Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-07 · Administracinė byla Nr. I-10003-463/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
I-10003-463/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
L. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui L. V., viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 8, 52), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2015-04-21 su prašymu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją, tačiau jo prašymo nesvarstė. Pareiškėjas teigė, kad dirba ūkio dalyje, drausminių nuobaudų neturi. Nurodė, kad jaučia išskirtinį pareigūnų dėmesį jo atžvilgiu, kadangi bausmę atlieka Vilniaus 2-uosiuose PN namuose ir yra laikomas izoliuotas nuo kitų asmenų. Jis dėl patiriamo psichologinio spaudimo bei emocinės depresijos laikotarpiu nuo 2015-06-26 iki 2015-07-20 bandė žalotis skutimosi peiliuku. Teigė, kad nepagrįstai laikomas izoliuotas. Pasak pareiškėjo, Vilniaus PN pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje nustatytą teisę kartą per dieną pasivaikščioti gryname ore. Akcentavo, kad susižalojo 2015-07-15 18,40 val., o į Respublikinę Vilniaus universitetinę kliniką buvo konvojuotas tik po 32 val., kai slaugytoja negalėjo sustabdyti kraujavimo. Pareiškėjas teigia patyręs pažeminimą ir taip buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–33).

Atsiliepime nurodė, kad nuteistojo perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę yra viena iš nuteistųjų skatinimo priemonių. Vilniaus PN administracija paskatinimo priemones nuteistiesiems skiria vadovaudamasi „Paskatinimo priemonių Kalėjimų departamentui prie LR TM pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinėmis rekomendacijomis“ (toliau – Rekomendacijos), patvirtintomis Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2014-07-04 įsakymu Nr. V-286. Pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją nebuvo pateiktas svarstyti Vilniaus PN Drausmės komisijai, nes nebuvo gauto nei vieno pasiūlymo (teikimo) iš Rekomendacijose nurodytų atsakingų pareigūnų, o galimybė pataisos įstaigos Drausmės komisijoje svarstyti paties suinteresuoto asmens (šiuo atveju pareiškėjo) prašymą Rekomendacijose nenustatyta. Teigė, kad BVK 140 str. nuostata, nustatanti paskatinimo priemonių skyrimo procedūrą, nustato teisę, o ne pareigą pataisos įstaigos administracijai skirti nuteistiesiems atitinkamas paskatinimo priemones. Pažymėjo, kad pareiškėjas vienoje baudžiamojoje byloje turi specialiojo liudytojo procesinį statusą, todėl Vilniaus PN laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir pareiškėjui taikomas draudimas kontaktuoti su kitais nuteistaisiais bei atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus PN baudos izoliatoriuje nuobaudas atlieka didelis skaičius nuteistųjų, siekiant apriboti pareiškėjo galimybę kontaktuoti su kitais nuteistaisiais bei siekiant užtikrinti paties pareiškėjo saugumą, Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų nurodymu pareiškėjas 2015-03-14 nebuvo išvestas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį. Vilniaus PN teigimu, šis sprendimas buvo pagrįstas ir teisingas.

Teigė, kad Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikai operatyviai ir neatidėliotinai pareiškėjui suteikė skubią pirminę medicininę pagalbą. Pažymėjo, kad 2015-07-15 sustabdžius kraujavimą, buvo priimtas medicinos specialistų sprendimas, jog etapuoti pareiškėjo į medicinos įstaigą nėra pagrindo, tačiau 2015-07-16 perrišimo metu prasidėjus stipriam kraujavimui, Vilniaus PN įtaria, kad pats pareiškėjas nusiėmė tvarstį ir prasidraskė žaizdą, taip sukeldamas pakartotinį kraujavimą, pareiškėjas buvo skubiai pristatytas į gydymo įstaigą. Vilniaus PN nuomone, visi Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikų atlikti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo kvalifikuoti ir savalaikiai, suteiktos medicininės paslaugos kokybiškos ir profesionalios. Teigė, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės žalos nepadarė. Kadangi Vilniaus PN administracijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nėra nustatyta Vilniaus PN ar pareigūnų veikos neteisėtumo (neteisėtų veiksmų), kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, tai tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismui atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio ir laiką pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-345/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tik pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN, išnagrinėję pareiškėjo L. V. 2015-04-10 prašymą Nr. 29-182(1) perkelti jį iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, 2015-04-21 atsakyme Nr. 42-309(1) nurodė, jog perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę yra viena iš nuteistųjų paskatinimo priemonių, nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis skiriami paskatinimai nuteistiems asmenims bei nurodė priežastis, dėl kurių Drausmės komisijoje nebus nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl paskatinimo (b. l. 9).

Vilniaus PN administracija 2015-05-21 rašte Nr. 42-424(1), išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-04-21 prašymą Nr. 29-218(1) dėl kokių priežasčių pareiškėjo prašymas nebuvo svarstytas Vilniaus PN Drausmės komisijoje, informavo, kad Vilniaus PN paskatinimo priemones skiria vadovaujantis Rekomendacijomis. Nurodė, kad Vilniaus PN Drausmės komisija svarsto tik pasiūlymus (teikimus) dėl nuteistųjų skatinimo, kuriuos Drausmės komisijai pateikia Rekomendacijose nurodyti asmenys. Negavus tokio prašymo pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvą grupę nesvarstytinas ir Drausmės komisijai nebus teikiamas (b. l. 9).

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN 2015-04-21 rašto Nr. 42-309(1) ir 2015-05-21 rašto Nr. 42-424(1) pagrįstumo, 2015-06-22 atsakyme Nr. 2S-2758 konstatavo, jog Vilniaus PN 2015-04-21 atsakymas Nr. 42-309(1) ir 2015-05-21 atsakymas Nr. 42-424(1) yra teisėti ir pagrįsti, išaiškinimo paskatinimo priemonių skyrimo tvarką (b. l. 11).

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Vilniaus pataisos namų neperkeliant jo iš paprastosios grupės į lengvąją, dėl izoliavimo, dėl neišvedimo pasivaikščioti, dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų.

Pareiškėjas skunde neginčijo Vilniaus PN atsakymų į jo prašymus bei Kalėjimų departamento 2014-11-28 sprendimo Nr. 2S-6299, tačiau teismas, siekdamas įvertinti reikalavimo pagrįstumą, turi įvertinti, ar pareiškėjui pagrįstai nebuvo suteiktas paskatinimas.

BVK 140 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriama paskatinimo priemonė – atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.

BVK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti paskatinimo priemones laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 199 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti visas paskatinimo priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Taigi, paskatinimo priemonių skyrimas yra pataisos įstaigos vadovo ar jį pavaduojančio asmens diskrecija.

Rekomendacijose nustatyta, kokiais kriterijais turi būti vadovaujamasi skiriant paskatinimo priemones nuteistiesiems. Pagal Rekomendacijų 6 punktą, pasiūlymus (teikimus) dėl nuteistųjų skatinimo pareigūnams, turintiems įgaliojimus skirti nuteistiesiems paskatinimo priemones, teikia: už stropų darbą valstybės įmonėje prie pataisos namų – įmonės direktorius arba įmonės padalinio, kuriame dirba nuteistasis, vadovas; už stropiai atliekamus ūkio darbus – minėtus darbus organizuojančio laisvės atėmimo įstaigos administracinio padalinio vadovas; už stropų mokymąsi – bendrojo lavinimo ar profesinės mokyklos, vykdančios nuteistųjų mokymą laisvės atėmimo įstaigoje, direktorius arba jo įgaliotas atstovas; už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, pasiektą pažangą dalyvaujant pataisos programose – Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas (6.1–6.4) papunkčiai.

Kadangi pasiūlymo (teikimo) pareiškėjui skirti paskatinimo priemones nepateikė pareigūnai, nurodyti Rekomendacijų 6.1–6.4 papunkčiuose, o pareiškėjui tokia teisė nesuteikta, tai, teismo vertinimu, Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas pagrįstai pareiškėjo prašymo perkelti jį iš paprastosios grupės į lengvąją grupę netenkino. Taigi, teismas šiuo atveju neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nenustatė ir jo teiginius vertina kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas teigia, kad jaučiasi išskirtas, kadangi laikomas izoliuotas. Vilniaus PN atsiliepime teigė, kad pareiškėjas turi specialiojo liudytojo statusą ir dėl to jis yra laikomas izoliuotas. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo. BVK 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė aplinkybes, kurios, jo vertinimu, pažeidžia jo teises laikant izoliuotu, šių teiginių neindividualizavo ir konkrečiai nenurodė kilusių neigiamų pasekmių, todėl šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, jis dėl izoliavimo neturėjo galimybės bendrauti su kitais nuteistaisiais, išskyrus vieną kartą paskambinti artimiesiems. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs. Jis skunde nenurodė, su kuo konkrečiai siekė susitikti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs pasimatymų su artimaisiais, o atsakovas atsisakęs juos patenkinti. Taigi, šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į administraciją su prašymais ar skundais.

Be to, pareiškėjas skunde teigė, kad kelis kartus nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore. BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjui taikomas draudimas kontaktuoti su kitais nuteistaisiais bei atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus PN baudos izoliatoriuje nuobaudas atlieka didelis skaičius nuteistųjų, siekiant apriboti pareiškėjo galimybę kontaktuoti su kitais nuteistaisiais bei siekiant užtikrinti paties pareiškėjo saugumą, Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų nurodymu pareiškėjas 2015-03-14 nebuvo išvestas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį. Vilniaus PN 2015-04-14 rašte pareiškėjui nurodė aplinkybes dėl kurių jis nebuvo išvestas pasivaikščioti (b. l. 21). Pareiškėjas šio rašto neginčijo. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateikta informacija. Dėl Vilniaus PN nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo saugumo jis 2015-03-14 nebuvo išvestas pasivaikščioti. Pareiškėjo saugumas, siekiant įgyvendinti izoliavimo reikalavimus, yra esminis. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų dienų, kada jis nebuvo išvestas į lauką, o skundą grindė abstrakčiais teiginiais. Vien tik tai, kad, pareiškėjo teigimu, jis jautėsi išskirtinis, būdamas izoliuotas, nepatvirtina, jog pareiškėjas patyrė dėl to konkrečius neigiamus išgyvenimus ir dėl to jam kilo žala. Pareiškėjo nurodyti teiginiai yra abstraktūs, todėl iš atsakovo negali būti reikalaujama pateikti konkrečių argumentų ir duomenų. Teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl ko pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti. Pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, neigiamo realiai patirto poveikio jo asmens fizinei ir psichinei sveikatai.

Pareiškėjas skunde teigia, kad 2015-07-15 apie 18.40 val. jis susižalojo kaklo srityje, ir nedelsiant turėjo būti pristatytas į Vilniaus Respublikines universitetines klinikas, tačiau buvo pristatytas tik praėjus 32 valandoms.

Pagal BVK 174 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis autoagresijos tikslu nuo 2013-09-19 nuolat save žaloja kaklo srityje (b. l. 37–47). Pareiškėjas 2015-07-15 autoagresijos tikslu susižalojo kaklą (priekinio paviršiaus odos pjautinė žaizda). Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai 2015-07-15 pareiškėjui suteikė pirmąją būtinąją medicinos pagalbą, atliko pirminį žaizdos sutvarkymą, t. y. sutvarstė žaizdą, sustabdė kraujavimą. 2015-07-16 7.00 val. asmens sveikatos istorijoje padarytas įrašas, kad nuteistasis naktį į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus nesikreipė, tvarstis sausas, nekraujingas, skundų neturi (b. l. 37). Nurodyta, kad 2015-07-16 20.30 val. perrišimo metu pradėjo kraujuoti 2015-07-15 sužaloto kaklo žaizda. Buvo dėti sterilūs tvarsčiai, tačiau nesustojus kraujuoti buvo išsiųstas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę chirurgo konsultacijai bei žaizdai sutvarkyti (b. l. 38). Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-09-21 Medicinos dokumentų išraše / siuntime konstatuota, jog 2015-07-16 perrišimo metu pareiškėjo žaizda pradėjo stipriai kraujuoti. Nurodyta, kad pareiškėjas galėjo pats nusiimti tvarstį ir pradraskyti žaizdą. Prasidėjus intensyviam kraujavimui, pareiškėjas buvo išsiųstas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę žaizdai susiūti (b. l. 46–47). Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyrius pareiškėjui suteikė būtinąją pagalbą (b. l. 45). Teismo vertinimu, Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba pareiškėjui tinkamai ir laiku teikė medicininę pagalbą. Pareiškėjas nepaaiškino aplinkybių, kodėl jam 2015-07-16 20.30 val. pradėjo kraujuoti žaizda, kadangi 2015-07-16 7.00 val., t. y. kitą dieną po pirminio žaizdos sutvarkymo, perrišimo metu tvarstis buvo sausas, nekraujuojantis ir jis skundų neturėjo. Galimai, pats pareiškėjas galėjo nusiimti tvarstį ir pradraskyti žaizdą. Nors jis neigė tai padaręs, tačiau ir nepaaiškino, dėl kokių aplinkybių žaizda vėl pradėjo kraujuoti. Ligos istorijoje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuolat save žaloja autoagresijos tikslais, psichiatrinio gydymo atsisako. Teismas pareiškėjo teiginius, kad jis žalojosi dėl to, jog nebuvo išvedamas į lauką, atmeta kaip nepagrįstus. Tokius teiginius tik skunde nurodė. Teismo vertinimu, paties pareiškėjo elgesys jam sukėlė neigiamas pasekmes, o Vilniaus PN suteikė medicininę pagalbą tinkamai ir laiku, dėl kraujuojančios žaizdos jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikų atlikti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo kvalifikuoti ir savalaikiai, suteiktos medicininės paslaugos kokybiškos ir profesionalios. Pareiškėjo argumentai yra subjektyvus suteiktų medicininių paslaugų vertinimas. Teismas, nenustatęs neteisėtų Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos veiksmų, pareiškėjo teiginius dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų atmeta kaip nepagrįstus.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde dėstomi abstraktūs teiginiai, teismas nenustatė Vilniaus PN pareiškėjo skunde nurodytų neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Esant tokiai situacijai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-642-858/2015; 2015-06-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,

nusprendė:

L. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė