Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjo D. M., gim. 1977 m. kovo 20 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties, kuria jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

iš skundo medžiagos matyti, kad skundžiamos nutarties metu D. M. buvo pateiktas įtarimas dėl to, kad jis, galimai veikdamas organizuotoje grupėje su K. N. bei D. Č. ir jam žinomais nusikalstamo susivienijimo nariais V. K., S. Č. bei B. K., laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2010 m. spalio 28 d. dalyvavo sunkaus nusikaltimo - neteisėto disponavimo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis padaryme, darant šį nusikaltimą vykdė S. Č. duotas užduotis ir atliko nusikaltimo padėjėjo vaidmenį, o būtent:

D. M. su K. N. ir D. Č. iš nusikalstamo susivienijimo nario S. Č., veikusio su nusikalstamo suvienijimo nariais V. K. bei B. K. 2010 m. vasario pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos – 2010 m. vasario 28 d. laikotarpiu, tiek tiesiogiai, tiek mobiliojo ryšio telefonais, gavo nurodymą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 2010 m. vasario 28 d. Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame sandėlyje iš vilkiko iškrauti ir laikyti 2010 m. vasario 28 d. kontrabandos būdu įvežtas į Lietuvos Respubliką 1 856 755,40 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 3 338 400 vnt. cigarečių „Viceroy“, 1 506 800 vnt. cigarečių „Imperial Classic“, 1 147 000 vnt. cigarečių „LD“ ir 2600 vnt. kitų cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos akciziniais ženklais.

Vykdydamas šį nusikalstamo susivienijimo nario S. Č., veikusio su nusikalstamo suvienijimo nariais V. K. bei B. K., nurodymus, D. M., veikdamas tiesiogine tyčia, organizuotoje grupėje su K. N. ir D. Č., 2010 m. vasario 28 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.30 val., kol buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis bei 3.1 punkto reikalavimus, jog fiziniams asmenims leidžiama laikyti įvežtus į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 (vieno šimto) pakelių cigarečių, Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame sandėlyje laikė 2010 m. vasario 28 d., apie 18 val. 44 min., kontrabandos būdu įvežtas į Lietuvos Respubliką akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą - 1 856 755,40 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 3 338 400 vnt. cigarečių „Viceroy“, 1 506 800 vnt. cigarečių „Imperial Classic“, 1 147 000 vnt. cigarečių „LD“ ir 2600 vnt. kitų cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos akciziniais ženklais ir šiuos tabako gaminius krovė iš Rusijos Federacijos piliečio V. G. į šią vietą atvairuoto vilkiko „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Kogel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais jis įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 25 str. 3 d. ir 199² str. 1 d.

Be to, D. M. 2012 m. balandžio 11 d., apie 07 val. 30 min., būdamas sulaikytas įtariant jį Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 199² str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymu, pagal 2012 m. balandžio 10 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro priimtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste –BPK) 140 str. 2 d. numatytą nutarimą laikinai sulaikyti asmenį, po to, kai šis nutarimas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų jam buvo pateiktas susipažinti, veikdamas tiesiogine tyčia, iš jo laikymo vietos – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, pabėgo, iššokdamas pro antro aukšto balkoną. Šiais veiksmais jis įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 241 str. 1 d.

Taip pat D. M. 2012 m. balandžio 11 d., apie 08.00 val., Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje autobusų stotelėje, panaudodamas fizinį smurtą - spyręs koja į autobuso duris ir suduodamas smūgį į krūtinės sritį jį sulaikyti bandžiusiam Muitinės kriminalinės tarnybos paieškos skyriaus vyresniajam inspektoriui R. T., taip pasipriešino šiam valstybės tarnautojui. Šiais veiksmais jis įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

D. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. numatyta tvarka sulaikytas 2012 m. balandžio 12 d., 13.50 val. Jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviem mėnesiams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartyje savo sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, t. y. iki 2012 m. rugpjūčio 13 d., motyvavo tuo, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei, kad būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Skundu D. M. prašo jo skundą nagrinėti ypatingos skubos tvarka, nes turi dvejų metų sūnų (duomenys neskelbtini) ir keturių mėnesių sūnų (duomenys neskelbtini), dėl ko jo sutuoktinei yra reikalinga pagalba, ir panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį.

Skunde teigiama, kad duomenų, leidžiančių manyti jog D. M. padarė jam inkriminuojamas veikas byloje nėra. Visi šie duomenys yra kitų įtariamųjų atžvilgiu, todėl tokie duomenys negali būti taikomi suimtajam. Be to, teismo posėdžio metu susipažinus su byloje esančia medžiaga matyti, kad kokių nors duomenų, o tuo labiau įrodymų, kad D. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. 199² str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nėra.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2012 m. balandžio 11 d., 7.00 val. ryto, atvykus Muitinės Kriminalinės tarnybos pareigūnams į D. M. gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, juos įsileidus, D. M. paprašė leisti apsirengti. Jam nebuvo paskelbtas prokuroro nutarimas dėl laikinojo sulaikymo. Kadangi D. M. įsileidęs pareigūnus prausėsi ir rengėsi, tuo metu su šiuo pranešimu susipažino jo sutuoktinė, todėl D. M. nebuvo susipažinęs su prokuroro nutarimu dėl jo laikino sulaikymo. Be to, D. M. pats, niekieno neverčiamas atvyko pas ikiteisminio tyrimo tyrėjus, nors žinojo, kad bus sulaikytas, o vėliau galbūt ir suimtas, taip pat gynėjo buvo perspėtas, kad dėl jo 2012 m. balandžio 11 d. veiksmų, jam gali būti pradėti dar keli ikiteisminiai tyrimai. Tokios aplinkybės paneigia prokuroro niekuo nepagrįstus argumentus, kad D. M. gali bėgti slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Priešingai, D. M., sužinojęs dėl ko jis yra įtariamas ir nevengdamas duoti parodymus, atvyko į Muitinės kriminalinės tarnybos būstinę.

Skunde nurodoma, jog teismo išvada, neva yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje D. M. ir toliau gali daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, yra nepagrįsta. Tokiems argumentams nebuvo pagrindo. Priešingai, D. M. niekada nebuvo teistas, nėra baustas administracine tvarka, todėl nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadas, kad D. M. gali daryti naujas veikas. Be to, teismas nagrinėdamas D. M. suėmimo klausimą, visiškai neatsižvelgė į gynėjo išdėstytus argumentus, juos tik deklaratyviai išvardino nutartyje. D. M. vertinimu, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo Lietuvos Respublikos BPK 122 str. išvardintų suėmimo pagrindų. Nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei teismo posėdžio metu prokuroras nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kad D. M., būdamas laisvėje, bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, darys kitus smurtinius nusikaltimus, kad gali pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti kitus proceso dalyvius, liudytojus bei sunaikinti ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir tokiu būdu trukdyti nustatyti byloje tiesą.

Skunde taip pat nurodoma, kad nėra jokių duomenų, kad D. M. turi ryšių užsienyje. Nėra aišku kokius kitus laisvėje esančius įtariamuosius gali paveikti D. M., kadangi visi tokie įtariamieji yra sulaikyti arba suimti. Taip pat nėra jokių duomenų, kad būtent D. M. nusikaltimą vykdė kelių valstybių teritorijoje ir veikdamas organizuotoje grupėje.

Skunde teigiama, kad D. M. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi dvejų metų sūnų (duomenys neskelbtini) ir keturių mėnesių sūnų (duomenys neskelbtini). Be to, iš pateiktų duomenų matyti, kad D. M. 2012 m. balandžio 11 d. ketino įsidarbinti R. J. individualioje įmonėje, todėl dieną prieš tai savo noru pasiprašė išbraukiamas iš Lietuvos darbo biržos asmenų ieškančių darbo, sąrašo. Be to, D. M. niekada neturėjęs problemų su teisėsauga ir savo valia atvykęs į muitinės kriminalinę tarnybą buvo sulaikytas, o vėliau suimtas. Tokie veiksmai jo atžvilgiu stipriai emociškai jį sukrėtė, ko pasėkoje atsidūrė Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriuje. Šiuo atveju, suėmimo pratęsimas daro nepataisomą žalą suimtojo sveikatai. Be to, suėmimas ir jo pratęsimas daro žalą ir suimtojo šeimai, jo vaikams bei sutuoktinei, kadangi sūnui F. M., kuris yra vos keturių mėnesių, reikalingas nedelsiamas gydymas, o sutuoktinė dėl savo emocinių sukrėtimų, kuriuos patyrė sulaikius, o vėliau ir suėmus D. M., vartodama vaistus, negali vairuoti automobilio ir nuvežti (duomenys neskelbtini) į Kauno medicinos universitetines klinikas šio kūdikio stacionariam gydymui. Be to, yra dar vienas sūnus (duomenys neskelbtini), kuris yra mažametis ir jo vieno palikti taip pat negalima, o vienai nedirbančiai sutuoktinei sunku išlaikyti du nepilnamečius vaikus.

Teismo posėdyje D. M. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

D. M. skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad jis patikrina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties teisėtumą, vadovaudamasis tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kurios buvo jos priėmimo metu ir konstatuotos skundžiamoje nutartyje. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad D. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Minėti duomenys yra kitų įtariamųjų apklausų protokolai, protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, įvykio vietų apžiūrų protokolai, automobilio apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados, daiktų apžiūros protokolai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia D. M. kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Dėl to aukštesnės instancijos teismas nepasisakys dėl kaltinamojo skunde išdėstytų argumentų, susijusių su jo ir kitų įtariamųjų kaltės klausimais. Šiuo metu tam, kad taikyti (pratęsti) kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas manyti, kad D. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir leidžia jo atžvilgiu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Pažymėtina, kad už galimai padarytas nusikalstamas veikas D. M. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, jeigu būtų nustatyta, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga D. M. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Dalis D. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Jis taip pat yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už minėtą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl šiuo atveju jau vien gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, t. y. D. M. iki sulaikymo niekur nedirbo, nors ir buvo registruotas darbo biržoje, turi ryšių užsienyje, nes veika, kurios padarymu jis įtariamas, yra gerai organizuota, tiesiogiai susijusi su iš Rusijos Federacijos vežamų akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėtu įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu, be to, iš pateiktų duomenų matyti, kad D. M. gyveno Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir buvo teistas Frankfurto prie Oderio apylinkės teismo už vengimą mokėti mokesčius. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog D. M. sulaikomas fiziškai pasipriešino pareigūnams ir, iššokęs iš antrojo aukšto, nepaisydamas įspėjamųjų šūvių, privertęs pravažiuojančio automobilio vairuotoją vykdyti jo (D. M.) neteisėtus reikalavimus, pabėgo, taip pat leidžia daryti išvadą, jog yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatytas pagrindas jo atžvilgiu pritaikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti. Nors skunde nurodoma, jog D. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, žmoną ir du mažamečius vaikus, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, tai nelaikytina pakankamu pagrindu švelninti kardomąją priemonę kaltinamajam. Taip pat pažymėtina, jog teismui nebuvo pateikta duomenų, jog D. M. dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti laikomas suėmime.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, D. M. kaltinamas bei įtariamas ne vienos nusikalstamos veikos padarymu, be to, pats įtarimas neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą leidžia pagrįstai manyti, kad iš šių nusikalstamų veikų jis galėjo gauti lėšų pragyvenimui, nes iki sulaikymo niekur nedirbo. Todėl laikytina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai pratęsė kardomąją priemonę kaltinamajam D. M., remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.

Pažymėtina, kad suėmimo terminas kaltinamajam D. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi buvo pratęstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais. Teismas nekonstatavo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo pratęsimo pagrindo buvimo, t. y. kad įtariamasis trukdys procesui. Todėl aukštesnės instancijos teismas nepasisako dėl skunde išdėstytų argumentų, susijusių su minėto suėmimo pratęsimo pagrindo nebuvimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad D. M. atžvilgiu taikant kardomąją priemonę – suėmimą yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar dviem mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. D. M. skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo D. M. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.