- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-22
- Bylos Nr.
- AS-822-561-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
R. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2008 m. rugpjūčio 11 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lygių galimybių kontrolierių tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimą, įpareigoti Tarnybą surašyti UAB „Statybų topas“ atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priteisti dėl atsakovo veikimo ir neveikimo atsiradusią neturtinę žalą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, susipažinęs su pareiškėjo R. J. skundu, 2008 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams šalinti iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. Nutartimi pasiūlė pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų tinkamai suformuluotas skundo reikalavimas, nurodytas trečiasis suinteresuotas asmuo, prie patikslinto skundo pridedant dokumentus ir kitus įrodymus, pagrindžiančius skundo reikalavimą, bei sumokėti 100 litų žyminį mokestį ir pridėti žyminio mokesčio kvito originalą arba pateikti motyvuotą, įrodymais grįstą prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad skundo su priedais teismui turi būti pateikta tiek egzempliorių, kad jų užtektų kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų vienas teismo dokumentacijai.
2008 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nurodytų trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, nutarė R. J. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.
III.
Teisme gautas R. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarties panaikinimo.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog, pareiškėjo manymu, 2008 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumus ir įpareigojo juos šalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Jeigu skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų trūkumų nepašalinus skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepašalino ankstesnėje nutartyje nurodytų trūkumų per teismo nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų visumą: skundą ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžinti jį pareiškėjui.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su skundu, kuriame buvo išdėstyti dvejopo pobūdžio reikalavimai – panaikinti viešojo administravimo institucijos (Lygių galimybių tarnybos) sprendimą bei įpareigoti ją atlikti veiksmus, taip pat priteisti iš atsakovės 100 Lt neturtinės žalos. Nors pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas skundai dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui valstybės ar vietos savivaldos institucijos neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo yra neapmokestinami žyminiu mokesčiu, tačiau pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra laikytinas tik papildomu (fakultatyviu) reikalavimu. Jis yra kildinamas iš reikalavimų panaikinti skundžiamą viešojo administravimo institucijos sprendimą bei įpareigoti šią instituciją atlikti atitinkamus veiksmus, o šie reikalavimai pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį yra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus – sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis) arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 41 straipsnis). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nurodyto trūkumo nepašalinus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas negali būti priimtas nagrinėjimui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti 2008 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai nėra esminiai, ir negalėtų būti laikomi kliūtimi priimti pareiškėjo skundą, tačiau nagrinėjamu atveju galutiniam klausimo išsprendimui įtakos neturi.
Dėl teismo įpareigojimo tiksliai įvardinti administracinės bylos proceso šalis, konstatuotina, kad vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi teismas pats gali pašalinti šiuos trūkumus.
Dėl reikalavimo pateikti įrodymus ir dokumentus, pagrindžiančius skundo reikalavimą, pažymėtina, kad pareiškėjų pateiktų įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės bei sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, o ne skundo priėmimo stadijoje.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto trūkumo, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančio prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio, skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Todėl kitos atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
R. J. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.