Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Z. 2022 m. liepos 31 d., apie 18.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.71 prom. neblaivumas) delnu sudavė savo sutuoktinei O. Z. į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

R. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad jis gyvena jam ir motinai priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su žmona O. Z. (gyvena santuokoje virš (duomenys neskelbtini) metų), jų (duomenys neskelbtini) metų mažamete dukra gyvena jam ir motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat su jais kelis mėnesius gyvena jo sutuoktinės motina, (duomenys neskelbtini) pilietė. Jis dirba apsaugos darbuotoju, jos žmona nedirba, ar gauna kokias nors pajamas ar pašalpą nežino. Jis turi savo kambarį, kuriame pastoviai gyvena, o žmona su vaiku gyvena atskirame kambaryje. 2022 m. liepos 31 d. buvo namie, žmona ir vaikas taip pat buvo namuose. Jis nusipirko apie 13 val. alaus ir išgėrė apie du litrus. Vakare ėjo į tualetą per kambarį kur buvo žmona. Ji pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad yra išgėręs. Jie susibarė, bet nesimušė, jis žmoną vieną kartą delnu pastūmė į kaktą. Daugiau jokio smurto nenaudojo žmonos atžvilgiu. Jis iš karto nuėjo į savo kambarį, o žmona šaukė, kad jį pasodins į kalėjimą. Jis neatsimena kada į jo butą atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, galimai jau miegojo. Jis nenorėjo smurtauti prieš savo žmona, tiesiog susibarė, įvyko nesusipratimas. Jis nori O. Z. atsiprašyti ir susitaikyti su ja. Pasižada, kad tokie faktai daugiau nesikartos.

R. Z., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pirmosios apklausos metu duotų parodymų pakeisti nenori, jie buvo surašyti teisingai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymų jam skiriant laisvės apribojimą. Daugiau apie šį įvykį nieko paaiškinti negali.

Liudytoja O. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su vyru R. Z. kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini) metus, o susituokę nuo (duomenys neskelbtini). Gyvena (duomenys neskelbtini) ir turi vieną vaiką - E. Z. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Per visus šituos metus R. prieš ją smurtavo daugiau negu 10 kartų. Policija kvietė tik 2 kartus t. y., prieš 5 metus ir šitą kartą. Prieš 5 metus jis prieš ją naudojo fizinį smurtą t. y., mušė ir tampė plaukų. Dėl to įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas susitaikius. Šiuo metu R. gyvena pas savo mamą (duomenys neskelbtini), ir atgal namo negrįžta. Parodo, kad 2022 m. liepos 31 d. apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) jų vaikas E. buvo savo kambaryje. Tada namo grįžo neblaivus R., kuris pradėjo kabinėtis prie vaiko. Iš savo kambario išgirdo, kad R. kabinėjasi prie E., tačiau jį į jo kabinėjamasi nereagavo. E. ignoravimas dar labiau siutino R.. Tada R. supykęs atidarė jos kambario duris. Tuo metu kambaryje sėdėjo ant kėdės prie siuvimo mašinos. R. atidaręs kambario duris ir priėjęs prie jos iš rankos sudavė vieną smūgį į galvos sritį. Negali nurodyti iš kurios rankos sudavė, kadangi periferiniu matymu nematė. Po smūgio pajuto stiprų fizinį skausmą, atsistojo nuo kėdės ir iš skausmo pradėjo rėkti. Tada į jos rėkimą atbėgo E. ir atsistojo tarp jų. E. sakė „tėti nemušk mamos, aš serganti, pas mane temperatūra“. Toliau ji sugriebė savo mobilaus ryšio telefoną ir paskambino R. mamai ir paprašė nuraminti R.. Tačiau R. vis tiek neapsiramino. Todėl ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė pagalbą. Policijos pareigūnams vykstant pas juos, R. jai grasino ir sakė, kad ji ne pasieks (duomenys neskelbtini). Atvykus policijos pareigūnams R. elgėsi agresyviai, priešinosi policijos pareigūnams, todėl policijos pareigūnai panaudojo prieš R. jėgą ir jį sulaikė. Medikų pagalbos jai nereikėjo, į medicinos įstaigas nesikreipė. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, kadangi neturėjo galimybės dėl to, jog tuo metu sirgo jos duktė E., taip pat ir ji pati turėjo temperatūros. Įvykio metu ant jos kūno jokių sužalojimų matyti nebuvo, jautė tik fizinį skausmą galvos srityje. Dar norėtų pastebėti, kad tuo metu, kai R. sudavė jai smūgį į galvos sritį, E. kambaryje nebuvo ir ji nieko nematė. E. į jos kambarį atėjo tik išgirdusi riksmą. Daugiau apie šitą įvykį nieko paaiškinti negali.

Liudytojas G. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigose. 2022 m. liepos 31 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu O. A.. Kažkur apie 19 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus pranešėjos vyras ją muša. Kai atvyko nurodytu adresu buto duris atidarė O. Z., kuri paaiškino, kad jos vyras R. Z. neblaivus ir kabinėjasi prie jos ir jos vaiko. Reikalauja, kad jos važiuotų į (duomenys neskelbtini). O. Z. nurodė, kad R. Z. gyvena atskirame kambaryje. O. Z. būnant savo kambaryje pas ją atėjo R. Z. ir iš niekur nieko sudavė vieną smūgį iš rankos delno į galvos sritį. Akivaizdžių smurto žymių ant O. Z. kūno matyti nebuvo. Greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė. R. Z. paaiškino, kad O. Z. nurodo melagingas įvykio aplinkybes ir jis prieš ją nesmurtavo. Informavo R. Z., kad jis yra sulaikomas ir turės vykti į komisariatą. Tačiau R. Z. atsisakė rengtis ir pradėjo su jais žodinį konfliktą. R. Z. buvo įspėtas, kad jeigu nevykdys jų teisėtų reikalavimų, tuomet bus panaduota fizinė prievarta. R. Z. atsakė „naudok“. Tada su kolega O. A. paėmė R. Z. už rankos ir šis pradėjo jas stangrinti ir bandė ištrūkti. Dėl šių priežasčių prieš jį buvo panaudota fizinė prievartą ir uždėti antrankiai bei jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į Vilniaus apskrities. VPK OVS sulaikymo patalpas. Daugiau apie šį įvykį nieko paaiškinti negali.

Vilniaus apskrities . VPK Vilniaus m. 5 PK tyrėjo D. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. bendravo su nukentėjusiąją O. Z. mobilaus ryšio telefonu. O. Z. nurodė, kad pagal jai išduotą užduotį nesikreips į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. O. Z. atsisakė atvykti į apklausą paaiškindama, kad šiuo metu serga.

Kaltinamajam R. Z., alkotesteriu „Alcotest 6810“ 2022 m. liepos 26 d. apie 20 val. 30 min. nustatytas 1,71 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad R. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikų pripažino, nurodė, kad 2022 m. liepos 31 d., apie 18.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus delnu sudavė savo sutuoktinei O. Z. į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą Tai, kad R. Z. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną O. Z., bei kad tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios O. Z. bei liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. Z., 2022 m. liepos 31 d., apie 18.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus delnu sudavė savo sutuoktinei O. Z. į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. Z. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji O. Z. 2022 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, taip pat nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji byloje civilinio ieškinio nepareiškė, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Z., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į R. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis R. Z. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 31 d., 19.10 val., iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (3 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. Z. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 5 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. Z. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 31 d., 19.10 val., iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. (3 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirti R. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 5 (penkis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti R. Z., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.