- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-23
- Bylos Nr.
- 2-898-122/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Atsakovas
- T. B.
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Ieškovas
- G. N.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei ir Jurgitai Rupšaitei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei, ieškovo atstovui – advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovei T. B., atsakovės atstovui – advokatui Viačeslavui Žarkovui, trečiajam asmeniui L. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovei T. B., trečiajam asmeniui L. K. dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti ieškovui G. N. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui iš atsakovės T. B. 53000 Lt kompensaciją už jai tenkančią, bet ieškovui priklausančią nuosavybės teisės dalį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda; taip pat iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: pakeisti bendraturčių dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nustatyti buto naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą projektą, t. y. nustatyti, kad ieškovui priklauso 58/100, o atsakovei – 42/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda; ieškovas naudosis gyvenamaja patalpa – 22,40 kv.m kambariu, plane žymimu indeksu 7-7, o atsakovė - 13,17 kv.m kambariu, plane žymimu indeksu 7-6; 6,11 kv.m koridoriumi, plane žymimu indeksu 7-1; 4,03 kv.m koridoriumi, plane žymimu indeksu 7-2; 1,08 kv.m tualetu, plane žymimu indeksu 7-3; 2,07 kv.m vonia, plane žymimu indeksu 7-4; 6,78 kv.m virtuve, plane žymimu indeksu 7-5, - ieškovas G. N. ir atsakovė T. B. naudosis kartu; priteisti iš ieškovo 17584,00 Lt piniginę kompensaciją atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, o priešieškinį prašė atmesti. Teigė, jog bandė klausimą išspręsti su atsakove geruoju, bet ji su ieškovo reikalavimais nesutiko, todėl kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Paaiškino, jog tarp šalių pastoviai kyla konfliktai dėl ieškovo buto dalies išlaikymo, nors faktiškai ieškovas jame negyvena, todėl bendraturtis, galutiniam ginčo išsprendimui, nusprendė kreiptis į teismą dėl turto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pabrėžė, jog iki šiol ieškovas visiškai negali naudotis savo buto dalimi, nes jame, be atsakovės, dar gyvena tretysis asmuo su savo sutuoktiniu ir vaikais. Dabartiniu metu nepilnametis D. N. nėra ieškovo šeimos narys, o - tik jo sūnus. Taigi, norint ieškovo šeimai pasinaudoti savo buto dalimi, reikėtų žinoti kuris kambarys priklauso ieškovui, o kuris - atsakovei ir tai teisiškai įforminti. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovas yra sukūręs kitą šeimą, gyvena ir dirba užsienyje, o atvykus į Lietuvą su šeima, iškiltų daug nepatogumų ir nesusipratimų su buvuse sugyventine, kuri taip pat yra sukūrusi kitą šeimą, siūlo priimtiniausią turto atidalijimo būdą. Mano, jog ieškovo siūlomas variantas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų bei nepadarys žalos daiktui ar jo paskirčiai. Yra įsitikinę, kad padalijimas natūra negalimas ir nepriimtinas, nes ieškovo gyvenamoji vieta yra skirtingose vietose ir dėl to jam kyla sunkumų naudotis savo buto dalimi. Be to, nustačius faktišką naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, pasunkėtų ginčo turto realizavimo galimybė, kas taip pat sukeltų nepatogumų bendraturčiams. Dėl paminėtų priežasčių negalint turto padalinti natūra, turtas natūra priteistinas vienai iš šalių, o kita šalis turi teisę į kompensaciją. Kadangi yra išnaudotos visos įmanomos galimybės atsidalinti butą natūra, ir nematant išeities dėl tolesnio asmeninio turto racionalaus naudojimosi, kad nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai, prašo tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti. Taip pat iš atsakovės ieškovui priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė ir jos atstovas su pareikštu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė patenkinti priešinį ieškinį. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas, tretysis asmuo - jos duktė L. ir ji - atsakovė nutarė bendrai įsigyti butą. Tačiau, pasitarę, įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lygiomis dalimis savo vardais 2000 metais įregistravo ji ir ieškovas. Pradžioje įsigyto buto viename kambaryje gyveno ieškovas su jos dukra ir vaikais, o kitame – ji. Ieškovui ir jos dukrai L. 2002 metais gimė sūnus D. N., kuris, tėvui (ieškovui) išvykus uždarbiauti, liko toliau gyventi su savo mama jų kambaryje. Ieškovas niekada nesirūpino savo turto dalimi, nemokėjo jokių už buto dalies išlaikymą privalomų mokesčių, neprisidėjo prie buto pagerinimo, todėl nuo 2006 metų pabaigos iki 20011 metų lapkričio priklausytų ieškovui prievolė su ja atsiskaityti, t. y. padengti jai ½ dalį jos sumokėtų mokesčių. Po to, G. ir L. nutarus nebegyventi kartu, ji ištekėjo už K., o ieškovo sūnus liko su savo mama. Mano, jog ieškovo siūlomas buto atidalijimo variantas yra negalimas dėl ieškovo sūnaus interesų apsaugos. Ieškovas, net negavęs teismo leidimo, lengviausiu keliu – priverstiniu būdu nori jai parduoti savo buto dalį. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas kitais būdais būtų bandęs parduoti ar pasinaudoti jam priklausančia buto dalimi, o ji, ar kiti šeimoje gyvenantys asmenys, tam būtų sukliudę. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas, prašydamas priteisti jam iš atsakovės kompensaciją, kaip turto atidalijimo priemonę, piktnaudžiauja savo teisėmis ir ignoruoja savo nepilnamečio vaiko bei jos, kaip bendraturtės, interesus. Niekas ieškovui nekliudo naudotis jam priklausančia nuosavybe, todėl gali atvykti ir gyventi didesniajame, t. y. faktiškai žodžiu su ja pasidalintame kambaryje. Yra įsitikinusi, kad jai pakanka mažesniojo buto kambario, kuriame pastoviai gyvena, o didįjį – priteisti ieškovui bei turto skirtumą iš ieškovo jai priteisti pinigais. Be to, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes prieš iškeliant bylą su ja nebuvo tartasi, o dėl iškeltos bylos ji turėjo rengti priešinį ieškinį, mokėti žyminį mokestį bei samdytis advokatą.
Tretysis asmuo palaikė atsakovės pusę, o ieškinio reikalavimus prašė atmesti. Paaiškino, kad ieškovas yra buvęs jos sugyventinis. Faktiškai nusprendus su ieškovu gyventi kartu bei vedant bendrą šeimos ūkį, jiems ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. N., kuris dabar gyvena tėvo (ieškovo) kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš ieškinio jai tapo aišku, kad sūnaus aprūpinimą gyvenamuoju būstu naštą ieškovas perleidžia atsakovei (močiutei), nors išeidamas pareiškė, kad kambarys liks sūnui. Priminė, kad, kaip ieškovo šeimos nariai, - ji ir sūnus D., ieškovui leidus, iki šiol gyvena neatlygintinai ginčo buto didesniajame kambaryje, t. y. nuomos mokesčio ji ir sūnus ieškovui nemoka, bet prisideda prie komunalinių mokesčių atsakovei. Sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovo siūlomas turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas pažeistų vaiko ir atsakovės interesus, nes atsakovė turėtų tapti vieninteliu turto savininku su suvaržymu, t. y. su bute gyvenančiais nuomininkais. Be to, mano, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus. Tokiu būdu, prašo teismo patenkinti priešieškinį ir atsižvelgus į prioritetinius ieškovo nepilnamečio sūnaus interesus - būti aprūpintam gyvenamuoju būstu, nustatyti nepilnamečiui D. N. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaudos uzufruktą į vaiko tėvo (ieškovo) nuosavybės teise priklausančią buto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, o priešieškinys visiškai tenkintinas
Teismas, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, šalių, jų atstovų paaiškinimus ir įrodymus, atsižvelgė į įrodymų tarpusavio ryšį ir į tai, ar įrodymai vienas kitą patvirtina, ar yra prieštaringi.
Išanalizavus objektyviai, visapusiškai ir išsamiai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus matyti, kad šalys (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo su visais komunaliniais patogumais po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio bendras naudingas plotas yra 55,64 kv.m (b.l.45-46). Ginčo bute yra du (22,40 kv.m ir 13,17 kv.m) kambariai, kurie tarp šalių nėra padalinti (b.l.40-41). Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad įsigijus turtą, didesniajame kambaryje (22,40 kv.m) gyveno ieškovas G. N. su sugyventine ir savo sūnumi D., o mažesniajame (13,17 kv.m) gyveno atsakovė (b.l.120-140). Dabartiniu metu didesniajame kambaryje gyvena tretysis asmuo L. K. su sūnumi D. ir sutuoktiniu, o mažesniajame – atsakovė.
Teismas sutinka su atsakovės teiginiais, jog ieškovas siekia atsidalinti patalpas, siūlydamas atsakovei tapti vienintele buto savininke su suvaržymu, nes didesniajame kambaryje (ieškovo sutikimu neatlygintinai) tebegyvena ir faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad neterminuotai ir toliau butu nori naudotis tretysis asmuo su šeima, todėl teismas laiko, kad ieškovo siūlomas nekilnojamojo turto atidalijimo būdas naujojo buto savininkui gali padaryti akivaizdžios žalos. Taip pat teismas turi pagrindo abejoti ieškovo nesavanaudiškumu dėl turto atidalijimo būdo – reikalaujamos kompensacijos. Akivaizdu, kad buto dalį, nesutinkant atsakovei, norima jai prievarta perleisti, nors pagrindinis civilinių santykių principas yra sutarties laisvės principas, todėl derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (Civilinio kodekso 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai). Derybose šalys gali prisiimti tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, reiškiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymą gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimą. Ieškovas, jog vyko derybos, tokių rašytinių įrodymų nepateikė. Kaip šalys nepateikė leistinų rašytinių įrodymų dėl kiekvienos iš jų sumokėtos sumos pirkėjui, t. y. kad atsakovė su dukra (trečiuoju asmeniu) buto dalies pirkimui skyrė 9 tūkstančius JAV dolerių, o ieškovas – tik 6 tūkstančius JAV dolerių). Šioje byloje esantys nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai pagrindžia, jog šalys susitarė turtą įsigyti lygiomis dalimis, todėl teigti, kad atsakovė buto pirkimui skyrė daugiau lėšų, nėra pagrindo (Civilinio kodekso 6.156, 1.74 straipsnis). Be to, atsakovė, teigdama, kad buto pirkimo - pardavimo sandorio dalyviais faktiškai esą trys asmenys (ieškovas, atsakovas ir tretysis asmuo), buto pirkimo – pardavimo (duomenys neskelbtini) sutarties neginčijo (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Vadinasi, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad minėtas sandoris yra teisėtas ir pagrindžiantys, jog butą lygiomis dalimis įsigijo T. B. bei G. N.. Tokiu būdu, šis turtas dalijamas tik tarp tikrųjų sandorio dalyvių – ieškovo ir atsakovės, nes kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Civilinio kodekso 4.80 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp nekilnojamojo daikto bendraturčių (ieškovo G. N. ir atsakovės T. B.), o ne tarp bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvių (sutuoktinių, ar vaiko tėvų), todėl šioje civilinėje byloje taikytinos ne šeimos turtą (Šeimos teisė) reglamentuojančios teisės normos, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės normos (Daiktinė teisė).
Vadinasi teismas, neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų, trečiojo asmens prašymų – sprendžiant šalių ginčą, išskirtinai atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus ir nustatyti nepilnamečiui D. N. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaudos uzufruktą į vaiko tėvo (ieškovo) nuosavybės teise priklausančią buto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šioje byloje nenagrinėja. Be to, tretysis asmuo nepasinaudojo teise tuo klausimu reikšti savarankišką ieškinį (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnis). Tačiau svarbu paminėti, kad tretysis asmuo L. K. savo ginčą su atsakovu G. N. sprendžia kitoje civilinėje byloje, kurioje prašo nepilnamečiui sūnui išlaikymą priteisti ieškovo turima buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nepadalinta ½ dalimi (b.l.86-87). Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių ginčas dar neišnagrinėtas (Teismų sistemos „Litekas“ duomenys).
Atsakovas teigė, jog gyvenamoji patalpa jam nereikalinga, todėl jis norėtų savo buto dalį suteikti, kaip gyvenamąją patalpą, atsakovei (b.l.52-53), t. y. siekia prisiteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją, lygią turto daliai (53 tūkstančius litų). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad ieškovo išsakytas priežastis dėl turto atidalijimo būdo - kompensacijos, nepatvirtino byloje jokie esantys rašytiniai įrodymai ar išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, o šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis bei šalies reikalavimai netenkinami (Civilinio proceso kodekso 3, 12, 197, 200 straipsniai).
Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, priešinis ieškinys visiškai tenkintinas - šalims (bendraturčiams) daiktas dalintinas natūra. Darytina išvada, kad tai geriausiai apgins bendraturčių teises į buto dalį (Civilinio kodekso 4.75, 4.80, 4.81 straipsniai). Kaip matyti, nekilnojamojo turto Registrų centras (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įvertino 106 tūkstančiais litų. Kadangi šalys turtą įsigijo lygiomis dalimis (po ½ dalį), kiekvienos dalies vertė lygi 53 tūkstančiams litų (b.l. 45-46). Butas susideda iš dviejų atskirų kambarių (22,40 kv.m ir 13,17 kv.m). Buto bendras plotas yra 55,64 kv.m, iš jų 35,57 kv. m gyvenamojo ploto. Pagal Registrų centro patalpų padalijimo projektą (b.l.41), nustatyta, kad ginčo buto vieno kvadratinio metro kaina yra 1905,10 Lt (106000 Lt : 55,64 kv m). Viena buto dalis susideda iš 42/100, o kita – iš 58/100 idealiųjų dalių (b.l.40-41).
Pakeistina bendraturčių dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip: nustatytina, kad ieškovui priklauso 58/100, o atsakovei – 42/100 dalys buto, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda; ieškovas naudosis gyvenamaja patalpa – 22,40 kv.m kambariu (plane žymimu indeksu 7-7), o atsakovė - 13,17 kv.m kambariu (plane žymimu indeksu 7-6); kitomis patalpomis - koridoriais, vonia, tualetu - šalys naudosis kartu; priteistina iš ieškovo 17584,00 Lt piniginė kompensacija atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį (Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, o priešinis ieškinys patenkintas, atsakovės patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (139,00 Lt žyminis mokestis + 2000,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti) priteistinos iš ieškovo (Civilinio proceso kodekso 88, 93, 98 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos cvilinio proceso kodekso 17, 42, 269, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pakeisti bendraturčių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalis taip:
G. N. nuosavybės teise priklauso 58/100, o T. B. – 42/100 idealiosios dalys buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda; G. N. naudosis gyvenamaja patalpa – 22,40 kv.m kambariu (plane žymimu indeksu 7-7), o T. B. naudosis 13,17 kv.m kambariu (plane žymimu indeksu 7-6); 6,11 kv.m koridoriumi (plane žymimu indeksu 7-1); 4,03 kv.m koridoriumi (plane žymimu indeksu 7-2); 1,08 kv.m tualetu (plane žymimu indeksu 7-3); 2,07 kv.m vonia (plane žymimu indeksu 7-4); 6,78 kv.m virtuve (plane žymimu indeksu 7-5) bendraturčiai G. N. ir T. B. naudosis kartu;
priteisti iš G. N. 17584,00 Lt (septyniolika tūkstančių penki šimtai aštuoniasdešimt keturi Lt ir 00 cto) piniginę kompensaciją T. B..
Priteisti iš G. N. 2139,00 Lt (du tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt devyni Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų T. B..
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.