Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nataljos Cikoto,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. D. ir A. D. ir atsakovo UAB „Ratdirbys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1929-129/2011

pagal ieškovų P. D. ir A. D. ieškinį atsakovei UAB „Ratdirbys“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės UAB „Ratdirbys“ priešieškinį ieškovams P. D. ir A. D. dėl skolos ir netesybų priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje esant ADB BTA Lietuvos filialui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2008-06-02 eismo įvykio metu dėl UAB „BTA draudimas“ draudėjo vairuotojo A. Z. kaltės buvo apgadintas P. D. vairuojamas automobilis Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis A. D.. Šio automobilio remontą atliko UAB „Ratdirbys“. Minėto automobilio savininkei A. D. iš eismo įvykio kaltininko A. Z. draudiko UAB „BTA draudimas“ kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6335-790/2009 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-06 sprendimu buvo priteista 10910,40 Lt draudimo išmoka pagal UAB „Ratdirbys“ pateiktą automobilio remonto sąmatą. Byloje taip pat nustatyta, kad po atsakovo atlikto remonto automobilis Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas autorizuotam VOLVO servisui UAB „Sostena“ diagnostikai, kur buvo nustatyti visi automobilio gedimai ir 2010-08-25 buvo pasiūlyta sąmatą remontui 17707,29 Lt sumai.

Ieškovai automobilio savininkė A. D. ir jos sūnus P. D. pareiškė ieškinį UAB „Ratdirbys“ dėl nuostolių atlyginimo ir automobilio išreikalavimo ir prašo priteisti 6796,89 Lt nuostolių, 300 Lt sumokėtų UAB „Sostena“ už automobilio neištaisytų trūkumų pašalinimo būsimų darbų apskaičiavimą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6335-790/2009 ieškovų patirtų 1435,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovui UAB „Ratdirbys“ ir draudikui UAB „BTA draudimas“ atlikus transporto priemonės apžiūrą, nustatyti automobilio pažeidimai buvo surašyti defektacijos akte. Atsakovė atliko automobilio remontą ir pateikė draudikui 10910,40 Lt remonto sąmatą, kurią patvirtino draudikas. Atliktą transporto priemonės remontą ir jo būklę įvertinus autorizuotam VOLVO servisui UAB „Sostena“ buvo nustatyti neištaisyti trūkumai. Dalis šių trūkumų papildomu transporto priežiūros aktu buvo suderinti tarp atsakovės ir draudiko. 2009-01-21 atsakovė pateikė 5804,83 Lt šių trūkumų pašalinimo remonto sąmatą. Tačiau šioje sąmatoje atsakovė numatė ištaisyti ne visus UAB „Sostena“ nustatytus defektus.

Ieškovas kreipėsi į draudiką atlyginti žalą pagal 10910,40 Lt remonto darbų sąmatą ir pagal 5804,83 Lt remonto darbų sąmatą, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-11-06 sprendimu iš dalies patenkino ieškinį ir priteisė iš UAB „BTA draudimas“ tik 10910,40 Lt draudimo išmoką, o reikalavimą dėl 5804,83 Lt nuostolių už numatomus automobilio remonto darbus atlyginimo atmetė ir konstatavo, jog atsakovė nei prieš atliekant remontą, nei jo atlikimo metu nenustatė ir nepranešė draudikui apie papildomus automobilio defektus, kuriuos nustatė UAB „Sostena“ ir kad 2009-01-21 atsakovė sudarė sąmatą vienašališkai, nebendradarbiaudama su draudiku, todėl UAB „BTA draudimas“ neturi pareigos sumokėti 5804,83 Lt sumą. Ieškovai teigia, kad dėl atsakovės netinkamai atliktos automobilio apžiūros-defektacijos ir netinkamai atlikto remonto darbų ieškovas patyrė nuostolių. Atsakovė, nenustačiusi visų jai pateikto sugadinto automobilio trūkumų ir vėliau netinkamai ištaisiusi nustatytuosius, ne tik veikė nerūpęstingai, bet ir pažeidė Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 43 p.,kuriame nustatyta, kad remonto sąmata turi būti iš anksto iki remonto suderinta su atsakingu draudiku. 2010-08-25 UAB „Sostena“ pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, jog automobilio remonto darbai dėl autoįvykio metu padarytų trūkumų, kainuotų 17707,29 Lt. Kadangi pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-06 sprendimą iš UAB „BTA draudimas“ gauta 10910,40 Lt suma, todėl iš atsakovės priteistina 6796,89 Lt. Už automobilio neištaisytų trūkumų pašalinimo būsimų darbų apskaičiavimą ieškovas UAB „Sostena“ sumokėjo 300,00 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6335-790/2009 ieškovai patyrė 4215,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios ne visos buvo teismo sprendimu atlygintos. Ieškovai byloje patyrė 1415,40 Lt nuostolių teismo sprendimu neatlygintai advokato pagalbai ir 19,82 Lt priteistų teismo pašto išlaidų, iš viso – 1435,22 Lt. Atsakovas taip pat neatiduoda ieškovui automobilio, kad nėra sumokėta už atliktus darbus.

teismas nepasisakė dėl atsakovo pareigos nustatyti automobilio gedimus ir kitus trūkumus, nors atsakovas, jam pateikus eismo įvykio metu sugadintą automobilį, turėjo pareigą nustatyti visus dėl eismo įvykio automobiliui padarytus pažeidimus bei visus su eismo įvykiu nesusijusius automobilio pažeidimus, jei tokių buvo, o draudikas arba jo įgalioti asmenys tik patvirtina arba nepatvirtina padarytos žalos dydį, tačiau kokie konkrečiai pažeidimai ir kokie remonto darbai reikalingi jiems atlikti, įvertina ir nustato ne draudikas, o ekspertai arba įmonė, kurioje turtas bus remontuojamas. Tai, kad atsakovas turėjo pareigą trečiąjį asmenį informuoti apie visus automobilio pažeidimus, patvirtina paties atsakovo serviso taisyklių 6 punktas, kuriame nurodyta, jog atstatomojo remonto eigoje išaiškėjus papildomiems defektams, vykdytojas remontuojamą transporto priemonę pateikia draudikui papildomai apžiūrai. Taip pat abiejuose automobilio apžiūros-defektacijos aktuose nurodyta, kad galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti transporto priemonės remonto metu. Tuo atveju, prieš juos pašalinant, apie tai turi būti raštiškai pranešta UAB „BTA draudimas“. Taip pat ieškovai savo apeliaciniame skunde remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal kurią pareiga nustatyti atliktinų rangos darbų apimtis tenka atsakovui, kaip profesionaliam rangovui. Jų nenustatymo atveju, t.y. šios pareigos pažeidimo atveju, visa rizika tenka būtent atsakovui. Tuomet atsakovas privalo savo sąskaita atlikti nenustatytus darbus arba atlyginti visus dėl to ieškovams atsiradusius nuostolius;

dėl atsakovo pareigos nustatyti visus pažeidimus ir dėl neteisėtų veiksmų pripažinimo, ieškovai nurodė, kad tai, kiek trečiasis asmuo atlygins ieškovams automobiliui padarytos žalos priklauso nuo to, ar atsakovas nustato visus automobiliui padarytus pažeidimus. Jei atsakovas nustato ne visus pažeidimus ir apie juos neinformuoja trečiojo asmens, draudimo išmokos šioje dalyje trečiasis asmuo neturi pareigos išmokėti. Pats atsakovas pripažino, kad informavo tik trečiąjį asmenį apie nustatytus papildomus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie juos neinformavo ieškovų, pastarieji neturėjo galimybės patys pateikti automobilio trečiojo asmens apžiūrai, kurie įvertintų, ar iš tikrųjų atsakovo buvo nustatyti visi automobilio pažeidimai. Atsakovas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad „ieškovai turėjo teisę susipažinti su abiem aktais ir pareikšti pretenziją, to nepadarė“. Tačiau ieškovai to nepadarė, kadangi nebuvo susipažinti su minėtais aktais, ir jiems nekilo abejonių dėl to, ar atsakovas nustatė visus dėl eismo įvykio automobiliui padarytus pažeidimus;

dėl su eismo įvykiu nesusijusių automobilio pažeidimų apeliantai nurodė, kad vien todėl, kad UAB „Sostena“ sąmatoje buvo tokių automobilio remonto darbų, kurių nebuvo atsakovo ir trečiojo asmens parengtame apžiūros-defektacijos akte, nereiškia, kad visi tokie automobilio gedimai ir kiti trūkumai yra nesusiję su eismo įvykiu, nes abiejuose apžiūros-defektacijos aktuose yra palikta tuščia vieta, kurioje turėjo būti įrašyti apžiūros metu nustatyti su įvykiu nesusiję sugadinimai. Atsakovui automobilio apžiūros metu nenustačius tokių automobilio gedimų ir trūkumų, kurie būtų nesusiję su eismo įvykiu, reiškia, jog visi automobilio gedimai ir trūkumai yra susiję su autoįvykiu. Dėl to vėliau visus UAB „Sostena“ nustatytus automobilio trūkumus ir atliktinus remonto darbus jiems pašalinti susijusius su eismo įvykiu;

dėl 6 796,89 Lt nuostolių atlyginimo apeliantai nurodo, kad šioje byloje egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą atlikti pateikto apgadinto automobilio apžiūrą-defektaciją, dėl ko nebuvo nustatyti visi automobilio gedimai, atsiradę avarijos metu. Nurodytais atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovams padaryta žala (nuostoliai) pasireiškė tuo, kad atsakovui nenustačius visų dėl eismo įvykio automobiliui padarytų pažeidimų ir apie juos nustatytu laiku nepranešus trečiajam asmeniui (draudikui), trečiajam asmeniui atitinkamai neatsirado pareiga ieškovams už šiuos atsakovo nenustatytus ir neištaisytus automobilio pažeidimus išmokėti draudimo išmokos. Iš to kyla ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir padarytos žalos, nes jei atsakovas būtų nustatęs visus padarytus pažeidimus ir apie juos pranešęs draudikui, pastarasis būtų išmokėjęs ieškovams draudimo išmoką. Kadangi atsakovas yra profesionalus rangovas (autoservisas) civilinė atsakomybė jam kyla be kaltės (Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 4 d.).

dėl 1 435,22 Lt nuostolių atlyginimo peliantai nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6335-790/2009 ieškovams 1 435,22 Lt už advokato pagalbą priteista nebuvo. Kadangi, egzistuoja aukščiau išvardintos visos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas skundžiamu sprendimu neturėjo jokio teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo 1 435,22 Lt nuostolių.

dėl atsakovui priteistų 10 910,40 Lt už remonto darbus ir dėl atsakovui priteistų 1 252 Lt palūkanų apeliantai nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas pripažino, kad atsakovas tik didžiąja dalimi automobilio remonto darbus atliko tinkamai, vadinasi pripažįstama kad ne visi darbai, už kuriuos atsakovas reikalauja sumokėti, buvo atlikti tinkamai. Į bylą atsakovas pateikė 2011-05-24 susitarimą, kuris patvirtina, kad didžiąją dalį netinkamai atlikto automobilio remonto atsakovas pašalino tik 2011-05-24. Lietuvos Respublikos CK 6.680 str. ir 6.334 str. 1 d. numato, jog jeigu atliktas darbas neatitinka kokybės reikalavimų ir rangovas ar paslaugų davėjas neaptarė tų trūkumų, tai užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta paslaugų kaina arba kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Jei atsakovas būtų ištaisęs visus nustatytus trūkumus, ieškovas būtų turėjęs pareigą atsiskaityti su atsakovu. Tačiau ieškovai atsakovo 2008-09-29 PVM sąskaitos faktūros RTD Nr. 0003055 neapmokėjo todėl, kad atsakovas automobilio remonto darbus atliko netinkamai ir nekokybiškai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Pažymėtina, kad ieškovai savo atsiliepimuose dėl atsakovo apeliacinio skundo pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo nepagrindė jokiais argumentais ar motyvais. Kadangi šis prašymas nėra privalomas teismui, teisėjų kolegija nepripažino, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.), tai byla nagrinėjama pagal bendrą taisyklę – rašytinio proceso tvarka (CPK 321).

Dėl ieškovų apeliacinio skundo. Iš ieškovų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovai reikalauja priteisti iš atsakovo 6 796,89 Lt nuostolių t.y. skirtumą tarp UAB „Sostena“ 2010-08-25 sąmatoje nurodytos visų automobilio nustatytų gedimų remonto sumos 17707,29 Lt ir priteistos draudimo išmokos sumos 10 910 Lt . Ieškovai teigia, kad minėti nuostoliai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o būtent dėl to, kad 6 796,89 Lt remonto išlaidų atsakovas neįtraukė į atsakovo ir trečiojo asmens draudiko UAB „BTA draudimas“ atliktą automobilio apžiūrą-defektaciją ir remonto sąskaitą už ir už tuos atsakovo darbus, kurių jis visai neatliko, nes apžiūros-defektacijos metu nenustatė visų automobiliui padarytų gedimų ir trūkumų.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 1699,23 Lt remonto trūkumų šalinimo išlaidų (aušinimo radiatoriaus keitimo išlaidų).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas 2008-06-05 priėmė ieškovės užsakymą automobilio Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto darbams, nustatytiems UAB „BTA draudimas“ Transporto priemonės apžiūros-defektacijos aktu atlikimui (1t., b.l. 102, 16) ir atliko remontą 10910,40 Lt sumai (pagal atsakovo 2008-08-14 sudarytą remonto sąmatą, patvirtintą draudiko UAB „BTA Draudimas“) Nurodyta suma priteista ieškovei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-06 sprendimu iš draudiko UAB „BTA Draudimas“ (1t., b.l. 55)., nes auto įvykio kaltininko A. Z. draudikas UAB „BTA draudimas“ gera valia atsisakė atlyginti remonto darbus nurodytus apžiūros-defektacijos aktuose (1t., b.l.l. 16-17, 46) tuo pagrindu, kad auto įvykio kaltininku laikė ieškovą.

Priteisdamas ieškovei 1699,23 Lt remonto trūkumų šalinimo išlaidų (aušinimo radiatoriaus keitimo išlaidų), teismas padarė išvadą, kad Transporto priemonės apžiūros-defektacijos akte, pagal kurį buvo sudarytas 2008-06-05 Užsakymas Nr. 8474, buvo numatytas automobilio Volvo S70 aušinimo radiatoriaus remontas (1t., b.l. 16-38), tačiau UAB „Sostena“ 2010-08-25 sąmatoje numatytas aušinimo radiatoriaus keitimas, todėl ieškovų reikalavimo dalis, susijusi su UAB „Sostena“ 2010-08-25 sąmatoje numatytais aušinimo radiatoriaus keitimu 1699,23 Lt išlaidomis (200,83 Lt vertės aušinimo radiatoriaus keitimo darbais, 1048,35 Lt vertės aušinimo radiatoriumi ir 450,05 Lt vertės apsauga po radiatoriumi) yra pagrįsta ir automobilio remonto trūkumų šalinimo išlaidos priteistinos iš atsakovės. Teismas konstatavo, kad 2010-08-25 UAB „Sostena“ sąmatoje numatyti kiti automobilio remonto darbai (vairuotojo oro pagalvės keitimas, keleivio pagalvės keitimas, priekinio kairės pusės keleivio saugos diržo keitimas, ratų suvedimas, variklio pagalvės keitimas, viršutinės variklio pagalvės keitimas, vairo kolonėlės keitimas, kaladėlių keitimas, mažųjų salėnblokų keitimas, AC vakumavimas ir pildymas), nebuvo numatyti Transporto priemonės apžiūros-defektacijos aktuose ir nesietini su eismo įvykiu, šių darbų atsakovė neatliko, todėl jie nepripažinti automobilio remonto trūkumų šalinimo išlaidomis ir nepriteistini iš atsakovės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su minėta teismo išvada visiškai sutinka, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad teismo išvardintų kitų automobilio defektų (vairuotojo oro pagalvės keitimas, keleivio pagalvės keitimas, priekinio kairės pusės keleivio saugos diržo keitimas, ratų suvedimas, variklio pagalvės keitimas, viršutinės variklio pagalvės keitimas, vairo kolonėlės keitimas, kaladėlių keitimas, mažųjų salėnblokų keitimas, AC vakumavimas ir pildymas) atsiradimas turi priežastinį ryšį su 2008-06-02 eismo įvykio metu dėl kito vairuotojo A. Z. kaltės automobiliu Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimu. Aplinkybę, kad UAB „Sostena“ 2010-08-25 sąmatoje numatytų kitų automobilio defektų atsiradimas turi priežastinį ryšį su 2008-06-02 eismo įvykiu, privalo įrodyti būtent ieškovai, nes šalys turi įrodyti aplinkybės, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kolegija sutinka su atsakovo teiginiais, kad UAB “Sostena” tik įvertino automobilio būklę jo pateikimo defektacijai metu, tačiau nevertino, kokie defektai susiję, o kokie nesusiję su buvusiu eismo įvykiu, nes UAB “Sostena” neturėjo duomenų apie įvykusį eismo įvykį, jo mechanizmą, ir kad automobilis į UAB “Sostena” buvo pateiktas jau suremontuotas po eismo įvykio. Kadangi atsakovas pagal rangos sutartį buvo atsakingas už defektų atsiradusių 2008-06-02 eismo įvykio metu tinkamą pašalinimą, tai vien dėl to, kad atsakovas nenurodė darbų, nesusijusių su autoįvykiu savo sąmatoje, atsakomybės už kitų defektų pašalinimą atsakovas neprisiėmė. Todėl atsakovas neprivalo savo sąskaita atlikti UAB „Sostena“ 2010-08-25 sąmatoje nurodytus visus automobilio remonto darbus.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija laiko visiškai nepagrįstais ieškovų teiginius, kad vien todėl, kad UAB „Sostena“ sąmatoje buvo tokių automobilio remonto darbų, kurių nebuvo atsakovo ir trečiojo asmens parengtame apžiūros-defektacijos akte, nereiškia, kad visi tokie automobilio gedimai ir kiti trūkumai yra nesusiję su eismo įvykiu, nes abiejuose apžiūros-defektacijos aktuose yra palikta tuščia vieta, kurioje turėjo būti įrašyti apžiūros metu nustatyti su įvykiu nesusiję sugadinimai, o atsakovui automobilio apžiūros metu nenustačius tokių automobilio gedimų ir trūkumų, kurie būtų nesusiję su eismo įvykiu, reiškia, jog visi automobilio gedimai ir trūkumai yra susiję su autoįvykiu.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo veiksmai turėtų teisinės reikšmės tik esant įrodymams, kad UAB „Sostena“ 2010-08-25 sąmatoje nustatyti visi automobilio defektai yra susiję su minėtu autoįvykiu. Kadangi tokių įrodymų byloje nėra, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovų teiginiai dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo nepripažintini teisiškai reikšmingais teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

Kolegija taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovų 10 910,40 Lt (priteista ieškovams draudiko išmoka) už atliktus remonto darbus ir 1 252 Lt palūkanų, nes byloje neginčitinai nustatyta, kad atsakovas atliko visus remonto darbus numatytus 2008-08-14 sąmatoje Nr. 8474 ir ištaisė trūkumus, susijusius su eismo įvykiu ir atliktais remonto darbais, kurie buvo nurodyti UAB “Sostena” 2008-07-31 remonto užsakyme-paraiškoje. Teismas teisingai nurodė, kad CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas. Kadangi byloje nustatyta, kad pagrindiniai darbai buvo atlikti iki 2008-09-29 PVM sąskaitoje-faktūroje RTD Nr. 0003055 išrašymo, atskirų darbų trūkumai buvo pašalinti, o sąskaitos ieškovas neapmokėjo net ir gavęs 2009-11-06 draudimo išmoką iš draudiko ir atsakovui pareiškęs priešieškinį 2012-02-02, (atsakovas nurodė apmokėti sąskaitą iki 2008-10-09, b.l. 103), todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovų 5 % dydžio metines palūkanas nuo 2008-10-09 iki 2011-01-28, tai yra 1252,00 Lt yra pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. Ieškovų teiginys, kad didžiąją dalį netinkamai atlikto automobilio remonto atsakovas pašalino tik 2011-05-24, prieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms.

Priešingai, nei teigia apeliantai, teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti šioje byloje iš atsakovo 1 435,22 Lt ieškovų turėtų atstovavimo išlaidų kitoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6335-790/2009, kur buvo nagrinėjamas ieškovų pareikšti reikalavimai kitam atsakovui draudikui UAB „BTA Draudimas“ ir kur atsakovas dalyvavo tik trečiuoju asmeniu, nes šių bylinėjimosi išlaidų dalis nebuvo priteista ieškovams dėl to, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o ne dėl atsakovo šioje byloje neteisėtų veiksmų, todėl laikyti 1 435,22 Lt ieškovo turėtų atstovavimo išlaidų nuostoliais atsiradusiais dėl atsakovo kaltės būtų visiškai nepagrįsta ir neteisėta.

Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos nagrinėjimui, teisiškai teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė įstatymą, kurį privalėjo taikyti, todėl ieškovų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo. Minėta, kad atsakovas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 1 699,23 Lt už aušinimo radiatoriaus keitimą 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidas. Šis atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad Transporto priemonės apžiūros-defektacijos akte, pagal kurį buvo sudarytas 2008-06-05 Užsakymas Nr. 8474, buvo numatytas automobilio Volvo S70 aušinimo radiatoriaus remontas (1t., b.l. 16-38). Atsakovas atliko remonto darbus – privirino atitrūkusį aušinimo radiatoriaus tvirtinimo prie automobilio vietą (ausį). Tačiau autorizuoto Volvo salono UAB „Sostena“ 2008-08-01 nustatytuose automobilio trūkumuose nurodyta, kad nėra radiatoriaus apsaugos (1t., b.l. 43-44), o 2010-08-25 UAB „Sostena“ sąmatoje nurodytas aušinimo radiatoriaus keitimas (b.l. 62-64). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šių trūkumų ištaisymo atsakovas neįtraukė į 2009-01-21 automobilio remonto už 5804,83 Lt sąmatą Nr. 8648 (b.l. 47-49), todėl jie nebuvo aptarti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-06 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-6335-790/2009. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teisingai nurodė, kad tranporto priemonės apžiūros-defektacijos akte nurodytas aušinimo radiatoriaus remontas, o ne keitimas, tačiau atsakovas neginčija UAB „Sostena“ išvados dėl aušinimo radiatoriaus keitimo būtinumo (2010-08-25 sąmata) nors pats atsakovas teigia, kad automobilis į UAB “Sostena” buvo pateiktas jau suremontuotas po eismo įvykio. Tai reiškia, kad atsakovas, kaip profesianalus rangovas privalėjo kreiptis į draudiką dėl papildomų išlaidų susijusių su aušinimo radiatoriaus keitimu suderinimo ir tai įtraukti į sąskaitą, tuomet Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-11-06 sprendimu turėtų pagrindą jas svarstyti ir priteisti iš draudimo bendrovės civilinėje byloje Nr. 2-6335-790/2009. Dėl to atsakovo teiginys, kad jis negalėjo įtraukti aušinimo radiatoriaus į 2009-01-21 automobilio darbų remonto sąmatą Nr. 8648, yra nepagrįstas.

Atsakovo teiginys, kad radiatoriaus korpusas eismo įvykio metu nenukentėjo ir nebuvo pažeistas, prieštarauja minėtai UAB “Sostena” išvadai dėl jo keitimo, todėl radiatoriaus remonto kaštus (atsakovas pritvirtino atitrūkusią aušinimo radiatoriaus tvirtinimo vietą prie automobilio) atsakovas turi prisiimti sau. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų teiginiais, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, jog reikėjo automobilio aušinimo radiatorių ne keisti, o tik suvirinti jo ausį, darbai, kuriuo reikėjo atlikti su aušinimo radiatoriumi, nebuvo detalizuoti. Ieškovai taip pat teisingai nurodė, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas 2011-05-23 raštas „Dėl pastebėtų automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pašalintų trūkumų patvirtinimo“ nepatvirtina ir neįrodo, kad atsakovas turėjo tik pritvirtinti aušinimo radiatoriaus ausį, o aušinimo radiatoriaus nereikia keisti, nes raštas buvo skirtas įvertinti tik tai, ar buvo atlikti tie automobilio remonto darbai, kurie turėjo būti atlikti pagal atsakovo ir trečiojo asmens automobilio apžiūros-defektacijos aktus. Taigi, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl 2011-05-23 rašto neįtakuoja sprendimo teisėtumo. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio teismo teiginiai taip pat nesudaro pagrindo sprendimo pakeitimui.

Kai šalių apeliaciniai skundai atmesti, apeliacinės instancijos teismas neturi procesinio pagrindo svarstyti jų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.

Ieškovai savo atsiliepimuose dėl atsakovo apeliacinio skundo pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo nepagrindė jokiais argumentais ar motyvais. Kadangi šis prašymas nėra privalomas teismui, teisėjų kolegija nepripažino, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.), tai byla nagrinėjama pagal bendrą taisyklę – rašytinio proceso tvarka (CPK 321).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.