Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. R., jo atstovui advokatui Vincui Pacevičiui, protokolą surašiusios institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės A. Barausko užkardos atstovui Mantvydui Palevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas I. R., gim. (duomenys neskelbtini), Varėnoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) baltarusiui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, vedusiam, vykdančiam individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis, 2016-02-28 10:40 val. vairuodamas automobilį Skoda Octavia Combi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Krokšlio k. ribose, kelyje Krokšlio k. - Lynežerio k. (Varėnos r. sav., Kaniavos sen., pasienio ruože) sąmoningai ir piktybiškai nepakluso uniformuotų VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnų: vyr. specialisto Arūno Amšiejaus ir jaun. specialisto Valdo Stravinsko vykdančių tarnybą su specialiais VSAT skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti. I. R. vairuojamo automobilio Skoda Octavia Combi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymas VSAT pareigūnų buvo atliekamas įjungus tarnybiniame automobilyje mėlynos spalvos švyturėlius, garsinį signalą, bei duodant VSAT pareigūnui A.Amšiejui nurodymus sustabdyti transporto priemonę Skoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per garsiakalbį. Pilietis I. R. aiškiai suprato, kad yra stabdomas Valstybės sienos apsaugos pareigūnų, nes pastebėjęs VSAT pareigūnų tarnybinį automobilį (su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu) padidino greitį ir nusukęs į Krokšlio k. miško keliuką stengėsi didinant greitį atsiplėšti nuo jį stabdančių VSAT pareigūnų, kurie jį persekiodami su tarnybiniu automobiliu (bei įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, garsiniu signalu) per garsiakalbį reikalavo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Automobilis buvo pareigūnų sustabdytas tęsiant persekiojimą apie 1,5 km. šiam sustojus, dėl blogo kelio pravažumo, t. y. buvo priverstas sustoti (visą laiką minėtas automobilis Skoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo persekiojamas VSAT pareigūnų su tarnybiniu automobiliu, įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, garsiniu signalu bei duodant nurodymą per garsiakalbį sustabdyti vairuojamą transporto priemonę). Prie sulaikyto I. R. automobilio pribėgus ir prisistačius VSAT pareigūnui Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam specialistui Arūnui Amšiejui, bei pareikalavus išlipti I. R. iš automobilio, patvirtinantį dokumentą ir transporto priemonės dokumentus, vairuotojas (I. R.) buvo užsirakinęs automobilyje iš vidaus, nevykdė reikalavimo išlipti iš automobilio (atsisakė vykdyti), neatidarė durelių, nepateikė reikalaujamų dokumentų. Pareigūno teisėti reikalavimai buvo pakartoti aiškiai kelis kartus, tačiau vairuotojas I. R. nepakluso aiškiai duotiems teisėtiems pareigūno nurodymams. Šiais veiksmais I. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punktą, 84 punktą, Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punktą, 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043 Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio l punktą, 13 straipsnio 5 punktą, 7 punktą bei padarė veiką numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 205 straipsnio l dalyje. Toks surašytas protokolas nepasitvirtino.

I. R. nepripažino surašyto protokolo ir paaiškino, kad jis vasario 28 d. 2016 m. iš ryto, apie 10:00 val. vežė savo vaiką pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). Vykdamas atgal nusprendė pravažiuoti Krokšlio mišku, pro žvėrių lupyklą, nes jis pats medžiotojas, manė, kad gali rasti kitų medžiotojų, norėjo pasikalbėti. Kai prasuko pro lupyklą, pamatė, kad ten nieko nėra, po kažkiek laiko iš paskos pamatė važiuojantį džipą. Per veidrodėlį pamatė švyturėlius, pritildė muziką, išgirdo ir garso signalą, pasuko dešiniau ir sustojo, manė, kad reikia praleisti. Nurodė, kad miško keliuku buvo nuvažiavęs apie 1,5- 2 km. Jis nurodė, kad anksčiau to automobilio nepastebėjo, jo automobilyje buvo grasiai užleista muzika, tačiau, kai tik pamatė švyturėlius, tai iš karto sustojo. Jie sustojo iš paskos jo, jis išjungė muziką, pravėrė langą. I. R. nurodė, kad nebuvo jokio tikslo bėgti nuo pareigūnų, jis turėjo visus dokumentus, jie buvo tvarkingi, jis buvo blaivus, mašina tvarkinga, nieko nelegalaus nevežė, jis neturėjo motyvo bėgti. Vienas pareigūnas pribėgo prie jo, pradėjo rėkti, keiktis keiksmažodžiais, kitas išbėgo iš priekio, atgręžė ginklą į jį ir liepė išlipti iš mašinos, grasino, kad šaus. Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo nurodė, kad jis netgi suabejojo - ar tai pareigūnai. Jis nurodė, kad sustabdžiusiems pareigūnams jis visiškai nesipriešino, jų nepažinojo. Pareigūnai reikalavo pateikti dokumentus, tai jis siekė paimti iš striukės, buvusios ant galinės sėdynės, dokumentus: pasą, vairuotojo pažymėjimą ir automobilio techninį pasą. Pareigūnas, kuris stovėjo prie vairuotojo durelių, prakišo ranką pro pravirą langą ir iš vidaus atidarė duris. I. R. paaiškino, kad jo automobilio durelės automatiškai užsirakina, viršijus 20 km/h greitį. Jis nurodė, kad atidaręs dureles, pareigūnas griebė jam už rankos ir ištempė, pastatė prie mašinos, uždėjo antrankius ir pradėjo kratyti automobilį, klausė jo ar jis neturi racijos ir cigarečių. Apžiūrėjo visą mašiną, tačiau nieko draudžiamo nerado. Po to liepė važiuoti į užkardą, jis pats vairavo automobilį, o prie jo sėdėjo vienas iš pareigūnų. Atvykus į užkardą, surašė protokolą ir paleido. Jis nurodė, kad pareigūnams užkardoje paaiškino, kad jis niekaip nesusijęs su automobiliu, kuris taranavo užkardą ir nestojo, apie jį nieko nežino. I. R. patvirtino, kad jis, sukdamas iš pagrindinio kelio į miško keliuką, matė pagrindiniu keliu priešpriešais atvažiuojantį automobilį, tačiau negalėjo konkretizuoti, koks tai buvo automobilis.

Institucijos surašiusios protokolą atstovas Mantvydas Palevičius paaiškino, kad vasario 28 d. pasienio pareigūnai vykdė užduotį Krokšlio kaimo ribose. Pagal turimą informaciją laukė galimo kontrabandos gabenimo. Apie 10:00 val. pro kelio sankryžą pravažiavo automobilis „Škoda Octavia“, už jo „Chrysler“ automobilis, kurį mėgino pareigūnai sustabdyti, tačiau šis nesustojo, taranavo užtvarą, ko pasekoje toje sankryžoje budėję pareigūnai pradėjo automobilio persekiojimą, o prieš tai apie „Škoda Octavia“ pranešė kolegoms Krokšlio kaimo ribose, kad „Škoda Octavia“ taip pat sustabdytų. Pareigūnai pastebėjo iš priekio važiuojantį link Lynežerio „Škoda Octavia“ automobilį, jį pastebėję įsijungė garso ir šviesos signalus. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo - I. R., nusuko į dešinę ir miško keliu mėgino atsiplėšti nuo pareigūnų. Pareigūnai toliau persekiojo su švyturėliais, davė nurodymus per garsiakalbį sustoti, tačiau vairuotojas nepakluso. Informacija buvo perduota rinktinės budėtojui. Šis užregistravo darbo registre, po kurio laiko sustabdyti automobilį pavyko, gal dėl to, kad šis užklimpo blogam kely. Priėjus pareigūnams ir jiems prisistačius paprašė pateikti dokumentus, išlipti iš automobilio, klausė kodėl nestojo. Pasakymams vairuotojas nepakluso, reikalavimas išlipti buvo kartotas, bet vis tiek nepakluso. Pareigūnas mėgino atidaryti dureles, tačiau I. R. mėgino sutrukdyti. Pareigūnams pavyko jį išlaipinti, buvo ištraukti dokumentai, pareigūnas prisistatė. Kadangi buvo nesustojimas, nevykdyti pareigūnų reikalavimai išlipti iš automobilio ir pateikti dokumentus, pilietis buvo pristatytas į užkardą ir jam buvo surašytas protokolas. Persekiotas „Chrysler“ automobilis vėliau buvo surastas Zervynų kaime, jame buvo aptiktos 36 dėžės kontrabandinių cigarečių. I. R. sustabdytame automobilyje draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Asmens dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas, buvo pas I. R., tokio dokumento pakanka būnant pasienio ruože. I. R. paaiškino, kad jis vyko iš Katros savo šeimos automobiliu, daugiau jokių paaiškinimų jis neteikė. Institucijos atstovas nurodė, kad aplinkybė, jog I. R. iškart nepakluso pareigūnams pateikti dokumentus, neišlipo iš transporto priemonės, tai buvo pagrindas uždėti jam antrankius. Po to, kai buvo pateikti dokumentai, jam buvo nuimti antrankiai, nes nesipriešino ir jis buvo atgabentas į užkardą. Institucijos atstovas nurodė, kad „Škoda Octavia“ ir „Chrysler“ automobilius jie sieja todėl, kad šie automobiliai važiavo vienas paskui kitą, galėjo būti, kad pirmas automobilis vykdė žvalgybą, todėl buvo priimtas sprendimas stabdyti 2 automobilį. Automobiliai vyko nedideliu atstumu vienas nuo kito, maždaug 1 min. atstumu. Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas nurodė, kad R. nevykdė reikalavimo pateikti dokumentus. Dokumentus iš asmens pavyko gauti tik prievarta jį išlaipinus ir ištraukus iš galinės kišenės. Pastebėjus „Škoda Octavia“ pareigūnai informavo budėtoją, kad automobilis yra stabdomas, bet nestoja.

Atstovas mano, kad surinktų įrodymų visuma įrodo, kad I. R. padarė teisės pažeidimus pagal protokole išvardintus straipsnius, t. y. ATPK 130/4 straipsnyje, 187/2 straipsnyje, 205/1 straipsnyje. Šių pažeidimų padarymą patvirtina VSAT pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai bei duoti nuoseklūs parodymai teisme, todėl prašė pripažinti I. R. padarius minėtus pažeidimus bei skirti jam subendrintą nuobaudą - 1113 Eur baudą.

Liudytojas Valdas Stravinskas, VSAT Varėnos rinktinės sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas nurodė, kad šį darbą jau dirba daugiau kaip 20 metų. Jis paaiškino, kad pažeidėjo nepažįsta, dirbo su kolega ir apie vienuoliktą valandą gavo pranešimą, kad patruliams nestoja „Chrysler“ automobilis, o prieš tai pravažiavo „Škoda Octavia“. Jis paaiškino, kad važiuojant kelyje pamatė „Škoda Octavia“ automobilį, kuris juos pamatęs pasuko į miško keliuką, įjungė švyturėlius ir ėmė jį vytis. Kolega pranešinėjo garsiakalbiu sustoti. Liudytojas nurodė, kad automobilį vairavo jis, o švyturėlius ir kitą aparatūrą įjungė kolega, garsu reikalavo sustoti. Tas miško keliukas labai prastas, truputį vingiuotas, medžiai iš šono, kalniukų nėra, miškas nėra tankus. Už 1,5 km automobilis sustojo, jis pribėgo ir atsistojo prieš kapotą, o jo kolega iš šono bandė atidaryti dureles, vairuotojas neatidarė, kolega atidarė dureles įkišęs ranką per langą. Kolega su stabdomu asmeniu bendravo per langą. Kai kolega atrakino dureles, vairuotoją iš automobilio ištraukė ir uždėjo antrankius, nes jis nenorėjo paklusti, muistėsi, nenorėjo duoti rankų. Liudytojas nurodė, kad tarnybiniame automobilyje filmavimo įrangos nėra. I. R. per atidarytą langą bendravo, nebuvo agresyvus, tačiau atrodė, kad jis tempia laiką. Liudytojas patvirtino, kad pasienio tarnyboje dirba virš 20 m., tačiau „Škoda Octavia“ automobilis jam, kaip pareigūnui, nebuvo žinomas kaip ,,dirbantis“ pasienyje.

Liudytojas Arūnas Amšiejus VSAT Varėnos rinktinės sargybų skyriaus vyresnysis specialistas nurodė, kad šį darbą dirba jau daugiau kaip 22 metus, tačiau I. R. susidūrė 1 kartą. Paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad keliu važinėja I. R., Liudytojas nurodė, kad Varėnoje I. R. pavardė siejama su kontrabanda, jis prieš 10 metų turėjęs reikalų su kontrabanda. Jie žino, kad jis užsiima kontrabanda, nes bendrauja su žvalgybos pareigūnais. Liudytojas nurodė, kad pareigūnai pranešė, jog I. R. pravažiavus su „Škoda Octavia“ automobiliu, jam iš paskos vyko „Chrysler“ automobilis, šis automobilis buvo stabdomas, bet nestojo. Jis su kolega tarnybiniu džipu vyko link kelio Krokšlys-Varėna, ir pamatė „Škoda Octavia“ automobilį, kuris juos pastebėjęs, staiga nusuko į šalutinį miško keliuką. Jie važiavo iš paskos, nes įtarė, kad automobilis gali būti prisidėjęs prie kontrabandos, pasuko iš paskos, įjungė švyturėlius ir siekė jį sustabdyti, bet automobilis nestojo, reikalavo per garsinį signalą, kad sustotų, bet automobilis nestojo, buvo pranešta budėtojui, o automobilis buvo persekiojamas. Miško keliukui susiaurėjus „Škoda Octavia“ sustojo. A. Amšiejus nurodė, kad buvo privirtę medžių, sniego, gal todėl sustojo, gal kiek pribuksavo. Liudytojas nurodė, kad jis iššoko iš automobilio, pribėgo prie vairuotojo durelių, pribėgęs prisistatė, prašė išlipti, klausė, kodėl nestojo, bet jis kategoriškai atsisakė vykdyti reikalavimus. I. R. kratė galvą, buvo rankų gestai, kad nevykdys jokių nurodymų. Jis suprato, kad R. atsisako pateikti dokumentus ir išlipti. Liudytojas paaiškino, kad jam pavyko įkišti ranką per pravirą lango stiklą ir iš vidaus atrakinti dureles. Vairuotojas elgėsi nelabai prognozuojamai, uždėjo antrankius ir tada jis pateikė reikalaujamus dokumentus - ištraukė juos iš kišenės. Jis turėjo visus būtinus dokumentus, buvo blaivus, todėl nebuvo nušalintas nuo vairavimo, nebuvo pagrindų to daryti. Liudytojas paaiškino, kad fizinė jėga R. atžvilgiu buvo naudota minimaliai, buvo paimta jam už rankos, tada jis kaip ir pats išlipo iš automobilio. Kai yra grėsmė įtariamojo arba pareigūnų gyvybei ir sveikatai – jie gali naudoti antrankius.Liudytojas patvirtino, kad automobilyje jokių įtartinų daiktų nebuvo rasta. Liudytojas nurodė, kad jis mano, jog savo bėgimu jis norėjo nuvilioti juos nuo „Chrysler“ automobilio, kuriuo buvo vežama kontrabanda. Liudytojas paaiškino, kad jis kartu su I. R. vyko į Barausko užkardą, kur surašė jam dėl nestojimo ir reikalavimų nevykdymo protokolą. Vairavo R., o jis sėdėjo šalia.

Administracinio teisės pažeidimo aplinkybės buvo įrodinėjamos VSAT Varėnos rinktinės sargybų skyriaus vyresniojo specialisto Arūno Amšiejaus ir jaunesniojo specialisto Valdo Stravinsko 2016-02-28 tarnybiniais pranešimais dėl kontrabandos gabenimo (b. l. 19-20) bei 2016-05-20 tarnybiniais pranešimais dėl tarnybos eigos, kur pažymėta, jog vykdant tarnybą Aleksandro Barausko užkardos veikimo teritorijoje, pasienio ruože, Varėnos rajono Kriokšlio kaimo ribose, buvo gauta informacija apie nestojusį automobilį „Crysler“ bei pravažiavusį automobilį Škoda Oktavia. Škoda Oktavia automobilio sustabdymui buvo įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai bei garsinis stabdymo signalas. Automobilis nestojo, buvo persekiojamas. Automobiliui Škoda Oktavia sustojus jo vairuotojas nevykdė reikalavimo išlipti iš automobilio, neatidarė durelių, nepateikė reikalaujamų dokumentų (b. l. 7-10).

VSAT Varėnos rinktinės sargybų skyriaus Aleksandro Barausko užkardos vyresniojo pasieniečio Andriaus Pankino ir VSAT Varėnos rinktinės sargybų skyriaus specialisto Vyganto Pleskevičiaus tarnybiniais pranešimais (b. l. 21-22). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Varėnos meteorologijos stoties pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, kur nurodyta, kad vasario 28 dienos naktį prasidėjęs šerkšnas tęsėsi iki 9 val. Nuo 9:06 val. iki 9:10 val. buvo rūkas, o po jo prasidėjo rūkana, kuri tęsėsi iki 11:31 val. bei nuo 9 val. iki 12:18 val. snigo.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, nevykdymą.

Teismas laiko, kad byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog I. R. suprato, kad yra stabdomas pasienio pareigūnų ir tai supratęs tyčia nestojo. Byloje esantys VSAT pareigūnų V. Stravinsko ir A. Amšiejaus parodymai yra iš esmės prieštaraujantys tarpusavyje, be kita ko, jie prieštarauja ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytojas V. Stravinskas parodė, kad iš priekio pamatė atvykstantį automobilį Škoda Octavia, atstumas buvo apie 150 m. Jis nurodęs, kad kai pamatė minėtą automobilį, iš karto įjungė švyturėlius. Jo parodymais, pamatęs švyturėlius, vairuotojas nusuko į dešinę, į miško keliuką bei jo manymu, jog buvo pakankamai priartėjęs prie „Škoda" automobilio, kad vairuotojas matytų švyturėlius ir girdėtų sirenas. Liudytojas patvirtino, kad minėtas automobilis sustojo pats. Tuo tarpu liudytojas A. Amšiejus parodė, kad automobilį „Škoda" pamatė apie 40-50 m atstumu. Automobilis „Škoda", pamatęs juos, staiga pasuko į šoninį keliuką. Tuomet jis su kolega, su tarnybiniu automobiliu nusuko taip pat, sėdo „ant uodegos" ir tik tada įjungė švyturėlius. Vairuotojas pats sustojo, kadangi buvo privirtę medžių, sniego, gal todėl sustojo, kad pribuksavo. Minėto automobilio jie neblokavo, nebuvo tam reikalo. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad minėtų liudytojų, VSAT pareigūnų parodymai dėl aiškiai išreikšto gesto ir signalo sustabdyti transporto priemonę, dėl tokio signalo ar gesto išreiškimo vietos ir laiko iš esmės skiriasi. Be kita ko, liudytojo A. Amšiejaus parodymai, kad garsinis signalas ir švyturėliai buvo įjungti tik „sėdus ant uodegos", t. y. jau važiuojant miško keliuku, patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo I. R. parodymus, kad jis reikalavimą sustoti, pamatęs švyturėlius, suprato tik važiuodamas miško keliuku. Tai tik įrodo, kad VSAT pareigūnai, prieš I. R. pasukant į dešinėje esantį miško keliuką, aiškaus reikalavimo sustabdyti transporto priemonę niekaip nebuvo išreiškę. Nagrinėjant bylą, buvo pareikalauta pateikti telemetrinius duomenis, kurie objektyviai patvirtintų, kada ir kokiu būdu buvo stabdoma transporto priemonė. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nurodė, kad tokių duomenų pateikti negali, nes vieningoje pajėgų valdymo sistemoje gali matyti informaciją tik 10 dienų. Tokiu būdu, teismas neturi jokių galimybių gauti jokių objektyvių, nešališkų įrodymų apie garsinio signalo ir švyturėlių panaudojimą, stabdant I. R.. Akivaizdu, kad pareigūnų parodymai iš esmės skiriasi ir švyturėliai tikrai nebuvo įjungti pagrindiniame kelyje. Todėl tikėtina, kad įjungus švyturėlius jau važiuojant miško keliuku ir juos pastebėjęs I. R., sustojo, kaip jis nurodė pasitraukė į šalį, manydamas, kad pareigūnai nori jį aplenkti. Liudytojai skirtingai nurodė ir patį sustojimo faktą. Teisme tiek V. Stravinskas, tiek A. Amšiejus nurodė, kad I. R. sustojo pats. Tačiau administracinės bylos medžiagoje nurodoma, kad I. R. buvo priverstas sustoti dėl blogo kelio (tarnybiniai pranešimai surašyti 2016-02-28, b. l. 19-20), užklimpęs sustojo (tarnybiniai pranešimai, surašyti 2016-05-20, b. l. 7-8, 9-10). Institucijos atstovas nurodė, ir daugiau kliūčių, jog sustojo todėl, kad buvo nuvirtusių medžių, sniego ir pan. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas I. R. pateiktas vaizdo įrašas. Jis nurodė, kad įrašas padarytas kitą dieną, t. y. 2016-02-29. Įraše matyti, kad ant kelio nebuvo jokių užvirtusių medžių, sniego nebuvo daug. Tad pateiktas įrašas patvirtina, kad jokių kliūčių, dėl kurių I. R. negalėjo toliau važiuoti ir buvo priverstas sustoti, kelyje nebuvo. Iš esmės tai, kad I. R. sustojo pats patvirtino ir liudytojai pasienio pareigūnai teismo posėdžio metu apklausti liudytojais. Todėl darytina išvada, kad nėra jokių įrodymų, kad I. R. reikalavimui sustoti pakluso priverstas aplinkybių. Liudytojų versiją, kad I. R. sustojo, kadangi užklimpo ir buvo priverstas, paneigia ta aplinkybė, kad vėliau, į automobilį įsėdus pareigūnui A. Amšiejui, I. R. nereikėjo jokios pagalbos išstumti automobilį ar patraukti ant kelio nuvirtusius medžius. Pareigūnas patvirtino, kad tiesiog sėdo ir su R. nuvažiavo į užkardą. Abu pareigūnai patvirtino, kad I. R. vairavo būdamas blaivus, jokių draudžiamų daiktų nevežė, automobilis buvo iškarto apžiūrėtas vietoje. Liudytojų teiginiai, kad I. R. galėjo nuo jų bėgti, kadangi užsiima kontrabanda, tėra tik pareigūnų manymas ir prielaida, kuri nepagrįsta objektyviais ir neginčijamais įrodymais. A. Amšiejus ir V. Stravinskas VSAT dirba seniai, virš 20 metų, tačiau jie abu patvirtino, kad su I. R. susidūrė pirmą kartą, anksčiau jo nematę, nors A. Amšiejus teigia, kad visi žino, jog I. R. užsiima kontrabanda. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad I. R. administracine tvarka buvo baustas vieną kartą, t. y. 2009-09-08 - už pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (dėl eismo įvykio) (b. l. 25). Teismas neturi duomenų apie tai, jog I. R. būtų teistas ar baustas už kontrabandą.

Todėl teismas daro išvadą, kad byloje lieka nepaneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimas, jog jis iš karto sustojo, kai tik pamatė už jo važiuojančią transporto priemonę su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Tokiu būdu nepasitvirtino surašytas protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 4 dalyje.

Dėl pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamus žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

ATPK 205 straipsnio 1 dalyje numatytas Pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimas. Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punktas numato, kad asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus.

Liudytojai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai V. Stravinskas ir A. Amšiejus parodė, kad I. R. sulaikymas buvo įvykdytas įtariant, kad jis gali vežti kontrabandą. I. R. parodęs, kad teisėtus VSAT pareigūnų reikalavimus vykdė, pateikė jų reikalaujamus dokumentus, tačiau juos reikėjo paimti nuo galinės sėdynės, o pareigūnai buvo labai nekantrūs, jiems nesipriešino, sustabdęs automobilį išjungė variklį, elgėsi tinkamai ir jokio pavojaus pareigūnų sveikatai ar gyvybei nekėlė.

Liudytojo, VSAT pareigūno, A. Amšiejaus parodymai, kad I. R. elgėsi neadekvačiai, iš jo galvos kratymo, rankų gestų suprato, kad jis nevykdys reikalavimo pateikti dokumentus bei, kad buvo durelių stiklu prispausta jo ranka, tėra jo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais tiesioginiais įrodymais. Atidarius dureles ir I. R. uždėjus antrankius, I. R. iš galinės kelnių kišenės ištraukė ir pateikė visus reikalaujamus dokumentus. Liudytojas A. Stravinskas nurodė, kad I. R. su pareigūnu bendravo per stiklą, jis nebuvo agresyvus. Liudytojas A. Amšiejus nurodė, kad vairuotojo elgesys buvo neprognozuojamas, kėlė grėsmę, todėl buvo uždėti jam antrankiai. Tai šios aplinkybės patvirtina, kad I. R. nerodė jokios agresijos ar pykčio, todėl visos šios aplinkybės įrodo, kad jokio pavojaus ar grėsmės VSAT pareigūnų gyvybei ir sveikatai I. R. nesukėlė. Tą patvirtina ir ta aplinkybė, kad po kelių minučių I. R. buvo nuimti antrankiai ir jam pačiam buvo leista vairuoti transporto priemonę. Nors liudytojas A. Amšiejus teigia, kad neva lango stiklu jam buvo suspausta ranka, tačiau objektyvių duomenų, jog A. Amšiejui buvo padarytas sveikatos sutrikdymas – nėra. Šie parodymai prieštaringi kito pareigūno Stravinsko parodymams, kuris nurodė, kad R. bendravo ir nebuvo agresyvus. Todėl kaltinimas dėl pasipriešinimo VSAT pareigūnams yra deklaratyvus ir neparemtas jokiais tiesioginiais ir neginčijamais įrodymais, grindžiamas tik prieštaringais pasienio pareigūnų parodymais. Jokių kitų tiesioginių ir neginčijamų I. R. kaltę pagrindžiančių įrodymų, byloje nėra surinkta. Byloje nėra pateikta ir filmuota medžiaga, kuri būtų tiesioginis ir neginčijamas įrodymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. visi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos ir, tokiu atveju, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis adm. bylose Nr. N9-990/2006, N444-1315/2008, N62-3686/2008). Visos šios iškilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas - in dubio pro reo).

Byloje nėra surinkta jokių tiesioginių, neginčijamų ir neabejotinų I. R. kaltės įrodymų, kad jis nepakluso aiškiai išreikštam VSAT pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nepakluso aiškiai duotiems teisėtiems pareigūnų nurodymams bei pažeidė Pasienio teisinio režimo taisykles. Jeigu teismas apkaltintų I. R., dėl aukščiau minėtų pažeidimų, tai tokią išvadą būtų įmanoma padaryti tik vadovaujantis prielaidomis ir manymu. Tačiau teismas gali vadovautis tik neabejotinai ir neginčijamai aiškiais faktais ir iš jų padarytomis išvadomis, jokiu būdu ne prielaidomis. Todėl visos likusios abejonės, kurių neįmanoma pašalinti procese turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir todėl administracinė byla nutrauktina. Kaip jau nurodyta, surinkti daugiau duomenų nėra jokių galimybių, nes VSAT Varėnos rinktinė nurodžiusi, kad neturi galimybių teismui pateikti informacijos (išklotinės apie pasieniečių ekipažo transporto priemonės „Mitsubishi Pajero“ buvimo vietą, nurodomo pažeidimo metu, apie tai ar buvo įjungti švyturėliai, garsinė sirena, ar buvo išreiškiamas reikalavimas sustoti žodžiu, nurodant laiko intervalus) iš vieningos pajėgų valdymo sistemos, kadangi vieningoje pajėgų valdymo sistemoje galima matyti informaciją, buvusią prieš 10 dienų. Kitų asmenų, bešališkų liudytojų, nėra.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė, c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu nėra bent vieno elemento, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu neklatumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2012-07-30 Nr. N575 -310/2012, 2012-08-31 Nr. N444 -1254/12).

Todėl teismas laiko, kad apkaltinti I. R. padarius tokius pažeidimą, galima būtų tik remiantis prielaidomis. Byloje nėra surinkta jokių tiesioginių, neginčijamų ir neabejotinų I. R. kaltės įrodymų, kad jis nepakluso aiškiai išreikštam VSAT pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nepakluso aiškiai duotiems teisėtiems pareigūnų nurodymams bei pažeidė Pasienio teisinio režimo taisykles. I. R. kaltė grindžiama išskirtinai tik subjektyviais, iš esmės prieštaringais netgi tarpusavyje, liudytojų, VSAT pareigūnų parodymais, prielaidomis ir abejonėmis.

Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog išnagrinėjus bylą nėra surinkti neginčijami ir objektyvūs įrodymai, jog I. R. padarė teisės pažeidimus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties administracinė teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną prieš I. R. nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.