Panevėžio apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimu R. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus buvo nubaustas 1000 eurų bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. sausio 19 d. apie 12.40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir užpakalinio bamperio dešiniuoju kraštu atsitrenkė į stovinčio automobilio kairės pusės priekines duris ir galinio vaizdo veidrodį, po ko iš įvykio vietos pasišalino.

Žemesnės instancijos teismas

6.1 Skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsisakymą tenkinti R. J. prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad jis 2016 m. spalio 19 d. nutarimu buvo nubaustas už du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių vienas yra itin pavojingas visuomenei ir transporto eismo saugumui, praeityje jis ne kartą baustas, dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo, pagrindinės nuobaudos – baudos nėra įvykdęs, o jo nurodomos aplinkybės dėl vairuotojo pažymėjimo būtinumo nėra išskirtinės ir nesuteikia pagrindo manyti, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai jau pasiekti.

6.2 Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos įvertino tinkamai.

6.3 ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

6.4 Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. J. naujų teisės pažeidimų per laikotarpį nuo nuobaudos paskyrimo nėra padaręs, be to yra praėję daugiau kaip pusė laiko, kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, R. J. atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas formaliąsias sąlygas, kurioms esant galimas nurodytos teisės atėmimo termino sutrumpinimas.

6.5 Tačiau taikydamas ATPK 329 straipsnio nuostatas, teismas, vertindamas pažeidėjo asmenybę, turi atsižvelgti ir į tai, ar jis praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar sutrumpinus specialios teisės atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Šiuo aspektu būtina akcentuoti, jog galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

6.6 Šiame kontekste vertinant apygardos teismui pateikto skundo argumentus pažymėtina, jog skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su apelianto formalių įstatymo reikalavimų atitikimu, kurie būtini norint sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios lengvintų apelianto teisinę padėtį.

6.7 Tai, kad paskirta bauda pakeista viešaisiais darbais pažeidėjui neturint galimybės jos sumokėti dėl sunkios materialinės padėties, šiuo atveju nėra esminė sąlyga ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymui, nes asmeniui paskirtos nuobaudos atlikimas yra privalomas.

6.8 Tuo tarpu faktas, kad apeliantas neturėdamas vairuotojo pažymėjimo negali rasti darbo, taip pat nėra pagrindas paskirtos nuobaudos švelninimui, nes sutinkamai su ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

6.9 Vertinant pažeidėjo asmenybę pabrėžtina ir tai, kad jis 2016 m. spalio 19 d. nutarimu buvo nubaustas už du itin šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, iki tol ne kartą buvo baustas už mažiau pavojingus KET pažeidimus. Pažyma apie R. J. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad jis 2015-06-02 buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržų, 2015-09-04 už tai, kad pastatęs transporto priemonę mokamoje stovėjimo vietoje nesumokėjo vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą, o 2016-01-22 už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelio ženklo važiuoti į dešinę reikalavimą, kas aukštesniojo teismo vertinimu, vis tik neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo, jog jis nėra itin atidus ir rūpestingas kelių eismo dalyvis, nėra linkęs laikytis įstatymų ir pasimokyti iš savo klaidų, nes sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus transporto srityje, jo daromi pažeidimai vis sunkėjo ir buvo nutraukti tik pažeidėjui atėmus teisę vairuoti transporto priemones. Paminėtos aplinkybės leidžia abejoti apeliacinio skundo teiginiu, jog administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti. Priešingos išvados neleidžia daryti ir jo išdėstyti argumentai dėl jo šeimyninių aplinkybių, pažymint, kad nagrinėjamu atveju šios aplinkybės vis tik nelaikytinos išskirtinėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.