Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Seesam Insurance AS, atstovaujamo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1982-584/2012 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms J. D., Seesam Insurance AS dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vasario koncernas“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2008 m. gruodžio 5 d. važiavo dviračiu apie 7.57 val. į darbą ir eismo įvykio metu buvo sužalotas atsakovės J. D. vairuojamos transporto priemonės. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu J. D. pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatyta LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 1560 Lt dydžio baudą. Taip pat pripažino nukentėjusiajam A. K. teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (b. l. 8-9). Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-3065/2009 esančios 2009 m. sausio 9 d. specialisto išvados Nr. G270/09(02) matyti, kad eismo įvykio metu A. K. nustatyta muštinė žaizda dešinio smilkinio – pakaušio srityje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio smilkinkaulio linijinis, dešinės pusės III –IV šonkaulių lūžiai. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl patirto dešinio smilkinkaulio, dešinės pusės šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgiau dešimt dienų. Diagnozė – dešinio peties sumušimas nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais (skausmais), dešinės menties kaulo lūžis specialiais tyrimais nepatvirtintas, todėl jų kvalifikuoti vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, negalima (baudž. bylos lapas 23-24). 2009 m. balandžio 16 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. G130/09(02) papildomai nurodyta, jog dešinio raktikaulio – žastikaulio sąnario išnirimas operuotas 2009-01-19. Šis sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Nustatyti šio sužalojimo laiką nėra galimybės, tačiau neatmetama, kad jis galėjo būti padarytas autoįvykio 2008-12-05 metu. Sužalojimų visuma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (baudž. bylos lapas 29-30). Trečioje pakartotinėje 2009 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G2849/09(02) nustatyta, kad A. K. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl patirto smilkinkaulio, dešinės pusės šonkaulių lūžių, dešinio raktikaulio – žastikaulio išnirimo, sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (baudž. bylos lapas 95-96).

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu toje dalyje, kuria iš jo yra priteista 3920,55 Lt turtinės žalos negautų pajamų laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Iš byloje esančios 2002 m. liepos 15 d. darbo sutarties nustatyta, kad ieškovas iki eismo įvykio dirbo Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono energetiku (b. l. 19-22). Nuo 2005 m. spalio 1 d. nustatytas atlyginimo koeficientas 13 BMA. Pažymėtina, kad šioje darbo sutartyje nurodyta, jog vadovaujantis LR KAM 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. SV.2KF ir 2009 m. kovo 10 d. bataliono vado įsakymu Nr. P-4 ieškovas nuo 2009 m. kovo 10 d. paskirtas Logistikos elemento Pastatų eksploatacijos grupės energetiko pareigoms eiti (b. l. 22). Tai reiškia, kad ieškovas po eismo įvykio toliau dirbo energetiku. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius ieškovo pateiktus nedarbingumo pažymėjimus (b. l. 25-28), iš kurių matyti, kad nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas 2009 m. balandžio 3 d. (b. l. 28)., vadinasi nuo 2009 m. balandžio 4 d. ieškovas galėjo pradėti dirbti. Ieškovas patikslintame ieškinyje negautų pajamų dydį nurodė 6300 Lt, kurios susidarė pajamų sumažėjimu laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio iki 2009 m. rugsėjo (b. l. 44) ir šią aplinkybę įrodinėjo Lietuvos kariuomenės išduotomis pažymomis apie išmokėtus atlyginimas laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2011 metų pabaigos (b. l. 48-51). Iš 2010 m. gruodžio 16 d. pažymos Nr. PD-3116 matyti, kad ieškovui iki eismo įvykio 2008 m. gruodžio būdavo priskaičiuojamas ir išmokamas atlyginimas (b. l. 51), kuris lyginant su 2011 m. gruodžio 16 d. išrašytoje pažymoje Nr. PD-3114 (b. l. 50) laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėnesio yra mažesnis, tačiau iš šių pažymų nėra galimybės nustatyti, kas galėjo nulemti atlyginimo sumažėjimą. Apelianto nurodytu laikotarpiu, t.y. už 2009 m. balandžio – rugpjūčio mėnesius ieškovas iš darbdavio gavo 6507,93 Lt atlyginimą. Tuo pačiu laikotarpiu VSDFV Kauno skyriaus pensijų skyrius ieškovui mokėjo senatvės pensiją, kuri kas mėnesį sudarė po 978,84 Lt (b. l. 53). Pažymėtina, kad ginčijamu laikotarpiu byloje nėra duomenų, jog ieškovas buvo nedarbingas, ir gavo ligos pašalpas. Priešingai, byloje esančios pažymos patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. dirbo, gavo atlyginimą bei senatvės pensiją. Duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovui būtų nustatytas darbingumo sumažėjimo laipsnis ginčo laikotarpiu, byloje nėra.

Ieškovas ieškinio argumentus dėl negautų pajamų įrodinėja Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono 2012 m. vasario 14 d. išduota pažyma Nr. IS-43 (b. l. 88), kurioje nurodyta, jog ieškovas dirbdamas energetiko pareigose 2007 ir 2008 metais už papildomus darbus gaudavo nuo 30 % iki 70 % priedą prie atlyginimo priklausomai nuo darbų apimties. 2008 metų lapkričio mėnesį gavo 100 % priedą už metų rezultatus. 2009, 2010 ir 2011 metais priedai prie atlyginimo nebuvo mokami, kadangi A. K. po 2008-12-05 patirtų traumų dėl sveikatos stovio anksčiau minėtų papildomų darbų neatliko. Teismo nuomone, ši pažyma negali būti pakankamu įrodymu, kad atsakovas ginčo laikotarpiu negavo papildomų pajamų, nes dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti papildomų darbų. Kaip jau buvo minėta prieš tai, byloje nėra jokių kompetentingų institucijų išvadų, kad ieškovui būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygio laipsnis, be to baudžiamojoje byloje esančiose trijose specialistų išvadose niekur nėra nurodyta, jog dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu ieškovas neteko dalies darbingumo. Priešingai, išvadose specialistai konstatavo, jog A. K. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, iš anksčiau minėtos ieškovo darbo sutarties su darbdaviu negalima nustatyti, kad ieškovas dirbo papildomus darbus, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kokius papildomus darbus ieškovas atlikdavo ir už ką jam buvo mokami priedai iki patirtų sužalojimų. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nei darbo sutartis, nei kiti byloje esantys dokumentai neįrodo, kokius papildomus darbus atliko ieškovas prieš eismo įvyko, nėra įrodymų, kad dėl sveikatos būklės jis negalėjo ginčo laikotarpiu atlikti papildomų darbų, ir dėt to sumažėjo jo pajamos, todėl ieškovo teiginiai, kad patyrė nuostolius laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio iki 2009 m. rugpjūčio pabaigos nesudaro pagrindo teigti, jog jis negalėjo gauti papildomų pajamų tik dėl to, jog patyrė sveikatos sužalojimų.

Teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš apelianto 6452,45 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 3920,55 Lt turtinę žalą (negautas pajamas), todėl priteista žalos suma mažintina šia suma ir iš apelianto priteistina 2531,90 Lt (6452,45 Lt - 3920,55 Lt) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės nuostatas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismui patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo apeliantui priteistina 118,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (b. l. 159).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Seesam Insurance AS ieškovo A. K. naudai yra priteista 6452,45 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 6452,45 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pakeisti ir išdėstyti taip – priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, (j.a.k. 302677744, adresas Ulonų g. 2, Vilnius), ieškovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 2531,90 Lt (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt vieną litą 90 ct) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2531,90 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinio reikalavimą dėl 3920,55 Lt turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimo atmesti.

Kitoje dalyje teismo sprendimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 118,00 Lt (vieną šimtą aštuoniolika litų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, (j.a.k. 302677744, adresas Ulonų g. 2, Vilnius) naudai.