- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-301-72/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00191-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Pažeidėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Zita Gavėnienė Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-301-72/2012
2012 m. birželio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas atstovas 2012-04-16 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 412502 M. M.. Pažeidimo esme nurodė tai, kad M. M. 2012 m. balandžio 16 d. 00.33 val. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje jo nesuvaldė, atsitrenkė į medį ir apvirto pakelės griovyje. Tokiais savo veiksmais sugadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 33 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-05-02 nutarimu M. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 str., M. M. paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas nustatė, kad M. M., pažeisdamas KET 33 p. reikalavimus, 2012 m. balandžio 16 d. 00.33 val. (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje jo nesuvaldė, atsitrenkė į medį ir apvirto pakelės griovyje. Tokiais savo veiksmais sugadino kitam asmeniui priklausantį turtą, iš įvykio vietos pasišalino, t. y. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Teismas nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo M. M. kaltė padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus įrodyta paties M. M. paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, A. S., V. K., V. S. paaiškinimais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pažyma apie asmens baustumą. Skirdamas administracines nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, M. M. asmenybę – yra baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 str. 1 d. 1 p., bei į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimą ir nutraukti bylos dalį, kuria jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Nurodo, kad nesutinka su pažeidimu, numatytu ATPK 130 str.1 d., ir apie savo nesutikimą kalbėjo ir policijos pareigūnams, jiems aiškindamas, kad kai atvyko policijos pareigūnai, jis su draugais buvo šalia, tačiau nesuprato, ką turi daryti, o policijos pareigūnai nieko neklausė. Tokią poziciją išreiškė ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Į teisėjos klausimą – ar gailisi, atsakė, kad taip. Nesuprasdamas teisinių dalykų nežinojo, kaip reikia atsakyti ir jo gailėjimasis buvo priimtas kaip sutikimas su pažeidimais ir pripažinimas visų aplinkybių, kurias nurodė policijos pareigūnai. Teisme nedalyvavo nei policijos pareigūnai, nei asmenys, kurie buvo prie apvirtusio automobilio. Pripažįsta, kad vairavo automobilį, kad jo nesuvaldė ir apvirto pakelės griovyje, tačiau jis nepasišalino iš įvykio vietos. Tuoj po įvykio jis nesuprato, ką turi daryti ir ėjo pagalbos. Žinodamas, kad prie jų priėjęs žmogus iškvietė policijos pareigūnus, atvykus policijos pareigūnams iš karto grįžo prie automobilio ir buvo visą laiką, kol policijos pareigūnai buvo prie automobilio. Policijos pareigūnai nieko neklausinėjo, o jis nieko nesuprato. Kitą rytą pats nuvyko į policijos komisariatą. Kai pasisakė, dėl ko atvyko, jį pasitikęs vienas iš policijos pareigūnų, kuris buvo įvykio vietoje, jį atpažino ir pasakė, kad jį matė prie automobilio. Mano, kad teismas, pripažindamas jo kaltę dėl pažeidimų, nutarimą priėmė neatsižvelgęs į ATPK 248 str., 284 str., 257 str. nuostatas, o byloje surinkta medžiaga nepatvirtina jam pareikšto kaltinimo. Nurodo, kad jis padarė eismo įvykį, tačiau nepasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl teismas, pažeisdamas formuojamą praktiką, neteisėtai jį pripažino padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Nurodo, kad jis mokosi Anykščių technologijos mokykloje tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus specialybės pirmame kurse ir labai nori įgyti šią specialybę. Teismas nutarimą priėmė neįsigilinęs į visas bylos aplinkybes, iš esmės atėmė jam teisę mokytis, nes neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis nebegalėtų studijuoti šios specialybės. Mano, kad ta aplinkybė, jog jis nesuprato, ką jam reikia daryti atvykus policijos pareigūnams, o jiems net nepaklausus, ko jie čia stovi, neturėtų būti pripažinta jo kaltės įrodymu, ir šis nesusipratimas negali atimti iš jo galimybės įsigyti norimą specialybę ir dirbti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pats M. M. paaiškino, kad įvykus eismo įvykiui, jis nuėjo ieškoti pagalbos, kad ištrauktų automobilį iš griovio, tačiau į policiją neskambino, apie eismo įvykį nepranešė. Eismo įvykio dalyvis turi žinoti ir išmanyti KET, kitus teisės aktus ir šiuo, atveju, M. M., dalyvaudamas viešajame eisme, turėjo žinoti, kokios yra jo pareigos, t. y. jis turėjo žinoti, kokie turi būti jo veiksmai įvykus eismo įvykiui. M. M. nusprendė, kad į eismo įvykio vietą policijos kviesti nereikia, nes asmenys nenukentėjo, atvykus policijos pareigūnams nepripažino vairavęs ir padaręs eismo įvykį. Mano, kad tokiais veiksmais M. M. bandė išvengti atsakomybės. Iš įvykio vietos buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė, kadangi policijos pareigūnams M. M. nepasakė, kad vairavo jis, todėl nebuvo aiškus transporto priemonės vairuotojas. Pats M. M., būdamas įvykio vietoje, tik viską stebėjo, tačiau savo pareigos nevykdė ir policijos pareigūnams neprisipažino vairavęs transporto priemonę. Skunde pats M. M., nurodydamas, kad kitą dieną atvykus į policijos komisariatą, pareigūnas jį pažino, nes matė jį įvykio vietoje, tik patvirtina, jog policijos pareigūnams neprisipažindamas, jog vairavo transporto priemonę, M. M. taip tikėjosi išvengti atsakomybės. Mano, kad byla buvo išnagrinėta teisingai, remiantis paties pažeidėjo parodymais, todėl nėra pagrindo nutarimo naikinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantas M. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo nėra ir teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau M. M. nesutinka su pažeidimu, numatytu ATPK 130 str. 1 d., teigdamas, jog jis šio jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė, t. y. iš eismo įvykio vietos nepasišalino, ir prašo nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., panaikinti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog ATPK 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).
Nors M. M. neigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl M. M. kaltės padarius šį jam inkriminuotą pažeidimą pagrįstos ir teisėtos. Byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo detaliai bei objektyviai įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą ir logišką išvadą, jog M. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET. Tiek savo paaiškinime, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. M. parodė, kad įvykus eismo įvykiui, jis kartu su juo važiavusiais dviem draugais išėjo ieškoti pagalbos, kad kas ištrauktų automobilį iš griovio. Kadangi niekas nenukentėjo, o tik buvo apgadintas automobilis, tai manė, jog nereikia apie įvykį pranešti policijai. Kai sugrįžo į įvykio vietą, rado policijos pareigūnus, tačiau jiems neprisipažino vairavęs automobilį. Apeliaciniame skunde M. M. nurodo, kad tuoj po eismo įvykio jis nesuprato, ką turi daryti ir ėjo ieškoti pagalbos, o sužinojęs, kad į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, iš karto grįžo prie automobilio ir prie jo buvo visą tą laiką, kol buvo policijos pareigūnai, tačiau nesuprato, ką turi daryti, o policijos pareigūnai jo nepaklausė, ko jis čia stovi. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas mano, kad tokiais savo paaiškinimais M. M. tik siekia išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog eismo įvykio dalyvis turi žinoti ir išmanyti KET, kitus teisės aktus ir šiuo atveju, M. M., dalyvaudamas viešajame eisme, turėjo žinoti, kokios yra jo pareigos, t. y. jis turėjo žinoti, kokie turi būti jo veiksmai įvykus eismo įvykiui. Tačiau iš M. M. paaiškinimų matyti, kad ji nusprendė, jog į eismo įvykio vietą policijos kviesti nereikia, nes asmenys nenukentėjo, o atvykus policijos pareigūnams tik viską stebėjo iš šono, tačiau savo pareigos nevykdė ir policijos pareigūnams neprisipažino vairavęs transporto priemonę ir padaręs eismo įvykį. Iš policijos pareigūno G. A. 2012-04-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbdamas Anykščių mieste iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto gavo pranešimą apie Anykščių r., Troškūnų sen., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, į pakelės medį atsitrenkusį ir apvirtusį automobilį bei iš jo pasišalinusius asmenis. Nuvykęs į įvykio vietą pakelės griovyje rado apvirtusį automobilį, prie jo jokių asmenų nebuvo. Po kurio laiko priėjęs V. K. paaiškino, kad būdamas namuose išgirdo stabdžių garsą ir trenksmą, o išėjęs į kiemą pasižiūrėti, pamatė pakelės griovyje apvirtusį automobilį bei automobilio viduje užstrigusius ir pagalbos besiprašančius žmones. Jam atidarius automobilio dureles, iš jo išlipo trys jaunuoliai. Jaunuoliam išlipus iš automobilio, jis parėjo namo. Tačiau po maždaug 10 minučių dar kartą nuėjęs prie minėto automobilio, prie jo jokių asmenų neberado, todėl apie šį eismo įvykį pranešė policijai. Tokios policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytos M. M. padaryto pažeidimo aplinkybės atitinka ne tik V. K. paaiškinimus, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, taip pat apelianto paaiškinimą. Taigi byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog M. M. suvokė ir suprato, kad padarė eismo įvykį, t. y. posūkyje nesuvaldęs automobilio nuvažiavo į griovį, atsitrenkė į pakelės medį ir apvirto pakelės griovyje, kurio metu apgadino svetimą turtą, to neginčija ir apeliantas, tačiau tyčia, sąmoningai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pats apie eismo įvykį policijai iš karto nepranešė, taip pat sugrįžęs į įvykio vietą policijos pareigūnams neprisipažino, jog vairavo transporto priemonę ir padarė eismo įvykį. Tokius apelianto veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė kaip pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo M. M. buvo susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Ta aplinkybė, kad kaip apeliaciniame skunde nurodo pats M. M., jam pačiam kitą dieną nuvykus į policijos komisariatą ir nurodžius, dėl ko jis atvyko, jį atpažino policijos pareigūnas, nes matė jį įvykio vietoje, jokiu būdu jo atsakomybės nešalina, o kaip tik patvirtina, kad apeliantas, žinodamas, kokios yra vairuotojo pareigos po eismo įvykio, jų nevykdė, t. y. apie eismo įvykį policijai iš karto nepranešė, sugrįžęs į įvykio vietą policijos pareigūnams neprisipažino, jog vairavo transporto priemonę ir padarė eismo įvykį, taip siekdamas išvengti atsakomybės. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad M. M. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. M. kaltės, padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, yra teisinga, ji pagrįsta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Apeliantas savo skunde nurodo, jog teismas jam praktiškai atėmė teisę mokytis, nes skundžiamą nutarimą priėmė neįsigilinęs į tai, kad jis mokosi Anykščių technologijos mokykloje tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus specialybės pirmame kurse ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones nebegalės studijuoti šios specialybės. Tačiau pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant tiek nubausti administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis, tiek ir juos auklėti, kad nusižengę asmenys laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys, nebedarytų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Įstatymas nesuteikia galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pačiam pasirinkti administracinės nuobaudos rūšį ar jos dydį. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi apie galimus sunkumus ir nepatogumus, susijusius su administracinės nuobaudos taikymu, dėl netinkamo elgesio sau, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi galvoti dar prieš darant administracinės teisės pažeidimus. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, atsižvelgęs į padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad apeliantas yra baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 str. 1 d. 1 p., bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apylinkės teismas pagrįstai M. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskyrė minimalias sankcijoje numatytas nuobaudas.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Apeliantas pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., todėl keisti ar naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.