- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-19
- Bylos Nr.
- 2-77-534/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-37688-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- UAB „Mano būstas LT“
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui UAB „Mano būstas LT“ dėl įpareigojimo sudaryti sutartį. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. J., kaip namo Žirmūnų g. 111, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą UAB „Mano būstas LT“ sudaryti su namo savininkų įgaliotu asmeniu sutartį dėl namo karšto vandens ir šildymų sistemų priežiūros. Namo bendraturčių interesas yra gauti aukščiausios kvalifikacijos paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad po 2012-07-01 pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 4 d. negali būti šilumos tiekėjas ir kartų atlikti namo karšto vandens ir šildymų sistemų priežiūros funkcijas.
Šalys, išsakę procesinę poziciją, sutiko pereiti į kilusio ginčo nagrinėjimą iš esmės (LR CPK 231 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Ieškovas yra namo Žirmūnų g. 111, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas asmuo (b.l.14-24). Rašytiniai įrodymai rodo, kad apklausė tris paslaugų tiekėjus dėl šildymo ir karšto vandens teikimų sistemos techninės priežiūros (b.l.9), pasirinko paslaugų teikėją UAB „Mano būstas LT“ dėl paslaugos teikimo, tačiau bendrovė, motyvuodama LR Šilumos ūkio įstatymo 20 str., atsisakė sudaryti sutartį, nes sudaryta paslaugų teikimo sutartis prieštaraus galiojančiam įstatymui. Teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl LR Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 2 ir 4 dalių atitikties LR Konstitucijos 23 str., 29 str., 46 str., tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarimu pripažino, kad LR Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 2 ir 4 dalių redakcija neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įstatymo leidėjas 2014 metais pakeitė LR Šilumos ūkio įstatymo 20 str. nauja įstatymo redakcija, kurios 2, 4, 5 dalys tarp šalių kilusį ginčą reglamentuoja taip:
„2. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos pastato savininkui arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Šis draudimas netaikomas šilumos tiekimo įmonėms, aptarnaujančioms mažiau kaip 5 000 prijungtų vartotojų, arba šilumos tiekimo įmonėms, per metus realizuojančioms mažiau negu 50 000 MWh šilumos, taip pat tais atvejais, kai atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra fizinis asmuo, kuris gyvena tame pastate.
5. Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartys ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos atskirai.
Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-05-13, paskelbta TAR 2014-05-16, i. k. 2014-05481“.
Iš teisės normos matyti, kad įstatymo leidėjas draudimą, kurį ieškovas siekia nuginčyti, paliko: pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, išskyrus kelias išimtis, kurios nagrinėjamos bylos atveju faktinei padėčiai netaikomos. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, ieškinį atmeta. Atsakovas pagrįstai atsisako sudaryti sutartį, kuri prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, nes niekinė sutartis šalims nesukurs teisių ir pareigų.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovui nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.