- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 1S-499-175/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. I.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. I. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2015 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2009-06-16 Stokholmo apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendžiu, pagal Švedijos Karalystės narkotinių baudžiamojo įstatymo (1968:64) 1 § 1 d. 4 p. ir 6 p., 3 § ir Švedijos Karalystės baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 § 1 d., 6 § 3 d., laisvės atėmimu 10 metų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-29 nutartimi Stokholmo apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d., 260 str. 3 d., paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2009-10-13, bausmės pabaiga – 2019-01-27.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-01-27 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti A. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 4 metų 5 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-02-20 nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinti atsisakė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. I. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis pažymi, kad nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti kriterijumi ir argumentu netaikyti lygtinio paleidimo, nes atspindi nuteistojo praeities klaidas, o ne jo elgesį pataisos įstaigoje, dėl kurio nuteistasis dažniausiai ir įgauna teisę būti paleidžiamas anksčiau laiko. Lygtinio paleidimo netaikymo pagrindu neturėtų būti ir likusi neatliktos bausmės dalis. Įstatymai neskirsto neatliktos bausmės į pakankamai dideles ir pakankamai mažas, todėl toks apylinkės teismo nutarties argumentas yra visiškai nepagrįstas. BVK yra aiškiai nurodyta, kokią bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti paleidžiami lygtinai, tokią bausmės dalį nuteistasis nurodo jau yra atlikęs, todėl teismas turėjo vadovautis BVK nuostatomis ir taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, taip išreikšdamas neigiamą nuomonę apie Komisijos darbą, abejonę Komisijos narių kompetencija.
Skunde nuteistasis pabrėžia, kad faktiniai duomenys patvirtina, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu yra daugiau teigiamas, nei neigiamas, kas, remiantis BVK 9 str., 157 str. nuostatomis, ne tik neprieštarauja lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos anksčiau laiko, bet užtikrina ir patį teisingumo principą ir nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikėtų vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kurių padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad taikyti A. I. lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra pagrindo.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. I. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vis dėlto, šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą probacija būtų sėkminga. Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymas galimas tada, kai nustatomos ne tik formaliosios sąlygos, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Kiekvienu atveju teismas yra įpareigotas vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadas apie tai, ar konkrečiu atveju taikomas lygtinis paleidimas neprieštaraus teisingumo principui ir, asmenį paleidžiant lygtinai neatlikus jam visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bus pasiekti bausmės tikslai, kurių buvo siekiama teismo nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę.
Pritariama apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad, nepriklausomai nuo to, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai, baustas tik vieną kartą, nuobauda šiuo metu negaliojanti, aštuonis kartus skatintas, dirba, darbinė motyvacija teigiama, dar nėra pagrindo pripažinti, jog bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti.
Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.
Šiuo atveju nuteistasis A. I., tai pagrįstai akcentuota ir skundžiamoje nutartyje, bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų, susijusių su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų kontrabanda į (duomenys neskelbtini), padarymą. Padaryti nusikaltimai itin pavojingi visuomenei, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas numatyta itin griežta sankcija – išimtinai laisvės atėmimo bausmė iki 15 m. (pagal BK 260 str. 3 d.). Nuteistajam už nusikaltimus buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 10 metų ir apylinkės teismas, suderinęs bausmę su BK 199 str. 2 d., 260 str. 3 d., pripažino, kad ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė yra būtina BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams užtikrinti ir paliko galioti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo atveju padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumas, nepriklausomai nuo teigiamo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, neduoda pagrindo išvadai, kad A. I. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, o likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę jau galima pakeisti švelnesne forma.
Kaip jau minėta, bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu.
Įvertinus paminėta, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo A. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.