Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-21 · Byla Nr. N-63-2336-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-21
Bylos Nr.
N-63-2336-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-2336/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.4; 45.4.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimo G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad G. Š. 2009 m. rugpjūčio 20 d., apie 15 val. 30 min., Švenčionyse, Miško gatvėje, vairuodamas automobilį Audi 90 ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į tvorą, apgadindamas automobilį ir tvorą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio.

II.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 8 d. nutarimu pripažino G. Š. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, papildomai jo veiką kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ir skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3750 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Teismas konstatavo, kad nors G. Š. savo kaltės visiškai nepripažino, jo kaltė yra įrodyta bylos medžiaga ir liudytojų A. K., A. P. ir A. A. parodymais, administracinės teisės pažeidimo protokole nurodytais duomenimis ir kita bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės paėmimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, automobilio, dalyvavusio autoįvykyje, techninės apžiūros aktu su nuotraukomis. Teismas atsižvelgė į R. A. ir E. A. rašytinius paaiškinimus, kad į jų namo tvorą atsitrenkė juodos spalvos automobilis Audi, apie ką pranešė kaimynas. Teismas liudytojos N. Š. parodymus dėl aplinkybės, kad G. Š. įvykio metu miegojo namuose, atmetė kaip neatitinkančius kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir vertino juos kaip siekį padėti savo sūnui išvengti atsakomybės už teisės pažeidimą. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas pažymėjo, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad G. Š. yra baustas metų laikotarpyje už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, išvadų nedaro, yra nedirbantis.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. Š. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas pažeidė ATPK 256, 257 ir 284 straipsnių nuostatas bei nepagrįstai konstatavo, kad jis padarė inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, nei vienas teismo nutarime nurodytas įrodymas nepatvirtina, kad automobilį vairavo jis, o paskui iš įvykio vietos pasišalino. Anot apelianto, teismo išvados, kad eismo įvykį padarė jis, prieštarauja liudytojų parodymams – nei namo, esančio Miško g. 38 , Švenčionyse, savininkai, nei jų kaimynas, pranešęs apie įvykį, nenurodė asmens, vairavusio automobilio, liudytojas A. P. paaiškino, kad negali pasakyti, kas vairavo automobilį, parodė, kad vairuotojas iš ūgio panašesnis į A. K., liudytojas A. A. vairuotojo taip pat nematė, parodė, kad automobilis stovėjo pas A. K.. Teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik A. K. parodymais, nes jis suinteresuotas asmuo, galimai siekiantis išvengti administracinės atsakomybės, tačiau atmetė jo motinos N. Š., patvirtinusios, kad jis įvykio metu buvo namie, parodymus. Be to, teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir faktų, užfiksuotų administracinio teisės pažeidimo protokole dėl važiavimo atbuline eiga, protokole nenurodyta tiksli eismo įvykio vieta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

G. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Apeliaciniame skunde G. Š. neigia, kad tai jis padarė administracinius teisės pažeidimus ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas priešingą išvadą padarė, netinkamai vertinęs byloje esančius liudytojų parodymus ir kitus įrodymus, nes byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo jis.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tik tokiu atveju priimtas procesinis sprendimas gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Minėtų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas turi būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai. Nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d., apie 15 val. 30 min., Švenčionyse, Miško gatvėje, automobilis Audi 90, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į namo Nr. 38 tvorą, apgadindamas ją ir automobilį, vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino (b. l. 2-6, 8, 11-14, 16-17). Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra, tačiau neaišku, kas įvykio metu vairavo automobilį. Teismas, spręsdamas dėl G. Š. kaltės, vadovavosi liudytojų A. K., A. P. ir A. A., kuriuos apklausė teismo posėdyje, parodymais, tačiau nei vienas iš nurodytų asmenų nepatvirtino, kad matė, kas vairavo automobilį Audi 90. Pažymėtina, kad tarp A. P. ir A. A., kartu stebėjusių eismo įvykį, parodymų yra nesutapimų – A. P. paaiškino, kad matė įvykį apie 20-30 metrų atstumu, vairuotojas buvo trumpam išlipęs ir pagal ūgį buvo panašesnis į A. K., tačiau teigė, kad vairavo ne jis, o A. A. apkritai nematė, kas vairavo, teigė, kad vairuotojas iš automobilio nebuvo išlipęs, viską matė 80 metrų atstumu. Teismas šių prieštaravimų nepašalino, taip pat neatsižvelgė, kad jie yra suinteresuoti asmenys – tiek G. Š. (buvo pakviesti liudyti jo iniciatyva), tiek A. K. (A. P. nurodė, kad yra pusbrolio draugas, o A. A. žinojo iš A. K. pasakojimų, kad yra pardavęs automobilį G. Š. – vadinasi jie bendrauja) draugai.

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi iš esmės vien A. K. parodymais, tačiau nevertino jų visų byloje nustatytų aplinkybių visumoje. Konkrečiu atveju svarbios šios byloje nustatytos aplinkybės – automobilis Audi 90 faktiškai priklauso A. K., automobilį nupirkęs, bet jo neįregistravęs savo vardu yra G. Š., automobilis buvo paliktas remontui pas A. K. ir įvykio dieną dar jis buvo A. K. kieme. Šių aplinkybių liudytojas A. K. neneigė, tačiau nurodė, kad automobilį buvo suremontavęs ir palikęs kieme neužrakintą su užvedimo rakteliu spynoje, rašęs G. Š., kad jį pasiimtų, bet šis jo neėmė (b. l. 43-44). Sprendžiant dėl A. K. parodymų patikimumo, atsižvelgtina į R. A., gyvenamojo namo, kurio tvora buvo apgadinta, savininko, rašytinius paaiškinimus (b. l. 16), kad po įvykio vakare nuėjus pas A. K., šis, priešingai nei teigė teismo posėdyje, melagingai paaiškino, kad automobilis Audi 90 iš jo kiemo išvažiavęs prieš savaitę, nors jo tėvas R. K. patvirtino, kad minėtas automobilis dar įvykio išvakarėse buvo jo kieme.

Taip pat teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių G. Š. pateiktai versijai patikrinti. Jis teigė, kad ryte buvo pas draugus A. ir R. B. svečiuose, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas G. Š. draugų neapklausė, nors šių asmenų parodymai gali būti reikšmingi G. Š. neblaivumo faktui iki eismo įvykio bei jo nurodytam teiginiui, kad jau 13 val. 30 min. buvo namie, patvirtinti arba paneigti. Be to, G. Š. nurodė, kad vakare paskambino A. K. ir pranešė, kad su automobiliu Audi 90 padarė avariją. Tuo tarpu A. K. parodė, kad tai G. Š. jam skambino. Minėtos aplinkybės privalo būti patikrintos. Šiuo tikslu, esant galimybei, būtina išreikalauti G. Š. 2009 m. rugpjūčio 20 d. telefono pokalbių išklotinę ir dėl minėtų aplinkybių iš naujo apklausti apeliantą ir A. K.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

G. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas