Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kairytei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. C., M. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. M., Z. M., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas M. M., turimais duomenimis, daugiau nei prieš du metus išvyko į (duomenys neskelbtini) ir iki šiol negrįžo, su sūnumi bendrauja tik nuotolinėmis ryšio priemonėmis, nuolatinio išlaikymo sūnui neteikia, juo nesirūpina. Iš specialistų pokalbių su atsakovu matyti, jog atsakovas M. M. yra apsisprendęs ir išsakęs savo poziciją, kad sūnaus pats neaugins. Ieškovas mano, kad atsakovas M. M. be jokių objektyviai pateisinamų priežasčių, dėl savo kaltės (neveikimo) vengia atlikti tėvo pareigas auklėti vaiką, nesirūpina vaiku ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra teisinis pagrindas jo atžvilgiu tėvo valdžia riboti neterminuotai.

4. Atsakovė J. C. 2022 m. kovo mėn. išvyko dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini) (toliau ir (duomenys neskelbtini)), B. M. palikusi trečiųjų asmenų (senelių) priežiūroje. Atsakovė palaiko santykius su sūnumi, teikia išlaikymą sūnui, bei domisi juo, tačiau dėl objektyvių priežasčių – darbo ir gyvenimo sąlygų (duomenys neskelbtini), negali savarankiškai ir tinkamai jį auklėti, pasirūpinti jo sveikata, saugia jo aplinka, visokeriopai tenkinti jo poreikius, negali tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigų.

5. Vaiko išlaikymui nuo išvykimo mama yra sumokėjusi apie 1 300 Eur, vaiko tėtis – 140 Eur. Motina su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauja keletą kartų per mėnesį, o tėvas vaizdo konferenciniu būdu su sūnumi bendrauja dažniau. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui turi būti patenkintas poreikis į būstą, maistą, aprangą, lavinimosi priemonių įgijimą, be to nepilnamečiui B. M. yra nustatyta sveikatos sutrikimų, dėl ko nepilnametis turi lankytis pas specialistus ir kituose miestuose, taip pat į tai, jog atsakovai J. C. ir M. M. yra darbingo amžiaus, pragyvenimo lygis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra didesnis nei Lietuvoje, todėl ieškovas iš atsakovų J. C. ir M. M. prašo priteisti po 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

8. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, kad M. M., nors ir būdamas užsienyje, nėra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku (su juo bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis), nors ir ne po daug, tačiau siunčia pinigus vaiko išlaikymui, laikytina, jog neterminuotas tėvo valdžios apribojimas būtų per griežta priemonė. Mano, kad esant dabartinei situacijai tėvo valdžia turėtų būti ribojama laikinai, nes ateityje jo atstovaujamojo požiūris į sūnaus priežiūrą ir auklėjimą gali pasikeisti. Sutinka, kad iš M. M. sūnaus B. M. išlaikymui būtų priteista po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Taip pat sutinka, kad V. M. būtų paskirta nepilnamečio B. M. priteisto išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų turto administratore, o B. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su globėjais V. M. ir Z. M..

10. Atsakovas M. M. yra jų sūnus, apie teisminį procesą jam yra žinoma. Jau daugiau kaip du su pusę metų atsakovas yra išvykęs į užsienį ir savo sūnumi B. M. nesirūpina, išlaikymo neteikia. Buvo pervedęs 140 Eur, tačiau juos vėliau paprašė grąžinti. M. M. su savo sūnumi bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis. Planų grįžti ir auginti sūnų nėra išsakęs. Kokia veikla užsiima atsakovas ar dirba jiems nėra žinoma. Trečiųjų asmenų žiniomis sūnus turi skolinių įsipareigojimų, galimai ir teisinių problemų. B. M. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nustatytas neįgalumas ir priežiūros pagalbos poreikis. B. M. gyvena su jais. Lanko (duomenys neskelbtini) II klasę ir dienos centrą. Dėl turimų elgesio sutrikimų lankosi pas psichologą, psichiatrą. Įvertinus valstybės mokamas išmokas, iš kiekvieno tėvo po 200 Eur ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis yra paankamas berniuko poreikiams patenkinti.

11. Atsakovė su sūnumi taip pat bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, teikia išlaikymą vidutiniškai po 100 Eur per mėnesį, atsiunčia dovanų, reikalingų daiktų. Atsakovė gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Dėl gyvenimo sąlygų, darbo pobūdžio, kalbos skirtumų, B. M. turimų specialiųjų poreikių, atsakovė šiuo metu negali tinkamai pati juo pasirūpinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai J. C. ir M. M. yra nepilnamečio B. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

13. Byloje pateikti V. M. pranešimai, vaiko situacijos vertinimo anketos, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, jog nepilnamečio B. M. mama J. C. 2022 m. kovo mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini) palikusi B. M. močiutės V. M. priežiūroje ir iki šiol negrįžo, o vaiko tėtis M. M. 2020 m. rugpjūčio mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini) ir taip pat iki šiol negrįžo. Tėvai su vaiku bendrauja tik nuotolinėmis ryšio priemonėmis. M. M. reguliaraus išlaikymo vaikui neteikia. J. C. vaiko išlaikymui moka apie 100 Eur per mėnesį, taip pat nuperka ir atsiunčia sūnui reikalingų daiktų, rūbų.

14. Remiantis J. C. 2022 m. liepos 14 d. prašymu, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A-462 B. M. buvo nustatyta laikinoji priežiūra ir laikinąja prižiūrėtoja paskirta V. M..

15. Nepilnamečio vaiko tėvams negalint rūpintis vaikus ir atsisakius naudoti tėvų valdžia vaiko atžvilgiu, 2022 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-8269-1136/2022 leista paimti nepilnametį vaiką B. M. iš jo motinos J. C. ir tėvo M. M.. 2022 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-605 B. M. nustatyta laikinoji globa ir vaiko laikinais globėjais paskirti V. M. ir Z. M..

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

16. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

17. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nepilnamečio B. M. tėvas M. M. nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. (daugiau nei du metus) yra išvykęs nuolat gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). M. M. į Lietuvą negrįžta, su sūnumi bendrauja tik nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Byloje pateikti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad per minėtą laikotarpį atsakovas būtų dalyvavęs sūnaus auklėjime, ugdyme, būtų juo rūpinęsis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas M. M. buvo išreiškęs poziciją, jog neketina sūnaus auginti pats, yra apsisprendęs ir neprieštarauja dėl tėvo valdžios apribojimo. Reguliaraus išlaikymo sūnui M. M. taip pat neteikia. Trečiųjų asmenų paaiškinimais buvo atsiuntęs 140 Eur sūnaus išlaikymui, tačiau ir juos trečiasis asmuo V. M. atsakovo prašymu grąžino.

18. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvas negali vykdyti savo pareigų ir tėvų valdžios neįgyvendinimas yra sąlygotas nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių. Aplinkybės, kad atsakovas galimai turi finansinių sunkumų ar teisinių problemų, dėl ko negali grįžti į Lietuvą, negali būti pripažįstamos objektyviai pateisinančiomis atsakovo elgesį dėl tėvo valdžios neįgyvendinimo.

19. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad po vaiko paėmimo iš šeimos 2022 m. rugsėjo 9 d., situacija iš esmės nepasikeitė. Nors byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad atsakovas daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu nepilnamečiui sūnui ar žiauriai su juo elgiasi, tačiau jau daugiau nei du metus M. M. yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir visiškai sūnumi nesirūpina, šias pareigas perkeldamas savo tėvams, dabartiniams berniuko laikiniesiems globėjams. Atsakovas nerodo iniciatyvos ir siekio keistis, gera valia reguliaraus išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų dėjęs pastangas reguliariai ir dažnai matytis su nepilnamečiu sūnumi. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, kad atsakovas siektų sūnų susigrąžinti į šeimą, ketina pats sūnumi rūpintis ir jį auginti. Toks atsakovo požiūris ir vertinimas įrodo, kad jis tinkamai nesuvokia vaiko poreikių ir savo pareigų auklėti sūnų, sudaryti jam tinkamas, sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

20. Atsakovo ir sūnaus bendravimas nėra visai nutrūkęs, jie bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovo gyvenime vyksta teigiami pokyčiai. Byloje nustatytos aplinkybės dėl tėvo santykio su vaiku rodo, jog tėvas nevykdė pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Epizodinis dalyvavimas vaiko gyvenime negali būti prilyginamas tinkamam tėvo valdžios įgyvendinimui ir pareigų vykdymui. Teismo vertinimu atsakovas sąmoningai pasirinkdamas nesirūpinti sūnumi, kaltais veiksmais vengia įgyvendinti tėvo valdžią. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas savo pareigų nepilnamečiui sūnui nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nedalyvauja sūnaus gyvenime, jo materialiai neišlaiko, nesirūpina sūnaus ugdymu ir lavinimu, nesiekia susigrąžinti sūnaus į šeimą, juo rūpintis ir prižiūrėti, neužtikrina sūnui saugios aplinkos.

21. Nurodytais motyvais yra pagrindas atsakovo M. M. atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsakovui vengiant atlikti savo pareigą auklėti vaiką ir juo nesirūpinant yra daroma žala vaikui, kadangi vaikas auga be tėvo dėmesio ir rūpesčio. Nagrinėjamu atveju neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečiam jo vaikui laikytina teisingiausia ir labiausiai vaiko interesus užtikrinančia priemone (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

22. Išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

23. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

24. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tokio pobūdžio bylose teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.

25. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

26. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio B. M. motina J. C. 2022 m. kovo mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini) palikusi B. M. jo močiutės V. M. priežiūroje. Iki išvykimo ji rūpinosi sūnumi, jo ugdymu, nuolat bendravo su klasės mokytoja, domėjosi vaiko elgesiu, kylančiais mokymosi sunkumais, atsižvelgdama į mokytojos ir specialistų rekomendacijas ieškojo pagalbos sūnui. Šiuo metu palaiko ryšį ir bendrauja su sūnumi B. M. nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Atsakovė bylos duomenimis nėra nusišalinusi nuo rūpinimosi sūnumi, domisi jo sveikata, pasiekimais, teikia sūnui išlaikymą po 100 Eur per mėnesį, taip pat nuperka ir atsiunčia jam reikalingų daiktų ir rūbų. Atsakovės atstovo, trečiųjų asmenų paaiškinimais šiuo metu atsakovės finansinė padėtis nėra stabili, sudėtinga būtų suderinti vaiko priežiūrą ir darbą, nėra kas padėtų prižiūrėti sūnų, turintį specialiųjų poreikių. Dėl vaiko turimų sveikatos ir elgesio sutrikimų sudėtinga pakeisti socialinę aplinką, ugdymo įstaigą, kurioje būtų ir kita kalbinė aplinka. Atsakovės atstovo, trečiųjų asmenų paaiškinimais J. C. neatsisako ketinimų auginti ir pasiimti savo sūnų B. M., tikisi, kad berniukui augant, jo elgesys keisis, pagalbos ir priežiūros poreikis taip pat mažės, ir jis galės išvykti kartu su ja (mama) gyventi į (duomenys neskelbtini).

27. Taigi, iš bylos duomenų galima pagrįstai spręsti, jog atsakovė J. C. dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali savarankiškai ir tinkamai sūnų auklėti, pasirūpinti jo sveikata, saugia jo aplinka, visokeriopai tenkinti jo poreikius. Atsakovė ir pati pripažįsta, jog šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą sūnaus priežiūrą, jo auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas motinos teises ir pareigas bei neprieštarauja dėl sūnaus atskyrimo nuo jos. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas tenkintinas ir B. M. atskirtinas nuo savo motinos J. C. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis ).

28. Teismas pažymi, jog sūnaus atskyrimas nuo motinos nepažeidžia jo interesų, nes faktiškai išlieka visos įstatymu numatytos tėvų ir vaikų tarpusavio teisės bei pareigos, išskyrus, kad motina netenka teisės gyventi su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2-3 dalys).

Dėl išlaikymo priteisimo

29. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Apribojus atsakovui tėvo valdžią ir atskyrus vaiką nuo motinos ši jų pareiga nepilnamečiui vaikui išlieka (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis).

30. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

31. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

32. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad B. M. yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini), dėl turimų sveikatos sutrikimų yra nustatytas lengvas neįgalumas, nuolatinės pagalbos poreikis, jam mokamos valstybės išmokos (neįgalumo, tikslinės priežiūros kompensacija, vaiko išmoka, globos išmokos).

33. Bylos duomenimis atsakovai Lietuvoje nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, Užimtumo tarnyboje neregistruoti. Abu atsakovai yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie darbingumo apribojimus, kitus išlaikytinius byloje nėra. Atsakovas M. M. gyvena ir tikėtina dirba (duomenys neskelbtini), atsakovė J. C. – (duomenys neskelbtini). Tikslesnių duomenų apie atsakovų darbinę veiklą, gaunamas pajamas, turimus skolinius įsipareigojimus, turtą užsienio valstybėse, byloje nėra, tokių įrodymų atsakovai neteikė. Bylos duomenimis, atsakovas M. M. išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia, o atsakovė J. C. teikia sūnui išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį, taip pat nuperka sūnui reikalingų daiktų, rūbų. Įrodymų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovai siekia pagerinti savo turtinę padėtį ir sąžiningai vykdo tėvų pareigą išlaikyti nepilnameti vaiką, teismui nepateikta (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

34. Pripažintina, kad įprastines nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui. Nors B. M. ir yra mokamos valstybės išmokos (neįgalumo išmoka, tikslinės pagalbos (priežiūros) kompensacija, išmoka vaikui), teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovo prašoma priteisti 400 Eur išlaikymo suma, iš kiekvieno tėvo po 200 Eur, yra užaukštinta, neprotingo dydžio ar aiškiai nepagrįsta (CPK 185, 187 straipsniai).

35. Atsižvelgiant į tai, iš kiekvieno atsakovo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteistina po 200 Eur išlaikymo suma iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis).

36. Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko globėjo, gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

37. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

38. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. B. M. nustatyta laikinoji globa, globėjais paskirti V. M. ir Z. M., kurie tinkamai vykdo globėjų pareigas ir užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, B. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jam nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su laikinaisiais globėjais V. M. ir Z. M., paskiriant V. M. vaiko išlaikymui priteistų lėšų administratore iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

39. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo B. M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Atsakovams M. M. ir J. C. byloje buvo teikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (83 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 400-409 straipsniais, 496 straipsniu, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnametį vaiką B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. gruodžio 1 d.) materialinį išlaikymą, iš kiekvieno po 200,00 Eur (du šimtus eurų ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio vaiko B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinaisiais globėjais V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Paskirti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui B. M. priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratore iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.