Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaruojantios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. P. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: 2023 m. lapkričio 2 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), pirkdamas transporto priemonę – automobilį ,,S. T.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso N. M. (N. M.), suklastojo tikrą dokumentą – automobilio ,,S. T.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, grafoje ,,Transporto priemonę pardavė“ ranka įrašydamas vardą ir pavardę ,,N. M.“ ir už jį pasirašydamas.

Kaltinamasis G. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, parodė, jog nuvažiavo į Kuršėnus pirkti automobilį pagal skelbimą, tačiau automobilis jam netiko. Važiuojant namo iš Kuršėnų pusiaukelėje pamatė telefone kitą skelbimą apie parduodamą automobilį, draugas S. K. pasiūlė pažiūrėti, todėl jie atvažiavo į Biržus, kažkur prie garažų, apžiūrėjo automobilį ,,(DUOMENYS NESKELBTINI)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilio savininkas buvo D. L., kuris jam girdint skambino N., sakė, kad parduoda automobilį ir reikės perrašyti, t. y. patvirtinti pardavimą. D. L. nebuvo automobilio persirašęs savo vardu, t. y. nebuvo registravęs ,,Regitroje“. D. L. jam parodė seną su N. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartį paliko automobilyje. N. patvirtino telefonu D. L., kad sutvarkys ,,Regitroje“. Jis susirašė su D. L. kitą pirkimo–pardavimo sutartį, kurią pildė jis. Mokėjo grynais pinigais 1 800 eurų. Tai gali patvirtinti jo draugas S. K., kuris atvažiavo kartu. Jam N. patvirtino, kad su N. sutarė, kad patvirtins sutartį. Sumokėjo pinigus iš išvažiavo namo. Automobilis buvo geros būklės, važiuojantis. Grįžo namo, į Alytų. Į vakarą, t. y. tą pačią dieną apie 15 val. skambino N., klausė, kaip mašiną ,,persirašyti“ savo vardu, nes automobilio D. L. apie 9 mėnesius laiko nebuvo įregistravęs ,,Regitroje“. N. jam pats pasiūlė surašyti naują pirkimo–pardavimo sutartį, t. y., kad jis perka iš jo automobilį, jis pasisiūlė atvažiuoti į Vilnių, kad būtų greičiau. N. sutiko, kad jis užpildytų naują pirkimo–pardavimo sutartį, nes tuo metu N. neturtėjo jo duomenų, o jam N. duomenis buvo davęs D. L.. Jis surašė su N. pirkimo–pardavimo sutartį 2023 m. lapkričio 2 d. ir N. pasiūlė jam (kaltinamajam) už ji pasirašyti, todėl taip ir padarė. Paprašė, kad N. jam atsiųstų savo el. paštą, kad į jį nusiųstų sutartį. Jokių prieštaravimų nebuvo. N. su viskuo sutiko, jokių pretenzijų neturėjo ir žinute atsiuntė el. pašto adresą. Jis visas susirašinėjimo žinutes išsisaugojo ir perdavė pareigūnams. Pas jį yra pirkimo–pardavimo sutarčių originalai ir automobilio dokumentai. 2023 m. lapkričio 3 d. nuvažiavo į Alytaus ,,Regitrą“ tvarkyti automobilio registraciją. ,,Regitros“ darbuotojai pildė duomenis ir pasakė, kad automobilio savininkas gali patvirtinti pardavimą. Būdamas ,,Regitroje“ skambino N., tačiau jis nekėlė telefono ragelio. Parvažiavo namo ir skambino kelis kartus, tačiau atsiliepęs N. tvirtindavo, kad šiuo metu nėra namuose ir negali patvirtinti. N. skambino labai daug kartų, taip pat rašė ir žinutes, kad patvirtintų pirkimą-pardavimą, tačiau N. pasakė, kad yra užsienyje ir negali kalbėti, kad neužilgo grįš ir susiskambins. Kai grįžo, susiskambino, tada N. pasakė, kad pagalvos, turi susisiekti su D.. Tačiau praėjus laikui N. nekėlė ragelio. Prašė N. patvirtinti automobilio pardavimą elektroniniu paštu žinute. Skambino ir D., kuris jį telefonu informavo, kad N. yra parašęs pareiškimą dėl to, kad D. L. yra nesumokėjęs už automobilį. Pranešimas apie įtarimą jam perskaitytas, jis supranta kuo yra įtariamas, dėl pareikšto įtarimo kaltę prisipažįsta visiškai, anksčiau duotus parodymus tvirtina, labai gailisi, kad pasielgė taip nepagalvotai, sutinka kad byla kuo greičiau būtų baigta baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo G. P. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, 2023 m. gruodžio 4 d. parodymų protokole užfiksuota, jog N. M. pranešė apie sukčiavimą ir dokumentų klastojimą su tikslu apgaulės būdu pasisavinti jam priklausantį automobilį ,,S. T.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir pasipelnyti. Parodė, jog 2023 m. rugpjūčio mėnesį D. L. pardavė automobilį ,,S. T.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris sumokėjo 200 Eur avansą grynais, o likusią sumą – 1 800 Eur žadėjo pervesti į sąskaitą. Pinigų D. L. nepervedė. Paskambinęs nepažįstamas asmuo G. P. prisistatė naujuoju automobilio savininku ir paaiškino, jog automobilį iš jo nupirko bei elektroniniu paštu atsiuntė suklastotą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurią neva jie abu pasirašė. Jokių sutarčių su G. P. nepasirašinėjo, sutartyje esantis jo parašas yra suklastotas.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Panevėžio AVPK) Biržų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. P. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2023 m. gruodžio 7 d. susisiekus su D. L., jis parodė, kad iš N. M. pirko automobilį ,,S. T.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Surašė pirkimo–pardavimo sutartį, atsiskaitė grynais pinigais, sumokėdamas visą sutartyje nurodytą sumą. Pinigų priėmimo kvito negavo. Automobilio pirkimo metu buvo S. S. ir M. K.. N. M. AB ,,Regitra“ nepatvirtino automobilio pardavimo fakto, todėl jo persiregistruoti savo vardu negalėjo. Automobilį pardavė G. P., sudarydamas naują pirkimo – pardavimo sutartį.

Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad susisiekus telefonu su G. P. jis parodė, jog automobilį ,,S. T.“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirko iš D. L.. Surašė pirkimo – pardavimo dokumentus. D. L. jam atidavė ir senąją automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilis buvo senojo savininko N. M. vardu, todėl telefonu susisiekęs su N. M. sutarė, kad N. M. vardu užpildys naująją pirkimo – pardavimo sutartį. N. M. tam neprieštaravo, todėl ir užpildė sutartį N. M. vardu.

Iš 2023 m. lapkričio 2 d. surašytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad N. M. parduota automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pirkėjui G. P. už 1 800 eurų, pardavimo sutartyje, grafoje ,,transporto priemonę pardavė“ ranka įrašydamas vardą ir pavardę ,,N. M.“, G. P. pasirašo už N. M..

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti dokumentai, pateikti G. P. elektroniniu paštu, ir nustatyta, kad:

1) registracijos liudijimas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), išduotas automobiliui ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas N. M.;

2) pirkimo – pardavimo sutartis surašyta 2023 m. vasario 6 d. 20.18 val. Lietuvoje, tarp pardavėjo N. M. ir pirkėjo D. L. dėl transporto priemonės ,,(DUOMENYS NESKELBTINI)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo už 1 800 eurų grynaisiais pinigais. Sutartis pasirašyta;

3) pirkimo – pardavimo sutartis surašyta 2023 m. lapkričio 2 d. 14.40 val. Lietuvoje, tarp pardavėjo D. L. ir pirkėjo G. P. dėl transporto priemonės – automobilio ,,(DUOMENYS NESKELBTINI)“, valstybinis registracijos ženklas (duomenys neskelbtini) pirkimo už 1 800 eurų. Atsiskaityta grynais pinigais, sutartis pasirašyta D. L. ir G. P.;

4) pirkimo – pardavimo sutartis surašyta 2023 m. lapkričio 2 d. 14.40 val. Lietuvoje, tarp pardavėjo N. M. ir pirkėjo G. P. dėl transporto priemonės – automobilio ,,(DUOMENYS NESKELBTINI)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo už 1 800 eurų. Nurodyta, jog atsiskaityta grynais pinigais. Sutartis pasirašyta N. M. ir G. P..

5) elektroninio susirašinėjimo su mobiliojo ryšio telelfono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu N. M., išraše matyti, kad N. M. kelis kartus G. P. klausė, iš kokio el. pašto jis siuntė sutartį; G. P. nurodė, kad išsiuntė lapkričio 3 d. 12.33 val.; G. P. prašo N. M. patvirtinti mašinos pardavimą, šis nurodo, kad yra užsienyje, tuomet G. P. nurodo, kad tai galima padaryti iš bet kurios pasaulio vietos; lapkričio 24 d. vėl klausia N. M., kada jis patvirtins mašinos pardavimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, jog 2023 m. vasario 6 d. Druskininkuose iš N. M. už 1 800 eurų pirko automobilį ,,S. T.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Su N. M. susirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje abu pasirašė. Sumokėjo iškart grynais pinigais. Tai matė kartu atvykę M. K. ir S. S.. Su N. M. sutarė, kad automobilio pirkimą AB ,,Regitra“ sutvarkys per elektroninę bankininkystę. Automobilį susitvarkė per vieną ar du mėnesius ir skambino N. M., kad jis sutvarkytų AB ,,Regitroje“, tačiau šis neatsiliepė. 2023 m. spalio mėnesį minėtą automobilį pardavė G. P., su kuriuo sudarė naują pirkimo–pardavimo sutartį ir jam atidavė pirmąją sutartį, kurią buvo sudaręs su N. M.. Prieš parduodant automobilį, paskambino N. M. ir paprašė, kad šis patvirtintų automobilio pardavimą su kitu asmeniu. N. M. tam neprieštaravo, jokių pretenzijų dėl pinigų sumokėjimo neturėjo. Nuo automobilio pirkimo pardavimo buvo praėję apie 8-9 mėnesius. Pirkimo–pardavimo sutarties neklastojo, N. M. pinigus mokėjo grynais, tai gali patvirtinti kartu buvę draugai. Jeigu pinigų būtų nesumokėjęs N. M., tai jis būtų kreipęsis į policiją iš karto ir neleidęs išvažiuoti su jo automobiliu. N. M. negrasino, tik rašė žinutes apie tai, kas gali būti nesutvarkius automobilio dokumentų ,,Regitroje“ Visas žinutes atsiuntė ir prašo pridėti prie jo apklausos. Suklydo, kad pasitikėjo N. M., bet jokių pirkimo–pardavimo sutarčių nesuklastojo.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, jog 2023 m. vasario 6 d. su D. L. ir S. S. vyko į Druskininkus pirkti automobilio ,,Subaru“. Matė, kad N. piniginėje turi pinigus, skirtus automobilio pirkimui. Bendraujant su pardavėju, pastarasis pasirodė keistas, apie norą surašyti sutartį bendravo vangiai. N. su automobilio savininku nuėjo į namo vidų užpildyti dokumentus. Po kurio laiko grįžo N. su automobilio pirkimo – pardavimo sutartimi. Žino, jog ankstesnis automobilio savininkas nenorėjo deklaruoti automobilio pardavimo. Nežino, kodėl N. vėliau pardavė automobilį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, jog 2022 metų rudenį kartu su D. L. vyko į Druskininkus pirkti automobilio ,,Subaru“. Pardavėjas buvo tamsesnio gymio, neaukšto ūgio, tvirtesnio sudėjimo, virš 40 metų amžiaus, kiek atsimena, plaukų neturėjo, o jei turėjo, tai labai nedaug. D. L. su vyriškiu, iš kurio pirko automobilį ,,Subaru“, atsiskaitė grynais pinigais. Matė, kaip davė 1 800 eurų, kartu juos skaičiavo. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį nuėjo pasirašyti pas vyriškį į namus. Sutartį matė, tačiau kokia suma buvo sutartyje parašyta, negali pasakyti. Žino, kad jo draugas skolinosi pinigų automobilio pirkimui iš savo sesers. Kiek jam žinoma, D. L. minėtą automobilį yra pardavęs.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. M. parodė, jog 2023 rugpjūčio mėnesį savo automobilį ,,S. T.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pardavė D. L. už 1800 eurų. Automobilio pardavimo dieną atvykus D. L. buvo užpildyta automobilio pirkimo pardavimo sutartis, kurią abu pasirašė. Iš D. L. grynais pinigais gavo 200 eurų. Sutarė, jog D. L. apžiūrės perkamą automobilį ir tuomet padarys piniginį pavedimą. Per savo kvailumą pasielgė neatidžiai ir D. L. atidavė automobilį, negavęs visų pinigų, bei pasirašė pirkimo pardavimo sutartyje, nekreipdamas dėmesio į sutartyje uždėtą varnelę, kad gavo pinigus grynais. Kadangi D. L. su juo neatsiskaitė, todėl AB ,,Regitra“ duomenų apie parduotą automobilį, nepateikė, nors D. L. siuntė SMS žinutes ir reikalavo patvirtinti sutartį AB ,,Regitroje“ bei grasino, kad su automobiliu padarys teisės pažeidimus ir atsakomybė už tai bus jam. Apie sudarytą naują automobilio pirkimo – pardavimo sutartį sužinojo iš naujo automobilio pirkėjo iš Alytaus, kadangi jis skambino. Naujas pirkėjas pasakė, kad susitarė su D. L. ir, kad atsiųs naują sutartį. Gavęs sutartį pamatė, kad už jį jau yra pasirašęs kitas asmuo, todėl atsisakė patvirtinti sutartį ir kreipėsi į policiją.

Apklaustas papildomai N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad negali tiksliai pasakyti, kas surašė 2023 m. vasario 6 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties blanką turėjo pirkėjas, tą sutartį tikrai pasirašė abudu. Į policiją dėl suklastotos sutarties kreipėsi pavėluotai, nes po savo žmonos mirties sirgo depresija. Dėl nesumokėtų pinigų su pirkėju nusprendė nebendrauti ir kreiptis į policiją dėl sutarties suklastojimo. ,,Regitroje“ automobilio neišregistravo, nes pirkėjas su juo pilnai neatsiskaitė: sumokėjo 200 eurų ir liko skolingas 1 600 eurų. Nežino, kas surašė 2023 m. lapkričio 2 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl šios sutarties suklastojimo jam turtinė žala nepadaryta. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu.

BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos, esančios dokumente, patikimumą, normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022).???

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis G. P. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: 2023 m. lapkričio 2 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), pirkdamas transporto priemonę – automobilį ,,S. T.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso N. M. (N. M.), suklastojo tikrą dokumentą – automobilio ,,S. T.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, grafoje ,,Transporto priemonę pardavė“ ranka įrašydamas vardą ir pavardę ,,N. M.“ ir už jį pasirašydamas. Tokie jo veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis G. P., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro jam pasiūlyta bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu, prašė leisti baudą sumokėti dalimis, nenurodydamas tokio prašymo priežasčių.

Skirdamas bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis G. P. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis G. P. neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, ne visas jam skirtas baudas yra sumokėjęs. G. P. yra dirbantis. Kaltinamasis neįrašytas psichiatrinio ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra.

Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo G. P. asmenybę, teismas sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus pilnai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus jam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Kaltinamajam skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, visas kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, nustatomas toks, kokio ir prašė prokuroras (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo G. P. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis, ir jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. P. prašė leisti baudą sumokėti dalimis, nenurodydamas tokio prašymo priežasčių ir nepateikdamas sunkią jo materialinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymi, kad nors prioritetas teikiamas savanoriškam baudos sumokėjimui, baudos bausmės vykdymo procesas negali besąlygiškai taikytis vien prie kaltinamojo norų bei galimybių. Nustatant baudos sumokėjimo terminą, turi būti užtikrinami BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai, o būtent tinkamas nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas bei teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgus į skiriamos baudos dydį, į tai, kad G. P. dirba, gauna su darbo santykiais susijusias stabilias pajamas, kurios nėra didelės, nepateikė jokių duomenų apie savo sunkią turtinę padėtį, nustatytinas šešių mėnesių terminas, per kurį kaltinamasis privalo sumokėti jam paskirtą baudą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis). Nesumokėjus baudos savanoriškai, bus pradėtas priverstinis baudos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 51 MGL dydžio, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. P. 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti G. P. paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei išaiškinti, kad ji per šį laikotarpį privalo baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam G. P..