis darbo užmokestis pagal jo darbo sutartį Nr. 1 2007-09-28 yra 1 500 Lt, t. y. G. V. (G.), žinodama, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad šioje firmoje ji nedirbs, pasirašė ją ir tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. Toliau UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-08-31 iki 2008-09-30 jai apskaičiavo 8 000 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31 – 12000 Lt, ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDFV Kauno skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų III ketvirtį ir 2008 metų IV ketvirtį, kuriuose nurodė, kad G. V. (G.) UAB (duomenys neskelbtini) 2008 metų III ketvirtį apskaičiuotos 8 000 Lt pajamos ir pranešime apie 2008 metų IV ketvirtį apskaičiuotos 12 000 Lt pajamos.
Po to ji 2009-01-07 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų III ketvirtį, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, serija C Nr. 0168693, ir vadovaudamasis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praėjusį kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, priėmė sprendimą 2009-02-03 Nr. 8.37-1280 „Dėl G.V. teisės į motinystės pašalpą“ ir apskaičiavo 19 348,80 Lt motinystės pašalpą, iš kurių apskaičiavus tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 10 880,22 Lt, ir išmokėjo G. V. (G.) 10 880,22 Lt motinystės pašalpą.
Po to ji 2009-05-11 pateikė VSDFV Kauno skyriui 2009-05-11 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą direktoriaus įsakymą Nr. 31 2009-05-11 dėl G. V. motinystės atostogų iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų IV ketvirtį, direktoriaus įsakymu ir vadovaudamasis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą 2009-05-13 Nr. 8.36-5082 „Dėl G. V. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ mokėti G. V. (G.) nuo 2009-05-11 iki 2011-03-01 109 687,65 Lt. Šią pašalpą apskaičiavus tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 68 077,12 Lt, iš kurių nuo 2008-08-01 iki 2010-01-01 jai buvo išmokėta 26 208,94 Lt.
Tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 10 880,22 Lt, išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 68077,12 Lt, išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 26 208,94Lt išmokėjus, įgijo svetimą turtą ir padarė VSDFV biudžetui bendrą 37 089,16 Lt (10 880,22 Lt + 26 208,94 Lt) turtinę žalą.
Dėl šių veiksmų G. V. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-11-14 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas veikiant bendrininkų grupėje kartu su R. K., R. Š.-A. ir G. V.), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų, susijusių su R. K., R. Š.-A. ir G. V. įdarbinimu, klastojimas) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas); R. K., R. Š.-A. ir G. V. pripažinti kaltomis padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Priėmus naują apkaltinamąjį nuosprendį, apeliaciniu skundu taip pat prašoma skirti skunde nurodomas bausmes bei visiškai patenkinti VSDF Kėdainių skyriaus, VSDF Vilniaus skyriaus ir VSDF Kauno skyriaus civilinius ieškinius, priteisiant: solidariai iš V. Š. ir R. K. VSDFV Kėdainių skyriui 90 764,81 Lt; solidariai iš V. Š. ir R. Š.-A. VSDFV Vilniaus skyriui 86 798,84 Lt; solidariai iš V. Š. ir G. V. VSDFV Kauno skyriui 37 089,16 Lt.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas besąlygiškai vadovavosi išteisintųjų parodymų dalimi, juos teisinančių liudytojų G. L., M.Ž., A.Š. parodymais, nevertindamas šių asmenų parodymų nenuoseklumo, nelogiškumo ir prieštaravimo kitiems įrodymams. Be jokio objektyvaus pagrindo besąlygiškai atmetė liudytojo S.B. parodymus, specialaus tyrimo išvadą dėl UAB (duomenys neskelbtini)ūkinės-finansinės veiklos, o liudytojo S.B. parodymus įvardijo neva kaip teisinančius išteisintuosius. Be to, tirdamas įrodymus apylinkės teismas nepagrįstai šalino prokuroro klausimus apklausiamiems asmenims apie R.K., R. Š.-A. ir G. V. darbo specifiką, o apsiribojo tik abstrakčiais išteisintųjų paaiškinimais apie pastarųjų išteisintųjų darbo pobūdį. Šie įrodymų tyrimo pažeidimai užkirto kelią abejonių apie išteisintųjų realų darbą UAB (duomenys neskelbtini) pašalinimui bei sukūrė joms didesnę erdvę. Įrodymų tyrimo pažeidimą sąlygojo ir tai, jog paskirdamas kompleksinę finansų ir darbo ekonomikos ekspertizę, ekspertams buvo suformuluoti klausimai, kurių neprašė užduoti prokuroras. Skundo autoriaus nuomone, pirmas teismo suformuluotas klausimas nereikalauja specialių eksperto žinių, o atsakyti į šį klausimą užtenka tik elementarių aritmetinių paskaičiavimų, ar darbo užmokesčio sumos, nurodytos R.K., G.V. ir R.Š.-A. darbo sutartyse (kurių klastojimais kaltinami tiek V. Š., tiek R. K., R. Š.-A. ir G. V.), atitinka sumas, nurodytas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose. Atsakymas į antrą teismo suformuluotą klausimą yra įrašytas pirmame klausime, kad darbo užmokestis, mokėtas UAB (duomenys neskelbtini) minėtoms darbuotojoms, galimai buvo apskaičiuotas ne tik darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis apie jų dirbtas valandas, bet ir remiantis darbo sutartimi (įsakymu apie priėmimą į darbą).
Skunde taip pat nurodoma, jog tendencingai ir šališkai teismas įvertino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, todėl išvada, jog išteisintosios R. K., G. V. ir R. Š.-A. realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.
V. Š. parodymai apie būtinumą įmonėje (duomenys neskelbtini) turėti daug vadybininkų, ieškančių užsakymų UAB (duomenys neskelbtini) ir statybinių medžiagų įmonėje dirbusiems 14 statybininkų, paneigti objektyviais įrodymais. Specialaus tyrimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. dirbo vienas direktorius, viena buhalterė ir trys vadybininkai. 2008 metais įmonėje dirbo vienas direktorius, viena buhalterė, trys vadybininkai, vienas šaltkalvis, nuo 2008-08-01 iki 2008-09-05 du darbininkai (E. B. ir A. Č.) pagal terminuotą darbo sutartį. UAB (duomenys neskelbtini) didesnę dalį gautų objektų perleido savo subrangovams: V. Š., dirbusiam pagal verslo liudijimą, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Išteisintosios R. K. parodymai yra nenuoseklūs, evoliucionuojantys priklausomai nuo kitų ištirtų įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad pradėjusi dirbti UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2007-10-01, ji surado šiai įmonei verslo partnerį – (duomenys neskelbtini). Be to, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini)ieškojo šiam užsakymui optinių ir varinių kabelių. Teisminio nagrinėjimo metu išgirdusi naujai atsiradusio liudytojo A. Š. parodymus, kad R. K. jam skambino kelias savaites iki sutarties su „(duomenys neskelbtini) sudarymo (pastaba – sutartis sudaryta 2007-10-03), kad darbus UAB (duomenys neskelbtini) atliko užsakovo medžiagomis, R. K. pakeitė pirmiau duotus parodymus ir parodė, kad savo darbo funkcijas pradėjo vykdyti likus kelioms savaitėms iki įsidarbinimo UAB (duomenys neskelbtini). Būtent dar iki įsidarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) ji neva skambino į (duomenys neskelbtini) ir, prisistačiusi UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke, siūlė būsimos darbovietės paslaugas. Tokie R. K. parodymai yra nelogiški, kadangi jos tariamo skambučio A. Š. metu UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo nei būsimas įmonės direktorius V. Š., nei kiti darbininkai, dar nebuvo aišku, ar apskritai R. K. dirbs šioje įmonėje. Išteisintosios G. V. paaiškinimai apie statybines medžiagas ir jų paiešką yra abstraktūs. Ji negalėjo įvardyti putplasčio gamintojų, putplasčio markių, tinko rūšies, tai yra neturėjo žinių, kurios neišvengiamai atsiranda dirbant specifinį darbą, tokį kaip reikalingų statybinių medžiagų paieška. Be to, akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) G. V. darbo funkcijos – statybinių medžiagų paieška, buvo nereikalingos, nes įmonėje nuo 2008-09-05 dirbo tik vienas šaltkalvis V. J., o visus iš UAB (duomenys neskelbtini) gautus objektus UAB (duomenys neskelbtini) perleido subrangovams, kurie, V. Š. teigimu, darbus atliko savo medžiagomis.
Liudytojas M. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad statybos įmonė (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirbo direktoriumi, perleido įmonei (duomenys neskelbtini) kelis objektus Jonavoje ir Širvintose, kokius būtent objektus, tiksliai neatsimena. Darbo metu jam įkyriai skambino UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės R. ir G., užduodavo neprofesionalius klausimus, susijusius su statybos darbais. Klausimai keldavo M. Ž. juoką, jis liepdavo pasigilinti ir daugiau nebetrukdyti. Skambučių paskirtis buvo tokia, kad vadybininkėms skambino statybininkai, kurie klausdavo, kaip daryti vienokius ar kitokius darbus, vadybininkės suformuluodavo problemą ir skambindavo jam paklausti, kaip spręsti vieną ar kitą techninę užduotį. Pažymėtina, kad R. Š.-A. išleista gimdymo atostogų nuo 2008-07-01. UAB (duomenys neskelbtini) sutartis dėl objektų (kuriuos vėliau pagal subrangos sutartį perleido UAB (duomenys neskelbtini)) renovavimo su Jonavos r. savivaldybės administracija pasirašė 2008-07-09, 2008-07-10, 2008-10-10 ir 2008-10-20. Todėl R. Š.-A. negalėjo skambinti M. Ž., nes ji jau buvo išleista gimdymo atostogų. Be to, visus iš UAB (duomenys neskelbtini) gautus objektus UAB (duomenys neskelbtini) perleido subrangovams, kurie, V. Š. teigimu, darbus atliko savo medžiagomis, dėl to ir kitai UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei G. V. nebuvo jokio būtinumo skambinti M. Ž. dėl vienos ar kitos iškilusios techninės problemos ar statybinių medžiagų derinimo, o tai dar kartą patvirtina M. Ž. parodymų nepatikimumą.
Liudytojas G. L. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) marketingo direktoriumi, darbo metu pas jį kelis kartus buvo atvykusi R. Š., kuri atvežė UAB (duomenys neskelbtini) komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo bendrovės (duomenys neskelbtini) vystomuose statybos objektuose. Apklausiamas teisme G. L. pateikė šiuos tris komercinius pasiūlymus prie bylos. Liudytojo G. L. parodymai ir jo teismui pateikti 3 komerciniai pasiūlymai, neva gauti iš R. Š.-A. jai atstovaujant UAB (duomenys neskelbtini), datuojami 2008-02-14, 2008-05-12 ir 2008-06-14, vertintini kaip teismo klaidinimas, nes pasiūlymuose siūlomos paslaugos nurodytos kartu su PVM. Pažymėtina, kad R. Š.-A. nuo 2008-07-01 išleista gimdymo atostogų, o UAB „(duomenys neskelbtini) tapo PVM mokėtoja tik nuo 2008-08-04. Antra, liudytojas G. L. atsiranda procese tik pradėjus nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, R. Š.-A. gynėjui advokatui R. L. paprašius iškviesti šį asmenį į apklausą. Iki šio momento G. L. neminėjo nei V. Š., nei R. Š.-A..
Liudytojas D. M. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) statybos techniniu prižiūrėtoju. Įmonė (duomenys neskelbtini) sudarė subrangos sutartį su V. Š. įmone, kuri atliko darbus remontuojant Jonavoje knygyną, du lopšelius, Krašto muziejų. Derybas dėl sutarčių sudarymo vedė M. Ž., ir apie jų detales D. M. nežinoma. Pagal savo darbo pobūdį jis prižiūrėjo subrangovo, t. y. V. Š. įmonės atliekamus darbus, reguliariai lankydavosi paminėtuose objektuose, maždaug kartą į savaitę, tardavosi su V. Š., ko reikia, nes būdavo neatitikimų. Ar darbus atliko V. Š. įmonė ar jos subrangovai, neprisimenąs. D. M. teigimu, jam skambindavo dvi merginos, dirbusios UAB (duomenys neskelbtini), vardu G ir R., – skambindavo dėl naujų objektų ir dėl galimumo naudoti vienokias ar kitokias medžiagas – plyteles keramikines ar akmens masės. D. M. išsakyti teiginiai kelia pagrįstų abejonių jo parodymų tikrumu ir patikimumu, nes R. Š.-A. nuo 2008-07-01 išleista gimdymo atostogų, o sutartys tarp Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl objektų renovavimo, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) vėliau perleido UAB (duomenys neskelbtini), pasirašytos 2008-07-09, 2008-07-10, 2008-10-10 ir 2008-10-20. Antra, nelogiški D. M. paaiškinimai dėl būtinumo derinti statybinių medžiagų klausimus telefonu su vadybininkėmis, nes D. M. teigimu, jam teko reguliariai lankytis objektuose, betarpiškai kontroliuoti statybos eigą ir tiesiogiai bendrauti su įmonės vadovu V. Š..
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Su UAB (duomenys neskelbtini) atsakingais darbuotojais statybos subrangos sutartis buvo sudaryta 2008-07-03. Bendravo elektroniniu paštu, telefonu. UAB (duomenys neskelbtini) atlikinėjo darbus įeigos kontrolės sistemų įrengimo AB (duomenys neskelbtini) objektuose. Kad visiškai būtų įvykdyti visi darbai, įmonei reikėjo pasisamdyti subrangovą. Tuomet vykdė regioninę apklausą dėl projektavimo kontrolės įdiegimo geležinkelio stotyse ir tos įmonės, kuri atsiuntė mažiausią pasiūlymo kainą, tai yra įmonės (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) niekur nesiskelbė, kad reikalingi subrangovai statybos darbams atlikti AB (duomenys neskelbtini). Sutarties derinimo metu bendravo su direktoriumi V. Š.. Pažymėtina, kad liudytojas S. B. neigia turėjęs kontaktų su kuo nors, išskyrus V. Š., tai yra savo parodymais liudytojas S. B. paneigia R. Š.-A. ir V. Š. parodymus, kad R. Š.-A. dėl darbo UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje remiasi šio liudytojo parodymais, kaip neva patvirtinančiais išteisintųjų nekaltumą.
Vertinant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, akivaizdu, kad R. K., R. Š.-A. ir G. V. realiai nedirbo jokio darbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Pirma, būtinumas UAB „(duomenys neskelbtini) turėti kelis vadybininkus, neva ieškančius užsakymų, ir vieną šaltkalvį prieštarauja tiek logikos, tiek ekonomikos dėsniams, o V. Š. teiginiai, kad įmonė (duomenys neskelbtini) turėjo 14 darbininkų ir galėjo vykdyti plataus masto statybos darbus, kuriems medžiagų ieškojo išteisintoji G. V., prieštarauja objektyviems duomenims, kuriais nustatyta, kad šioje įmonėje dirbo tik vienas šaltkalvis. Antra, vienintelis R. K. abejotinas darbo UAB (duomenys neskelbtini) rezultatas – tai, kad ji neva surado įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau tokį darbą ji atliko dar iki įsidarbinimo UAB (duomenys neskelbtini). Įsidarbinusi į UAB (duomenys neskelbtini) ji visiškai nesidomėjo savo darbo rezultatais, jokių darbo rezultatų nerodė. Trečia, visiškai atmestini liudytojų G. L., M. Ž. ir D. M. parodymai, kad jiems teko bendrauti su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkėmis R. Š.-A. ir G. V., kadangi šių asmenų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir logikos dėsniams. Ketvirta, įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius S. B. neigia turėjęs kontaktų su kuo nors, išskyrus V. Š.. Įmonė (duomenys neskelbtini) laimėjo konkursus, skelbtus Jonavos rajone, jau R. Š.-A. išėjus gimdymo atostogų. Todėl R. Š.-A. įnašas į įmonės (duomenys neskelbtini) sutarčių sudarymą su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) abejotinas. Apelianto nuomone, visuma šių įrodymų leidžia pagrįstai teigti, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) R. K., R. Š.-A. ir G. V. buvo įdarbintos ir atlyginimas joms buvo mokamas ne už atliktus darbus, bet gauti kuo didesnes valstybinio socialinio draudimo išmokas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą išteisintieji V. Š., R. K. ir G. V. prašo nuosprendį palikti nepakeistą, o Jonavos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų tikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė, apelianto manymu, išteisintųjų kaltumą patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė teisingai. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą, o įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, dėl to padarė teisingas išvadas.
Teismo nuosprendžiu V. Š., R. K., R. Š.-A., G. V. išteisinti tuo pagrindu, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teismas nustatė, kad išteisintųjų veiksmuose nėra sukčiavimo, apgaulės bei dokumentų, kurių pagrindu buvo mokama pašalpa, klastojimo požymių.
Teismas nustatė, kad įmonė veiklą vykdė, ji nebuvo fiktyvi, joje dirbo asmenys, tarp jų ir išteisintieji, su jomis buvo sudarytos darbo sutartys, pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, o R. K., R. Š.-A., G. V. dirbo realiai. Teismas nenustatė, kad darbo užmokestis buvo mokamas nepagrįstai ar išteisintosios gavo jį neteisėtai.
Teismas nustatė, kad darbo santykiai tarp darbuotojų (išteisintųjų) ir darbdavio nebuvo fiktyvūs, o įmonė objektyviai galėjo mokėti nustatyto dydžio atlyginimą, darbo užmokestis nebuvo aiškiai per didelis ir atitiko įmonės finansines galimybes.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai išdėstė kaltinimo pateiktus įrodymus, juos vertino, taip pat teismas pateikė nustatytų aplinkybių duomenis, įrodymų įvertinimo motyvus, teismo išvadas dėl kaltinamųjų išteisinimo. Kolegija nustatė, kad teismo išvados yra teisingos, todėl daroma išvada, kad išvados padarytos pagrįstai ir nuosprendis surašytas tinkamai.
Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Apylinkės teismas konstatavo, kad sukčiavimo ir apgaulės požymių išteisintųjų veikoje nenustatė, todėl juos išteisino.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo G. L. parodymai apie R. Š. pateiktus komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo vertintini kritiškai dėl to, kad šis liudytojas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už dokumentų klastojimą ir žalos padarymą apgaule, o tai leidžia abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu. Apeliaciniame skunde nėra nurodama, ar šio liudytojo atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, jeigu to nėra, tokie teiginiai akivaizdžiai prieštarauja BPK 44 straipsnyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Net jeigu minėtas liudytojas ir yra nuteistas, jis nuteistas kitoje byloje, ir vien dėl šios priežasties prokuroro nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti liudytojo parodymus šioje byloje kaip nepatikimus. Skundo autoriaus nuomone, kritiškai vertintini R. L. teismui pateikti trys komerciniai pasiūlymai, nes juose nurodytos kainos su PVM, kai pasiūlymų pateikimo metu bendrovė nebuvo PVM mokėtoja. Kolegijos nuomone, atsižvelgdama į apyvartą, gaunamas pajamas ir įmonės veiklos rezultatus, UAB (duomenys neskelbtini) galėjo pagrįstai planuoti tapti PVM mokėtoja, todėl pasiūlymuose teikė kainas, nurodytas su apskaičiuotu PVM. Apeliacinio skundo teiginiai, kad komercinių pasiūlymų metu UAB (duomenys neskelbtini) turėjo tik kelis darbuotojus, o siūlėsi atlikti didelio masto statybos darbus, taip pat nesudaro pagrindo vertinti pasiūlymus kritiškai. Statybos darbams atlikti UAB (duomenys neskelbtini) galėjo sudaryti subrangos sutartis, tai sėkmingai buvo daroma vykdant UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus (2010 metų sausio 26 d. specialisto išvados Nr. 5-2/14 5-6 lapai).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo G. L. parodymais nėra pagrindo tikėti, nes jie atsirado tik bylą nagrinėjant teisme ir gynėjui paprašius jį iškviesti apklausai. Kolegija pažymi, kad proceso dalyviai turi teisę viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, teikti prašymus šaukti naujus liudytojus (LR BPK 270 straipsnio 1 dalis), tiek teikti įrodymus.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad teismas neapklausė S. B. ir atmetė jo parodymus. Gi apeliacinės instancijos teisme apklausus S. B., jis patvirtino aplinkybę apie tai, kad su V. Š. įmone pasirašė sutartis, o prieš jas pasirašant bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) atstove, kurios vardas R. . Tokiu būdu nepaneigta aplinkybė, kad išteisintoji R. Š.-A. kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovė bendravo su S. B. prieš pasirašant sutartis.
Prokuroro nuomone, liudytojų D. M. ir M. Ž. parodymai nepatikimi, kaltinamoji R. Š.-A. negalėjo skambinti šiems darbuotojams, nes sutartys su Jonavos rajono savivaldybe sudarytos jau po šios darbuotojos išėjimo gimdymo atostogų. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. Š.-A., kaip ir kitos išteisintosios, UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vadybininkėmis, į jų darbo funkcijas įėjo užsakovų paieška. Liudytojas M. Ž. nurodė, kad vadybininkės, ypač Rasa, siūlė įvairius komercinius pasiūlymus. Vien ta aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo sudariusi sutarčių su Jonavos rajono savivaldybe, nepaneigia fakto, kad R. Š.-A. teikė komercinius pasiūlymus ir siūlė UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas ar reklamavo bendrovę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai ir galėjo būti jos darbo indėlis (ar rezultatas), vėliau lėmęs sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini) sudarymą. Skundo argumentai, jog G. V. negalėjo skambinti D. M. ir M. Ž., nes subrangovai objektus renovavo savo medžiagomis, taip pat nesudaro pagrindo abejoti jų ir G. V. parodymais. Statybos darbų eigoje klausimas dėl statybos darbams reikalingų medžiagų panaudojimo, jų rūšies, spalvos ar kitos kokybinės charakteristikos galėjo kilti natūraliai, todėl akivaizdu, kad G. V. veiksmai buvo būtini vykdant sutartinius įsipareigojimus. Statybos darbų apimtis pagal UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus buvo didelė, todėl ir G. V. atliekamo darbo poreikis irgi buvo realus. Prokuroras teismui yra pateikęs 2010-12-14 Jonavos rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriame nurodyta, kad viešieji pirkimai buvo paskelbti 2008-06-18- vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) remonto darbams atlikti, 2008-06-26 Jonavos Krašto muziejaus remonto darbams atlikti. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) dar dirbant R. Š.-A. žinojo apie savo apsisprendimą dalyvauti konkurse ir subrangovų reikalingumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skunde nurodytų aplinkybių, kad R. K., R. Š.-A. ir G. V. realiai nedirbo jokio darbo UAB (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ir specialisto išvada. Pastarojoje nustatyta, kad ši įmonė veikė pelningai, jos gaunamų pajamų pakako išteisintųjų darbo užmokesčiui išmokėti. Todėl teisingai spręsta, kad prokuroras neįrodė esminio dalyko, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo objektyviai pajėgi mokėti sutarto dydžio darbo užmokestį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, specialisto išvada patvirtina faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo realiai veikianti įmonė, vykdanti veiklą, gaunanti realias pajamas, mokanti darbo užmokesčius jos darbuotojams. 2007 metais įmonė turėjo 37 924 Lt pajamas ir 7 953 Lt pelną, 2008 metais – 85 5261 Lt pajamas ir 17 248 Lt pelną. Pirmieji darbo užmokesčiai darbuotojams buvo pradėti mokėti 2008 metų pradžioje, kai buvo gauti atsiskaitymai iš UAB (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė taip pat patvirtina faktą, kad darbo užmokesčiai buvo mokami realiai, iš realių pajamų, kurios atsispindi buhalterinėje apskaitoje. Apeliacinio skundo teiginiai, kad R. K. darbas nedavė rezultato, nėra teisiškai reikšmingi byloje. Vadybininko darbas ne visada gali atnešti rezultatą, tačiau vien tai nepaneigia paties darbo fakto realumo. Priešingai nei teigia apeliantas, darbo rezultatas UAB (duomenys neskelbtini) buvo žymus. Bendradarbiavimas su UAB (duomenys neskelbtini) tęsiasi iki šiol (liudytojo A. Š., išteisintojo V. Š. parodymai). Pagal 2007-10-03 sutartį, sudarytą su minėta bendrove, UAB (duomenys neskelbtini) gavo 67 014,59 Lt pajamas.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje darbo sutarties sąvoka apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Sudarytose darbo sutartyse išteisintosios R. K., R. Š.-A. ir G. V. sulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojos darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų, t. y. įvykdė DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad išteisintosios R. K., R. Š.-A. ir G. V. buvo priimtos dirbti vadybininkėmis UAB (duomenys neskelbtini), bei tai, kad darbo sutartyse nebuvo nurodyta, kad jos darbo metu privalo būti įmonės buveinėje, jų pareiga buvo ieškoti statybos darbų užsakovų, siūlyti UAB (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas, ieškoti klientų. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad juose padaryti įrašai apie tai, kad R. K., R. Š.-A. ir G. V. ėjo UAB (duomenys neskelbtini) nuo jų priėmimo į darbą dienos po 8 valandas per dieną vadybininkių pareigas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiais atvejais nebuvo jokios apgaulės, nes pasirašius su R. K., R. Š.-A. ir G. V. darbo sutartis, jos buvo privalomai apdraustos ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo joms mokamo darbo užmokesčio buvo apskaičiuojamos bei mokamos socialinio draudimo įmokos. Dėl to pagal bylos duomenis matyti, jog pagrįstai nebuvo nenustatyta ne tik apgaulė, bet ir darbo santykių neatlygintinumo arba fiktyvumo požymiai. Kolegijos nuomone, argumentai, kad išteisintosioms priskaičiuotas darbo užmokestis buvo neadekvatus kitiems darbuotojams skaičiuotam darbo užmokesčiui, taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, kad VSDFV skyriams pateikti dokumentai buvo suklastoti. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra duomenų, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. Š. nustatė ir mokėjo vadybininkėms R. K., R. Š.-A. ir G. V. 4000–5050 Lt darbo užmokestį, siekdamas padidinti jų draudžiamąsias pajamas, kad jos gautų iš VSDFV biudžeto kuo didesnes motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas. Nesant neginčijamų įrodymų, kad R. K., R. Š.-A. ir G. V. su V. Š. tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldė ar pasisavino svetimą turtą arba įgijo teisę į jį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnį. Kolegija taip pat pažymi, jog sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje išteisintųjų veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog R. K., R. Š.-A. ir G. V. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, o tokius veiksmus joms padėjo atlikti V. Š.. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad joje nepateikta faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad R. K., R. Š.-A. ir G. V. gavo didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą apgaulės būdu, t. y. fiktyviai jas įdarbinus, sumokėjus įmokas į VSDFV biudžetą bei iš jo atitinkamai gavus didesnes motinystės pašalpas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes paminėtina, kad pripažinus aptariamus veiksmus nusikalstamais, susidarytų tokia situacija, kad moteris, tapusi nėščia, nebeturėtų teisės ir negalėtų įsidarbinti į antrą darbą, gauti didesnio atlyginimo, darbdavys jai atlyginimo nebegalėtų didinti, nes už tai tiek darbdavys, tiek nėščia moteris būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Atkreiptinas dėmesys, kad R. K., R. Š.-A., G. V. ir V. Š. veiksmuose nenustačius būtinojo sukčiavimo sudėčiai požymio – apgaulės, nėra pagrindo teigti, kad jos suklastojo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus, kurių pagrindu R. K., R. Š.-A., G. V. buvo paskirta motinystės pašalpa. Todėl išteisintųjų veiksmuose skundžiamu nuosprendžiu teisingai nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų dokumento klastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) požymių.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Kolegija pažymi, jog teismo atliekami procesiniai veiksmai byloje negali būti laikomi jo šališkumo patvirtinimu. BPK 241 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas. BPK 275 straipsnis numato, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas atmeta klausimus, kurie nesusiję su byla. Tai, kad pirmosios instancijos teismas vykdė BPK nuostatas bei neleido prokurorui užduoti klausimų, kurie neturėjo jokio ryšio su nagrinėjama byla, negali būti laikoma teismo šališkumo įrodymu, juolab kad jokių realių aplinkybių, sudarančių BPK 58 straipsnyje nurodytus nušalimo pagrindus, prokuroras nenurodė. Be to, kolegija nesutinka su ir skundo teiginiais dėl klausimų ekspertams suformulavimo. Pirmi trys prokuroro pateikti klausimai ekspertams buvo susiję su liudytojo G. L. pateiktu komerciniu pasiūlymu UAB (duomenys neskelbtini). Sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) taip ir nebuvo sudaryta, todėl prokuroro užduoti klausimai neturėjo tiesioginio ryšio su nagrinėjama baudžiamąja byla, todėl ekspertams davus išvadą šiais klausimais, nebūtų gauta reikšminga bylai informacija. Vien tik komercinio pasiūlymo buvimas leidžia spręsti apie vykdytą darbinę veiklą. Prokuroro užduotas klausimas „Ar UAB (duomenys neskelbtini) 2008-02-14 turėjo pakankamai nuosavos darbo jėgos ir įrenginių resursų ar turėjo ilgalaikių partnerystės sutarčių su kitomis statybos įmonėmis atlikti UAB (duomenys neskelbtini) naudai jo nurodytus statybos darbus“, kaip minėta, reikšmės bylai neturėtų. Byloje yra pateikti duomenys, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus kitų užsakovų naudai, UAB (duomenys neskelbtini) pati statybos rangos darbų neatliko, o šiems darbams samdė subrangovus. Prokuroro užduotas klausimas „Ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai sutarčių su kitomis statybos įmonėmis atlikti UAB (duomenys neskelbtini) naudai darbus“, yra fakto klausimas ir nepriklauso eksperto kompetencijai, todėl teismas pagrįstai šių klausimų ekspertams neuždavė.
Prokuroro užduoti klausimai, ar R. K., G. V. ir R. Š.-A. UAB „(duomenys neskelbtini) mokėtas darbo užmokestis buvo pagrįstas įmonės (duomenys neskelbtini) ekonominiais rodikliais ir kokią ekonominę naudą įmonei (duomenys neskelbtini) davė R. K., G. V. ir R. Š.-A. faktiškai atliktas darbas, taip pat neturėtų reikšmės bylai ir galutinio procesinio sprendimo priėmimui. Remiantis formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, darbo užmokestis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo dalykas. Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Klausimas, ar pagrįsti G. V. ir V. Š. teiginiai, kad G. V. nuo 2008-07-03 iki 2009-01-05 dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke ieškojo ir surado statybinių medžiagų (putplasčio, tinko, smėlio ir kt.) bei įrenginių (pastolių ir kt.) statybos objektams, taip pat nepriklauso eksperto kompetencijai, nes liudytojų bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymų vertinimas yra priskiriamas teismo kompetencijai.
Be to, V. Š. buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. kad jis pasirašė ir perdavė VSDFV Jonavos skyriui neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų pajamas, nors iš anksto buvo žinoma, kad į apskaitą buvo įtraukti duomenys, neatitinkantys tikrovės, t. y. fiksuojamas vadybininkų darbo laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir apskaičiuojami atlyginimai už neatliekamą darbą, t. y. neįvykus jokioms ūkinėms operacijoms ar ūkiniams įvykiams, dėl ko pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti įmonės finansinės veiklos rezultatų, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2009-12-31. Kadangi nenustatyta, kad V. Š. į buhalterinę apskaitą būtų įtraukęs suklastotų, tikrų dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, dėl ko nebūtų galima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už nuo 2007-10-01 iki 2009-12-31, pastarasis kaltinimas V. Š. inkriminuotas nepagrįstai. Visi kaltinamajame akte minimi duomenys buvo tikri, jie buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, todėl nebuvo jokių problemų norint nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį arba struktūrą.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tas, kad teismo posėdžio metu teisėjas šalino kai kuriuos prokuroro klausimus, o ekspertams suformulavo klausimus, kurių neprašė užduoti prokuroras. Kolegija pažymi, kad šie argumentai nepagrįsti, nes teismas turi teisę šalinti klausimus, kurie nesusiję su byla, o skirdamas ekspertizę nėra saistomas privalomai užduoti tik tuos klausimus, kuriuos pateikia proceso dalyviai.
Taigi, padarius išvadą, kad šioje byloje R. K., R. Š.-A., G. V. ir V. Š. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių, skundžiamame nuosprendyje, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, šioje byloje esantis civilis ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Be to, kadangi konstatuota, jog apylinkės teismas R. K., R. Š.-A., G. V. ir V. Š. atžvilgiu priėmė teisingą išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinio skundo motyvai dėl skirtinų bausmių yra nevertinami.
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, teismo nuosprendis paliekamas galioti.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Bužavo apeliacinį skundą atmesti.