- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- A-1159-575/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03078-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Stova“
- Kategorijos
- 22.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Stova“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2–5), prašydamas priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad jis kartu su sutuoktine bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdo dalį buto, esančio Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, vadovaujantis Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatais (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. T-111 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į mokamų vietų automobiliams statyti Šiaulių mieste zoną. Pagal Nuostatų 13 punktą, asmuo, kuriam taikoma rinkliava pagal Nuostatus, pastatęs automobilį mokamoje vietoje automobiliams statyti, pasirinktinai privalo būti sudaręs sutartį su Įmone dėl paslaugos naudojimosi mėnesio laikotarpiui arba turėti gyventojo leidimą, aprašytą 23 punkte. Pagal Nuostatų 23 punktą, gyventojo leidimas išduodamas asmenims, valdantiems nuosavybės teise gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties patalpas (išskyrus garažus, sandėliukus, rūsius) nustatytoje zonoje. Gyventojo leidimą išduoda, panaikina ar išduoda dublikatą įmonė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos parinkta viešojo pirkimo būdu ir sudariusi sutartį su savivaldybe. Šiuo metu tai yra uždaroji akcinė bendrovė „Stova“ (toliau – ir UAB „Stova“). Šiame kontekste pareiškėjas pažymėjo, kad Nuostatų nustatyta tvarka yra gavęs gyventojo leidimą dviem jo vardu registruotiems automobiliams: „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog leidimai yra galiojantys iki 2016 m. sausio 9 d. ir nepanaikinti, tai elektroniniu laišku patvirtino UAB „Stova“ įmonės atstovė. Nepaisant to, kad pareiškėjas tiek 2014 m., tiek 2015 m. turėjo galiojančius gyventojo leidimus statyti automobilį(-ius) mokamoje vietoje, nuo 2014 m. vasaros jis yra nuolat kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124⁵ straipsnį – vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimu. Pareiškėjas nurodė, kad jo tariamai padaryti pažeidimai (vietinės rinkliavos nesumokėjimas) UAB „Stova“ darbuotojų užfiksuoti 2014 m. rugpjūčio 19 d. ir 21 d., 2014 m. spalio 6 d. ir 8 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. liepos 31 d., 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 28 d. Administracinė teisena buvo inicijuota UAB „Stova“ pranešimais Šiaulių m. sav. administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui, o 2014 m. gruodžio 16 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. APSA-1755.2015-10-05 ir administracinis nurodymas Nr. SAVADAN-39711628-15 sumokėti 11 Eur baudą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pareiškėjas tvirtino, kad nuolat be jokio teisėto pagrindo yra kaltinamas teisės pažeidimų padarymu, už automobilių valytuvų paliekami labai ryškūs pranešimai su raginimu sumokėti rinkliavą per 24 val., o jei to nepadarys, bus surašytas protokolas ar administracinis nurodymas, dėl to pareiškėjas prieš aplinkinius ir kaimynus nuolat turi jaustis teisės pažeidėju. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, įtampą, emocinę depresiją, sukrėtimus, buvo pažemintas jo orumas, pakenkta garbei, be to, jis nuolat turi įrodinėti, kad nėra pažeidėjas, nors ne vieną kartą yra įspėjęs ir informavęs UAB „Stova“ darbuotojus bei atsakovą, kad turi gyventojo leidimą ir jokios rinkliavos neprivalo mokėti. Pareiškėjo atstovė advokatė V. L. teismo posėdžio metu papildomai akcentavo, kad Šiaulių m. sav. tinkamai neatliko savo pareigų ir nekontroliavo paslaugas teikiančios bendrovės, netikrino iš jos gaunamų duomenų, dėl to pareiškėjui buvo nepagrįstai surašomi protokolai, pranešimai, t. y. buvo padaryta žala.
Atsiliepimas
Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių m. sav. administracijos, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 26–31, 152–156) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Šiaulių m. sav. administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui UAB „Stova“ pateikė prašymus, registruotus skyriaus dokumentų registre: 2014 m. lapkričio 26 d. Nr. RSA-1374, 2014 m. gegužės 5 d. Nr. RSA-1437, 2014 m. gruodžio 8 d. Nr. RSA-1489, 2014 m. gruodžio 10 d. Nr. RSA-1502 – apie tai, kad automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis naudotojas-valdytojas nesumokėjo rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, bei pranešimus: 2014 m. lapkričio 25 d. Nr. RSA-1350, 2014 m. lapkričio 26 d. Nr. RSA-1366, 2014 m. gruodžio 19 d. Nr. RSA-1552, 2014 m. gruodžio 19 d. Nr. RSA-1570, 2015 m. rugsėjo 22 d. Nr. RSA-676 – apie tai, kad automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis naudotojas-valdytojas nesumokėjo rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje ir pažeidė atitinkamą pažeidimų padarymo metu galiojusių Nuostatų aktualios redakcijos punktą ar konkretų papunktį, numatančius rinkliavos mokėjimo už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis tvarkos pažeidimus, dėl kurių pažeidimo fakto atsakomybė numatyta ATPK 124⁵ straipsnyje. Buvo nustatyta, kad minėti automobiliai nuosavybės teise priklauso V. S. (pareiškėjui), gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Dėl 2014 m. rugpjūčio 14 d. įvykdyto pažeidimo fakto pagal ATPK 124⁵ straipsnį pareiškėjui 2014 m. gruodžio 16 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. APSA-1755 su administraciniu nurodymu sumokėti baudą nustatytu terminu, tačiau administracinio nurodymo pareiškėjas neįvykdė. Dėl kitų vėliau UAB „Stova“ pateiktų pranešimų apie įvykdytus administracinius teisės pažeidimus pareiškėjui buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai: 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. APSA-1763 ir 2015 m. sausio 21 d. Nr. APSA-106. Administracinio teisės pažeidimo protokolai 2014 m. gruodžio 16 d. Nr. APSA-1755, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. APSA-1763 ir 2015 m. sausio 21 d. Nr. APSA-106 ATPK nustatyta tvarka 2015 m. vasario 4 d. išnagrinėti Administracinėje komisijoje prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, kuri bylos nagrinėjimo metu įvertino UAB „Stova“ raštu, registruotu dokumentų registre 2015 m. sausio 27 d. Nr. GSA-74, pateiktas motyvuotas aplinkybes ir, vadovaudamasi ATPK 33 straipsniu bei 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinę bylą nutraukė. 2015 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių m. sav. administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriuje iš UAB „Stova“ gautas pranešimas Nr. RSA-676 dėl automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio faktinis naudotojas-valdytojas nesumokėjimo rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje. Nustačius, kad minėtas automobilis priklauso V. S. (pareiškėjui), 2015 m. spalio 5 d. jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. SAVADAN-39711628-15 dėl ATPK 124⁵ straipsnio pažeidimo. Tačiau 2015 m. spalio 6 d. buvo gautas UAB „Stova“ atstovo raštas Nr. GSA-976, kad minėtas 2015 m. rugsėjo 22 d. pateiktas pranešimas, registruotas Nr. RSA-676, yra klaidingas, nes UAB „Stova“ sistemoje įvyko klaida identifikuojant automobilį, dėl kurio pareiškėjui yra išduotas gyventojo leidimas šį automobilį statyti nustatytoje apmokestintoje zonoje. Įvertinus UAB „Stova“ 2015 m. spalio 6 d. rašte Nr. GSA-976 pateiktą informaciją, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. pranešimas Nr. RSA-676 pateiktas dėl techninės klaidos, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, nebuvimo užregistruotas administracinis teisės pažeidimas ROIK: 15052159330 bei 2015 m. spalio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. SAVADAN-39711628-15 buvo išregistruoti iš Administracinių teisės pažeidimų registro sistemos, nurodant išregistravimo iš sistemos priežastį (Viešosios tvarkos skyriui pateiktas UAB „Stova“ klaidingas pranešimas apie įvykdytą administracinį teisės pažeidimą). Šiame kontekste atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų atsakovo veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė žalos. Šiuo aspektu atsakovas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju administracinių teisės pažeidimų protokolai buvo surašomi ne dėl atsakovo, o dėl UAB „Stova“ netinkamai perduotų pranešimų. Be to, išaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, t. y. patikslinus UAB „Stova“ turimą informaciją, administracinių teisės pažeidimų protokolai panaikinti, todėl formaliai pareiškėjas administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas ir negalėjo patirti nei turtinių, nei neturtinių nuostolių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stova“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 72–76, 85–89) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
UAB „Stova“ pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog atsakovas veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Priešingai, visi byloje esantys įrodymai patvirtina paties pareiškėjo neatidumą ir nerūpestingumą, kadangi jis nesikreipė į atsakovą ir į suinteresuotą asmenį su pareiškimais ar pretenzijomis (nei žodžiu, nei raštu), kad būtų išspręsta susidariusi situacija. Taigi, būtent pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išsiaiškinti, dėl kokios priežasties jam išrašomi baudos kvitai, elgėsi pasyviai ir pats turi prisiimti atsakomybę dėl savo neveikimo.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu (I t., b. l. 170–1178) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Šiaulių m. sav., atstovaujamos Šiaulių m. sav. administracijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad sprendžiant dėl žalos galimo buvimo, pirmiausia reikia konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, t. y. reikia nustatyti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir UAB „Stova“ 2012 m. balandžio 24 d. sudarė sutartį Nr. SŽ-330 (toliau – ir Sutartis), kurios dalykas – automobilių mokamų stovėjimo vietų Šiaulių mieste, kuriose renkama vietinė rinkliava už automobilių statymą, aptarnavimas, priežiūra ir šios rinkliavos rinkimas. Sutarties 6.15 punkte nustatyta, kad UAB „Stova“ įsipareigoja vykdyti rinkliavos rinkimo ir apmokėjimo kontrolę už transporto priemonių statymą mokamose automobilių stovėjimo vietose, nustatyti automobilių stovėjimo aikštelėje įvykdytus administracinius teisės pažeidimus, apibrėžtus Vietinės rinkliavos už stovėjimą mokamose automobilių stovėjimo vietose nuostatuose, daryti transporto priemonės(-ių) nuotraukas, kuriose užfiksuojami pažeidimai, arba pažeidimus užfiksuoti stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis. Už automobilio vairuotojo pusės stiklo valytuvų palikti pranešimą apie įvykdytą pažeidimą. Pranešimo kopiją kartu su fiksuotais įrodymais dėl įvykdyto administracinio teisės pažeidimo perduoti Viešosios tvarkos skyriui tarpusavio suderinta tvarka bei terminu. Atitinkamai Nuostatų 7 punkte įtvirtinta, kad kelio ženklų ir horizontaliojo ženklinimo įrengimą atitinkamose zonose, priežiūrą, eksploatavimą, rinkliavos surinkimą ir jos mokėjimo kontrolę vykdo įmonė (toliau – ir Įmonė), parinkta viešojo pirkimo būdu ir sudariusi sutartį su Šiaulių m. sav. administracija. Nuostatų 25 punkte nurodyta, kad gyventojo leidimą išduoda, pratęsia, panaikina ar išduoda dublikatą Įmonė. Pagal Nuostatų 36 punktą, rinkliavos mokėjimo kontrolę vykdantys darbuotojai, nustatę, kad mokamoje stovėjimo zonoje rinkliava nesumokėta ar yra pasibaigęs apmokėtas stovėjimo laikas, atitinkamai užfiksuoja, kad yra nesumokėta rinkliava už naudojimąsi automobilių stovėjimo vietomis, ir palieka nustatytos formos pranešimą. Pranešime nurodoma, kad automobilio valdytojas (vairuotojas) yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos arba yra pasibaigęs apmokėtas laikas ir kad automobilio valdytojas (vairuotojas) gali sumokėti nurodyto dydžio rinkliavą iki kitos dienos 24 val. banke arba per interneto banko klientų aptarnavimo sistemą (Nuostatų 13.3 punktas). Automobilio valdytojui (vairuotojui) nesumokėjus nustatytos rinkliavos iki kitos dienos 24 val., rinkliavos mokėjimo kontrolę vykdantys darbuotojai perduoda užfiksuotą informaciją apie pažeistą rinkliavos mokėjimo tvarką savivaldybės administracijos atitinkamam padaliniui dėl automobilio valdytojo (vairuotojo) patraukimo administracinėn atsakomybėn. Šiaulių m. sav. administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A-1353 patvirtinto Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti rinkliavos mokėjimo kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.1 punkte nustatyta, kad kontrolieriaus surašytas pranešimas gali būti tikslinamas savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus ar gyventojo prašymu per 5 darbo dienas nuo jų kreipimosi. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad visos funkcijos, susijusios su automobilių mokamų stovėjimo vietų Šiaulių mieste, kuriose renkama vietinė rinkliava už automobilių statymą, aptarnavimu, priežiūra ir šios rinkliavos rinkimu, leidimų išdavimu, pažeidimų konstatavimu yra perduotos UAB „Stova“. Tačiau teismas pabrėžė, kad šios administracinės bylos dalykas yra Šiaulių miesto savivaldybės veiksmų, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, teisėtumo vertinimas, todėl teismas nevertins ir nepasisakys dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Stova“ veiksmų teisėtumo.
Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, remiantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus nuostatų, patvirtintų Šiaulių m. sav. administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. AP-450, 7.5.3 ir 7.5.3.2 punktais, administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas dėl stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimų. Taigi, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo šioje byloje pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, kadangi atsakovas, gavęs UAB „Stova“ pranešimus apie padarytus administracinius teisės pažeidimus, ėmėsi jam priskirtų funkcijų, taip pat, vadovaudamasis Aprašo 3.1 punktu, tikslinosi informaciją bei, gavęs UAB „Stova“ paaiškinimus dėl klaidos išrašant pareiškėjui pranešimus dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, atitinkamai pagal procedūras arba bylą nutraukė, arba informaciją apie pažeidimą, protokolą išregistravo iš Administracinių teisės pažeidimų registro sistemos. Teismo vertinimu, tai liudija, kad atsakovas vykdė jam numatytas funkcijas bei veikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Teismas kartu pažymėjo, kad pareiškėjas, kuris yra teisininkas (advokatas), gaudamas pranešimus apie nesumokėtą vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą, nė karto nesikreipė (byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų) nei į atsakovą, nei į UAB „Stova“ dėl informacijos tikslinimo, nors pranešimuose visada nurodomas telefonas, kuriuo informacija teikiama 24 valandas per parą bei 7 dienas per savaitę, be to, tokią galimybę numato ir Aprašo 3.1 punktas. Todėl, teismo vertinimu, šios aplinkybės šalina galimybę konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip vieną iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų. Tuo tarpu, nenustačius pagrindinio viešosios atsakomybės elemento – atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra tikslinga byloje vertinti likusias atsakomybės sąlygas.
Papildomai pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tačiau šiuo sprendimu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl jo prašymas dėl patirtų išlaidų priteisimo taip pat negali būti tenkinamas.
III.
Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 180–183), prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują spendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių m. sav. administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai taikant teisės normas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stova“ atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 6–10) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Visų pirma, pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, neteisėtų veiksmų nepagrįstai kaltinant pareiškėją administracinių teisės pažeidimų padarymu ir surašant jam administracinių teisės pažeidimų protokolus bei administracinius nurodymus, atlyginimo priteisimo.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, detaliai išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus ir kitus surinktus duomenis, nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), t. y. nenustatė vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu (ABTĮ 136 str.), atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvada ir kitomis nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu, taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog atsakovas, pagal kompetenciją vykdydamas savo funkcijas pažeidimų dėl rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą mokamose automobilių stovėjimo vietose nesumokėjo srityje, gavęs informaciją, kad pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai nebuvo padaryti, ėmėsi atitinkamų veiksmų ir pagal situaciją teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo atžvilgiu nutraukė bylą arba informaciją apie pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo protokolą išregistravo iš Administracinių teisės pažeidimų registro sistemos, t. y., kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, veikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl, kaip minėta, sutiktina su teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas). Kartu akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), pagrįstai nepasisakė dėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl šiuo atveju kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatymas būtų buvęs betikslis.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pritardamas aiškiai, išsamiai bei detaliai išdėstytiems ginčijamo sprendimo motyvams, jų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisakys. Juolab kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vertinant trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat nustato, kad tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Vertinant, ar tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas. Sprendžiant šį klausimą būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Atitinkamai teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju išnagrinėjus bylą nebuvo patenkintos ar apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl nėra pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stova“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.