Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-12-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-6356-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
A15.-6356-369/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05090-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
G. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-6356-369/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05090-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7.2; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, viešame teismo posėdyje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai G. M., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. 2019 m. lapkričio 7 d., apie 15.30 val., Vilniuje, Ateities gatvėje, ties Visorių gatve, vairavo automobilį „Toyota Yaris Hybrid“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdama teisės vairuoti, vairuodama atitinkamu greičiu nesilaikė atstumo, nesugebėjo sustabdyti automobilio, atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeidsdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) reikalavimus. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 220 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. M. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad paėmė tėčio vairuotojo pažymėjimą, išsinuomojo „Citybee“ automobilį ir važiuodama atsitrenkė į kitą automobilį. Kitos vairuotojos grasinimai, baisios šnekos jai sukėlė šoką, todėl sėdo į automobilį ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Prieš tai mokėsi vairuoti, tačiau nebuvo išlaikiusi vairavimo egzamino, vairuotojo pažymėjimo neturi. Mokosi, pajamų neturi. Prašė skirti kuo mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis. Daugiau taip nedarys.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. L. 2019 m. lapkričio 18 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-103929 matyti, kad jame išdėstyta, be kita ko, G. M. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 1).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 2-osios kuopos vyriausiojo patrulio M. M. 2019 m. lapkričio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 7 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyriausiuoju patruliu E. Ž., apie 15.35 val. Vilniuje, Ateities g. 12, į juos kreipėsi M. G., kuri paaiškino, kad vairuojant automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Ateities gatve, link Kalvarijų gatvės, ties Ateities g. 12, pristabdžius į jos automobilio galą atsitrenkė automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš automobilio išlipo jaunas vairuotojas, vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, prisistatė G. vardu, pasiūlė atlyginti padarytą žalą, pervesti į sąskaitą pinigų, sumos neaptarė. Atsisakius pateikti savo sąskaitos numerį, vaikinas sėdo į automobilį ir pasišalino Ateities gatve Kalvarijų gatvės kryptimi. Iškviestas policijos ekipažas V1843 įformino įvykį. Gatvės atkarpa ties Ateities g. 12 nėra filmuojama vaizdo kamerų (b. l. 3).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad schemoje nurodyti duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti transporto priemonės „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėstymą po eismo įvykio, kilusio 2019 m. lapkričio 7 d. 15.30 val., Ateities g.-Visorių g. (prie sankryžos). Schemoje pažymėta automobilio sugadinimų vieta, aukštis – 0,47 m. Sutikimą su schema parašu patvirtino M. G. (b. l. 4).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu apgadintas keleivinio automobilio „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) galinis bamperis (b. l. 5).

Iš M. G. 2019 m. lapkričio 7 d. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 7 d., apie 15.30 val., ji automobiliu „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo Vilniuje, Ateities gatve link Jeruzalės gatvės. Oro sąlygos buvo geros, važiuojamoji dalis – asfaltas, buvo sausa. Pravažiavusi pėsčiųjų perėją stabtelėjo, kadangi prieš ją stabtelėjo automobilis ir pajuto smūgį į galą. Iš „Citybee“ automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išlipo vaikinas ir siūlė atsiskaityti, prašė jos banko sąskaitos numerio, tačiau ji nesutiko nurodyti. Sakė, jog kvies policiją, tačiau vaikinas neklausė, sakė, kad labai skuba ir išvažiavo. Pravažiavęs policijos ekipažas V9027 padėjo iškviesti kelių policiją. Studento pažymėjime matė, kad vaikino vardas G., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Iš fotonuotraukų matyti užfiksuoti automobilio „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) galinio bamperio apgadinimai (b. l. 7, 9-10).

Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2019 m. lapkričio 22 d. žalos sąmatos Nr. 9127854-1 matyti, kad automobilio „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto kaina sudarė 164,94 Eur (b. l. 8).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio „Toyota Yaris Hybrid“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke yra SIA „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialas, o valdytoja – UAB „Citybee Solutions“ (b. l. 11).

Iš UAB „Prime Leasing“ Automobilių parko vadybininko R. R. 2019 m. lapkričio 11 d. elektroninio laiško matyti, kad 2019 m. lapkričio 7 d., nuo 15.19 iki 15.39 val., automobilis „Toyota Yaris Hybrid“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo rezervuotas L. M. vardu, elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), pavaizduotas kelionės maršrutas (b. l. 12-14).

Iš L. M. 2019 m. lapkričio 18 d. paaiškinimo matyti, kad jo duomenimis pasinaudojo dukra G. M., kuri 2019 m. lapkričio 7 d. eismo įvykio metu vairavo automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jis apie tai nežinojo (b. l. 16).

Iš UAB „Prime Leasing“ Klientų aptarnavimo vadybininkės L. P. 2019 m. lapkričio 14 d. elektroninio laiško matyti, kad pirminė registracija iki vairuotojo pažymėjimo pridėjimo buvo G. M. vardu. Kai buvo patvirtintas vairuotojo pažymėjimas, paskyroje informacija pasikeitė ir automatiškai buvo importuoti duomenys iš L. M. dokumento. Pridėtos registracijai pateiktos vairuotojo pažymėjimo ir asmenukių nuotraukos (b. l. 17-23).

Iš G. M. 2019 m. lapkričio 18 d. paaiškinimo matyti, kad ji 2019 m. lapkričio 7 d. 15.19 val. Vilniuje, ties Ateities ir Visorių gatvių sankirta, pėsčiųjų perėjoje, vairavo „Citybee“ automobilį „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdama tam teisės ir priekine dalimi susidūrė su priekyje važiavusiu automobiliu, kuris staigia stabdė – dėl pėsčiųjų perėjos nuokalnės automobilis nuriedėjo į priekyje esantį automobilį. Kontakto nepajuto, tačiau iš automobilio išlipo vairuotoja. Ją ištiko šokas dėl to, ką padarė. Bandė susitarti su automobilio vairuotoja dėl žalos atlyginimo, tačiau nesėkmingai, automobilio vairuotojos vyras telefonu grasino, kad ji turės atlyginti didelę žalą. Automobilio vairuotojai nerodė dokumento, patvirtinančio, kad ji yra vyriškos lyties. Išgirdusi, jog bus kviečiama policija labai išsigando, todėl negalvodama apie pasekmes pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Važiavo „Citybee“ paskyroje užregistravus tėčio vairuotojo pažymėjimą. Labai gailisi, atsipašo (b. l. 25).

Iš asmens duomenų matyti, kad G. M. nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 26).

Iš Sodros duomenų matyti, kad G. M. nedirba (b. l. 27).

Iš L. M. 2019 m. gruodžio 11 d. prašymo matyti, kad jis prašo dukrai G. M. skirti minimalią baudą. Paaiškino, kad, nors dukra yra pilnametė, tačiau mokosi gimnazijoje, nedirba, yra išlaikoma tėvų. Šiuo metu šeimoje jis vienintelis dirba, todėl visi finansiniai įsipareigojimai (būsto paskola, automobilio lizingas, artėjančios dukters studijos, skirtina bauda ir nuostolių atlyginimas) teks jam. Prašė G. M. skirtiną baudą leisti sumokėti dalimis per dvidešimt keturis mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

G. M. administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), tuo tarpu ANK 426 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Kelių eismo taisyklių 9 punkto pagrindu eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Kelių eismo taisyklių 127 punkto pagrindu vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kelių eismo taisyklių 220 punkte įtvirtina, kad, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos G. M. kaltė 2019 m. lapkričio 7 d., apie 15.30 val., Vilniuje, Ateities gatvėje, ties Visorių gatve, vairavus automobilį „Toyota Yaris Hybrid“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturint teisės vairuoti, vairavus atitinkamu greičiu nesilaikius atstumo, nesugebėjus automobilio sustabdyti, atsitrenkus į pristabdžiusį automobilį „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadinus, iš eismo įvykio vietos pasitraukus pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 220 punktus ir padarius jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. M. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį neturėdama tam teisės, atsitrenkė į kitą automobilį ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tokie G. M. parodymai atitinka administracinio nusižengimo tyrimo metu jos duotus paaiškinimus, konkretizuojančius, kad G. M. vairuojamo automobilio priekine dalimi kliudė sustojusį automobilį (b. l. 25). Be G. M. prisipažinimo jos kaltę padarius inkriminuojamus administracinius nusižengimus patvirtina kiti įrodymai. Antai iš M. G. paaiškinimo matyti, kad į jos vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis, kurio vairuotojas pasitraukė iš eismo įvykio vietos (b. l. 6). Tokie M. G. paaiškinimai atitinka jos policijos pareigūnams nurodytas aplinkybes, užfiksuotas vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 3). Automobilio valdytojo pateikti duomenys atskleidžia, kad eismo įvykio metu šis buvo rezervuotas L. M. vardu (b. l. 12-14), kuris savo ruožtu paaiškino, kad jo duomenimis pasinaudojo dukra G. M. (b. l. 16). Pateikti įrodymai sutampa tarpusavyje ir sudaro pagrindą išvadai, kad įvykio metu automobilį išties vairavo G. M., kuri sukėlė eismo įvykį ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 220 punktą. Šių įrodymų ir eismo įvykio vietos schemos (b. l. 4) sugretinimas leidžia spręsti, kad eismo įvykio priežastimi tapo G. M. nesilaikytas atstumas ir nesugebėjimas sustabdyti automobilio iki atsiradusios kliūties, taip nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlus pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, t. y. padarytas Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų pažeidimas. M. G. automobilio apgadinimai užfiksuoti papildomuose duomenyse apie įvykį (b. l. 5) ir pavaizduoti fotonuotraukose (b. l. 7, 9-10), o žalos sąmata patvirtina, kad M. G. automobilio remonto kaina sudarė 164,94 Eur su PVM (b. l. 8). Taigi, padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Asmens duomenyse nėra įrašo apie G. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 26). Vairuodama automobilį neturint tam teisės G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad G. M. veikos administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuotos pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Dėl G. M. skirtinų administracinių nuobaudų

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, tuo tarpu ANK 426 straipsnio 1 dalyje neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Teismas, G. M. skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – susiję su transportu; pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia; taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, moksleivė, nedirbanti (b. l. 27), per pastaruosius penkerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka už važiavimą be bilieto keleivine kelių transporto priemone (b. l. 2), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteista. Visa tai G. M. charakterizuoja iš esmės teigiamai, neleidžia spręsti apie jos polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, kas sudaro pagrindą nagrinėjamus administracinius nusižengimus vertinti daugiau atsitiktiniais. Kartu, G. M. visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis leidžia spręsti, kad ji padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir teikia vilčių, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys pažeidimų. G. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu G. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, jog G. M. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas minimalus. Kadangi G. M. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, galutinė nuobauda jai skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į G. M. ir L. M. prašymą, grindžiamą tuo, kad G. M. yra moksleivė, nedirbanti (b. l. 27), išlaikoma tėvų, šiuo metu šeimoje dirba vienintelis L. M., kuris turi kitų turtinių įsipareigojimų, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, G. M. skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas vienerių metų laikotarpiui, kiekvieną mėnesį atliekant nustatyto dydžio įmoką. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju būtent toks paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo terminas, viena vertus, užtikrins administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimą (ANK 22 straipsnio 2 dalis), kita vertus, nesudarys nebaudžiamumo nuotaikų.

Dėl G. M. skirtinos administracinio poveikio priemonės

Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, tuo tarpu šio straipsnio 8 dalies pagrindu už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Teismas nustatė, kad G. M. judrioje sostinės gatvėje dienos metu vairavo automobilį neturėdama tam teisės, sukėlė eismo įvykį, kuris lėmė kitam asmeniui priklausančio automobilio apgadinimą, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. G. M. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Kita vertus, G. M. praeityje atitinkamo pobūdžio pažeidimų nepadarė, o jos visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis leidžia spręsti, kad G. M. padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir teikia vilčių, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys pažeidimų. Nors administracinius nusižengimus G. M. padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tačiau kasacinio teismo išaiškinta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (pvz., kasacinio teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018). Asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Visa tai sudaro pagrindą G. M. skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei ANK 426 straipsnio 7 dalies vidurkis. Tuo tarpu G. M. vairuotas automobilis nuosavybės teise priklauso SIA „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialui (b. l. 11) ir nenustatyta, kad, perleisdamas turtą G. M., šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas), todėl automobilis nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą.

G. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų (850 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir G. M. skirti galutinę aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų (850 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, G. M. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, kiekvieną mėnesį atliekant septyniasdešimties eurų (70 Eur) dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – aštuoniasdešimties eurų (80 Eur) dydžio įmoką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 426 straipsnio 7 dalimi, G. M. skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per vienerius metus nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 70 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 80 Eur dydžio įmoką. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108134727.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas