- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-701-138-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- A. J.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
- Kategorijos
Nr.1A – 701 - 138/2010 Proceso numeris:20-1-00054-10 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S) Pranešėjas Arvydas Stankus
2010 m. spalio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, nuteistajam A. J. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-10 nuosprendžio, kuriuo:
A. J. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 20 MGL (2600 litų) – dviejų tūkstančių šešių šimtų litų dydžio bauda, be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
V. M. ieškinys tenkintas dalinai ir priteista jai iš A. J. – 5500 (penkių tūkstančių penkių šimtų) litų neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. pagal LR BK 281 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. sausio 19 d. apie 14.00 val. Kaune, A. Juozapavičiaus pr. vairuodamas automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas nuo M. K. Čiurlionio g. link Mažeikių g., ties namu Nr. 121 pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl ko atsitrenkė į priekyje jo važiavusio ir prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiąjį sustojusio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. M. , užpakalinę dalį, dėl ko nuo smūgio vairuotojai V. M. padarė kūno sužalojimą, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-10 nuosprendį toje dalyje, kuria tenkintas V. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo priteista 5 500 Lt. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo priimtas netinkamai, neteisingai kvalifikuojant už nukentėjusios patirtą žalą materialiai atsakingą asmenį ir tuo pažeidžiant civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, netinkamai taikant LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, nesilaikant BPK normų, dėl ko byla dalyje dėl civilinio ieškinio išnagrinėta neišsamiai, o teismo priimtas nuosprendis yra neteisingas. Nuosprendis turi būti panaikintas.
Skunde nurodoma, jog A. J. autoįvykio, už ką buvo nuteistas, metu vairavo UAB (duomenys neskelbtini)priklausantį automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , darbo reikalais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, LR CK 6.270 str. 1 dalimi tokiu atveju transporto priemonės valdytoju, atsakingu už didesnio pavojaus šaltinio sąlygotą žalą, yra laikytinas nurodytas juridinis asmuo. Todėl ir už eismo įvykio metu sukeltą žalą materialiai yra atsakingas ne kaltinamasis, o UAB (duomenys neskelbtini), ir neturtinės žalos atlyginimas turi būti priteisiamas iš juridinio asmens. Šioje byloje 2010-04-22 buvo priimtas prokuroro nutarimas pripažinti nukentėjusiąją V. M. civiline ieškove bei tos pačios dienos nutarimas civiliniu atsakovu įtraukti UADB „ERGO LIETUVA“. Tuo tarpu civilinio atsakovo statusas UAB (duomenys neskelbtini)šioje byloje suteiktas nebuvo. Tokiu būdu, neįtraukiant į bylą civiliniu atsakovu už nukentėjusiajai padarytą žalą materialiai atsakingo asmens – transporto priemonės valdytojo, buvo pažeistos LR BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą. Be to, transporto priemonės valdytojo UAB (duomenys neskelbtini)civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje UADB „ERGO LIETUVA“, draudimo bendrovė į baudžiamąją bylą buvo įtraukta civiliniu atsakovu, todėl nagrinėjamu atveju yra taikytina privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo metu 2010-01-07 galiojusi 2007-06-11 įstatymo redakcija Nr. IX-378. Siekiant užtikrinti visiško žalos atlyginimo principą, draudikui atsiranda pareiga atlyginti žalą nukentėjusiajam autoįvykio metu asmeniui. Todėl šiuo atveju draudikas yra atsakingas tiek už turtinę, tiek už neturtinę žalą, padarytą nukentėjusiajam autoįvykio metu. Kadangi pagal galiojančią aukščiau paminėto įstatymo redakciją neturtinės žalos atlyginimas sudarė 2 500 eurų, autoįvykis įvyko galiojant civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai, todėl turtinė atsakomybė už autoįvykio metu padarytą žalą yra pirmiausia užtikrinama draudimo įmonės lėšomis. Jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitokia žalos atlyginimo tvarka, tai draudikas privalo tiesiogiai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, esant draudiminiam įvykiui, neviršydamas draudimo sumos. Žalą gali atlyginti ją padaręs asmuo ir draudikas tuo atveju, jei žala viršija draudimo sumą. 2010-01-19 įvykęs autoįvykis, kurio metu sužalota V. M. , buvo pripažintas draudiminiu, apie įvykio metu padarytą žalą draudikui pranešta laiku. Dėl to draudikas yra atsakingas už nukentėjusios patirtą neturtinę žalą, ir teismo priteistai sumai 5 500 Lt iš kaltinamojo A. J. nukentėjusiajai V. M. neturtinei žalai atlyginti pilnai pakanka, neviršijant įstatyme nustatytos maksimalios 2 500 eurų sumos. Darytina išvada, kad apylinkės teismas turėjo tenkinti nukentėjusios civilinį ieškinį priteisiant neturtinę žalą iš civilinio atsakovo UADB „ERGO LIETUVA“, o ne iš kaltinamojo, o priteistos žalos dydžiui viršijant įstatymo numatytą ribą, padengti skirtumą tarp draudiko atlygintinos bei nukentėjusiosios naudai priteistos sumos turėtų būti įpareigotas ne kaltinamasis A. J. , o šiuo atveju už autoįvykio metu sukeltą žalą materialiai atsakingas transporto priemonės valdytojas UAB (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu skunde daroma išvada, kad 2010-07-10 nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra priimtas neteisingai kvalifikavus už nukentėjusios patirtą žalą materialiai atsakingą asmenį. Dėl ko nuosprendis yra neteisingas.
Atsikirtimu į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-10 nuosprendį palikti nepakeistą. Atsikirtime nurodoma, jog apeliacinis skundas turi būti atmestas, kadangi LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ar išmokos mokėjimo taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą turi būti mokama draudimo išmoka. Pagal šių taisyklių 12 punktą atlyginant neturtinę žalą vadovaujamasi medicinos įstaigos pateiktais dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę. Išmokėti maksimalią neturtinės žalos draudimo išmoką įstatymo leidėjas draudiką įpareigoja trimis atvejais: dėl trečiojo asmens gyvybės atėmimo, ar kuomet trečiasis asmuo netenka 100 procentų darbingumo, ar kuomet trečiasis asmuo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų būna nedarbingas ilgiau kaip 431 dieną. Todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei vadovaujantis draudžiamojo įvykio administravimo byloje surinkta medicinine nukentėjusios ligos dokumentacija, nukentėjusiajai buvo apskaičiuota 580 Lt neturtinės žalos draudimo išmoka. Teismas pagrįstai netaikė draudikui visiško nuostolių atlyginimo principo, ir likusią žalos atlyginimo sumą teisėtai priteisė iš apelianto.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė taip pat prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė 5 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo A. J. . Apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.
Civilinio ieškinio procesas baudžiamojoje byloje grindžiamas dvišališkumu: šiame procese dalyvauja dvi šalys – civilinis ieškovas ir nusikalstama veika žalą padaręs asmuo (kaltinamasis) ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (atsakovas). Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 d.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo (CK 6.987 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnis). Šiuos asmenis su nukentėjusio asmens pareikšto civilinio ieškinio dalyku sieja materialusis teisinis ryšys.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 11 d. įsigaliojusio įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui; nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl – žalos turtui.
Nuteistasis A. J. nusikaltimą (BK 281 straipsnio 1 dalis) padarė vairuodamas automobilį ir jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta. CK 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t. y. atvejai, kai pareiga atlyginti žalą perkeliama draudimo kompanijai, kuri, drausdama civilinę atsakomybę, atlygina padarytą žalą neviršydama draudimo sumos.
Sistemiškai aiškinant CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str. ir CK 6.263 str. 2 d., nustatančias civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimo atveju, darytina išvada, kad draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai atlyginant neturtinę žalą. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, pavyzdžiui, kai žalą sukėlęs veiksmas nėra draudiminis įvykis arba yra padaryta tokia žala, kurios neapima civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatytos trys žalos rūšys: žala asmeniui, žala turtui ir neturtinė žala. Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 5 d. analogiškai numatyta eismo įvykio žala. Todėl nukentėjusiems asmenims pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 11 d. įsigaliojusio įstatymo redakcija) draudiko išmokama iki 2 500 eurų dydžio išmoka neturtinei žalai atlyginti, o likusi neturtinės žalos dalis, jeigu ji viršytų nurodytą sumą, būtų priteisiama iš kaltininko. Priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiems, yra vadovaujamasi teismine praktika šios kategorijos bylose. Kolegijai neturtinės žalos atlyginimo dydis abejonių nekelia, tačiau neteisingai yra nustatytas atsakovas šioje byloje.
Šioje byloje nukentėjusioji V. M. pareiškė bendrą 8000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs byloje teismo ekspertų nustatytą objektyvų jos sveikatos stovį bei tai, kad turtinę žalą pilnai, o neturtinę žalą dalinai (580 Lt) atlygino draudikas, prašomą priteisti nukentėjusiajai V. M. neturtinės žalos dydį sumažino iki 5500 Lt. Kolegija sprendžia, kad toks neturtinės žalos atlyginimo dydis teismų praktikai neprieštarauja. Tačiau teismas buvo neteisus, neturtinės žalos atlyginimą priteisdamas iš kaltininko A. J. .
Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 16 p. žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktą draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos pagal šiuos principus: laikino nedarbingumo atveju – už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Todėl draudimo kompanija šioje byloje teisingai apskaičiavo neturtinės žalos atlyginimo dydį, už kiekvieną V. M. nedarbingumo dieną paskaitydama po 20 litų, kas bendroje sumoje sudarė 580 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šioje byloje yra neteisingai nustatytas kitas už neturtinės žalos atlyginimą atsakingas asmuo. Teismas nepagrįstai priteisė 5 500 Lt likusią neturtinės žalos atlyginimo dalį iš A. J. . Kaip yra nustatyta, A. J. vairavo darbo metu darbo reikalais UAB (duomenys neskelbtini)priklausantį automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. Valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai arba fiziškai valdantį didesnio pavojaus šaltinį. Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu (darbo, tarnybos, samdos ir kt.) naudoja transporto priemonę, mechanizmą ar kitą šaltinį (pavyzdžiui, vairuotojas, operatorius, mašinistas), nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šių taisyklių taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. J. veikė darbdavio interesais, eismo įvykio metu jis vairavo automobilį darbo reikalais, o pagal CK 6.264 straipsnį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Todėl ir neturtinės žalos atlyginimo 5 500 Lt šiuo konkrečiu atveju turi būti priteisiama ne iš A. J. , o iš jo darbdavio - UAB (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso automobilis, kurį vairuojant įvyko eismo įvykis.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apeliaciniame skunde yra teisingai nurodytas atsakovas UAB (duomenys neskelbtini), kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Todėl įvertinus tai, kad automobilis vyko darbo reikalais, ir kad valdytojas šiuo atveju yra UAB (duomenys neskelbtini), ir kad remiantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintom Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ar išmokos mokėjimo taisyklėmis visiškai tenkinti neturtinės žalos atlyginimą priteisiant iš draudimo kompanijos negalima, kadangi taisyklėse reglamentuojama neturtinę žalą atlyginti remiantis nedarbingumo trukme, todėl kolegija konstatuoja, kad 580 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai buvo teisingai apskaičiuota ir išmokėta draudiko, o likusi neturtinės žalos atlyginimo suma – 5 500Lt šiuo konkrečiu atveju turi būti priteisiama iš transporto priemonės valdytojo - UAB (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau, apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-10 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti.
Panaikinti tą nuosprendžio dalį, kuria priteista V. M. iš A. J. 5500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 500 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo iš UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.