- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- eI3-2116-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00349-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- UAB JUMPS
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo –nemokumo administratorius D. V.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JUMPS“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI ar atsakovė) 2021 m. vasario 2 d. sprendimą (raštą) Nr. R-487 „Dėl UAB „JUMPS“ įtraukimo į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“; 2) įpareigoti VMI įtraukti UAB „JUMPS“ į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Taip pat pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu iškelti Bendrovei nemokumo (restruktūrizavimo) bylą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Bendrovei iškėlė bankroto bylą ir nemokumo administratoriumi paskyrė D. V. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties vykdymą sustabdė iki kol bus išnagrinėta byla.
Pareiškėja nurodo, kad ji vykdo didmeninę prekybą nefasuotais naftos produktais. Pareiškėjos teigimu, dėl paskelbto karantino nukrito naftos kainos bei sumažėjo jos produktų paklausa. Šios aplinkybės turėjo neigiamą įtaką Bendrovės veiklai ir sukėlė neigiamas pasekmes Bendrovės finansiniam tvarumui. Bendrovės prašymu VMI nuo 2020 m. kovo 16 d. įtraukė Bendrovę į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ (toliau – ir 2020 m. Sąrašas).
Pažymi, kad VMI 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (19.45-10)-372-1 nutarė nustatyti papildomus reikalavimus akcizais apmokestinamosioms prekėms, laikomoms Bendrovės sandėliuose, ir nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. nenaikinti akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo. Apie priimtą sprendimą, jog pareiškėja yra išbraukta iš 2020 m. Sąrašo ir turi 7 171 804,17 Eur mokestinę nepriemoką, VMI informavo ir Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – ir Tarnyba). Tarnyba 2020 m. gruodžio 31 d. nutarė sustabdyti pareiškėjai 2011 m. spalio 19 d. išduoto leidimo Nr. 27-10069D verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimą ir įpareigojo per 10 darbo dienų pateikti dokumentus įrodančius, jog Bendrovė neturi jokių mokestinių nepriemokų ir pradelstų įsipareigojimų valstybei.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog nemokumo administratorius D. V. 2020 m. gruodžio 31 d. informavo Bendrovę bei VMI apie Bendrovės nemokumo (bankroto) procedūros sustabdymą. Nepaisant to, VMI 2021 m. sausio 4 d. Bendrovei pranešė, kad ji yra išbraukta iš 2020 m. Sąrašo, kadangi Bendrovei iškelta bankroto byla, o plane numatytos priemonės nepadėtų išsaugoti likvidumo ar darbo vietų. Pareiškėja su tokia VMI pozicija nesutinka ir nurodo, jog Bendrovė siekia toliau tęsti veiklą, o Bendrovės veiklos vykdymas tapo ypač sudėtingas ją išbraukus iš 2020 m. Sąrašo. Nurodo, jog šios aplinkybės yra nurodytos ir kasaciniame skunde.
Pareiškėja skunde pažymi, kad Bendrovė 2021 m. sausio 4 d. kreipėsi į VMI su prašymu įtraukti ją į 2020 m. Sąrašą, o 2021 m. sausio 7 d. pateikė prašymą panaikinti VMI 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (19.45-10)-372-1. Bendrovė 2021 m. sausio 14 d. raštu buvo informuota, jog VMI, atsižvelgusi į prašymus ir LAT nutartį, įtraukė pareiškėją į 2020 m. Sąrašą.
Pareiškėja, siekdama gauti mokestinę pagalbą ir 2021 m., 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi į VMI su prašymu įtraukti Bendrovę į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ (toliau – ir 2021 m. Sąrašas). VMI šį prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodama tuo, kad Bendrovė yra nemoki, susiduria su finansiniais sunkumais nuo 2019 m., t. y. anksčiau, nei paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos. Pareiškėjos nuomone, toks VMI sprendimas apsunkina ir daro neįmanomą Bendrovės galimybę tęsti veiklą ir mažinti kreditorinius įsipareigojimus bei išsaugoti darbo vietas. Pareiškėjos teigimu, VMI pozicija Bendrovės atžvilgiu yra nenuosekli. VMI atsisakė įtraukti Bendrovę į 2021 m. Sąrašą, nors esant toms pačioms aplinkybėms Bendrovė 2020 metais net du kartus buvo įtraukta į 2020 m. Sąrašą.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad Bendrovė negali būti laikoma nemokia, kadangi buvo inicijuotas teisminis procesas dėl restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo, o bankroto bylos iškėlimo vykdymo procesas sustabdytas. Pareiškėjos finansinė būklė nepasikeitė. VMI, nuspręsdama neįtraukti Bendrovės į 2021 m. Sąrašą, iš esmės tas pačias aplinkybes vertino skirtingai. Mano, jog atsakovė tokiais veiksmais pažeidė lygiateisiškumo principą, todėl 2021 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. R-487 negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas. Tvirtina, kad Bendrovė atitinka visus kriterijus pretenduoti į mokestinės pagalbos priemonių sąrašą, kaip ir kiti subjektai.
Atkreipia dėmesį, kad nei VMI 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. (19.45-10)-372-1, nei Tarnybos 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimas nėra panaikinti dėl Bendrovės turimų mokestinių nepriemokų, kurių pareiškėja nebūtų laikoma turinti, jei būtų įtraukta į 2021 m. Sąrašą. Pareiškėjos nuomone, VMI 2021 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. R-487 yra neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl to, kad jo priėmimo momentu VMI buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą Bendrovei. Pareiškėjos nuomone, nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. VMI atsiliepime nurodo, kad UAB „JUMPS“ deklaruota vykdoma veikla – kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba (EVRK kodas – 46.71.00). Bendrovė 2020 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą, nurodydama, kad dėl pasikeitusios situacijos rinkoje, neigiamo su viruso paplitimu susijusio poveikio verslo partnerių veiklai patyrė neigiamą poveikį. Dėl patirtų konkrečių neigiamų pasekmių veikloje, dėl viruso COVID–19 paplitimo Bendrovė 2020 m. gegužės 13 d. pateikė papildomą informaciją. VMI 2020 m. gegužės 20 d. informavo, kad Bendrovei yra neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas išieškojimas nuo karantino paskelbimo pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija ir du mėnesius po ekstremalios situacijos pabaigos. Kiek vėliau, atsižvelgus į pareiškėjos papildomai pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, bei vertinant 2020 m. balandžio 23 d. Bendrovės prašymą, Bendrovė 2020 m. gegužės 20 d. buvo įtraukta į Sąrašą. Pagrindiniai argumentai, dėl kurių Bendrovė buvo įtraukta į Sąrašą, buvo šie: dėl pandemijos sukeltos ekonominės krizės nukrito naftos kainos, sumažėjo naftos produktų paklausa, atsirado mokėjimo grandinių sutrikimų ir kitų neigiamų pasekmių; ženkliai sumažėjus kuro pardavimams degalinėse, nukrito degalų kaina bei sumažėjo ir kuro tiekimo poreikis; 2020 m. sausio-kovo mėn., palyginus su 2019 m. sausio-kovo mėn., Bendrovės deklaruoti pardavimai sumažėjo 93 proc., pirkimai – 99,6 proc. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad tuo metu VMI vertino, ar Bendrovė patyrė neigiamą poveikį dėl koronaviruso COVID-19 paplitimo, neatsižvelgiant į Bendrovės nemokumą.
Atsakovė pažymi, jog VMI, vertindama pareiškėjos 2021 m. prašymą, nustatė, kad Bendrovė yra nemoki: Bendrovės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę tiek 2020 m. gruodžio 31 d., tiek 2019 m. gruodžio 31 d.; Bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas, t. y. su finansiniais sunkumais Bendrovė susiduria nuo 2019 metų. Šios aplinkybės, anot atsakovės, patvirtina, kad finansinius sunkumus Bendrovė patiria anksčiau, nei paskelbtas karantinas dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos (2020 m. kovo 16 d.).
Nurodo, kad Bendrovės nemokumo (restruktūrizavimo) procesą inicijavo pats Bendrovės direktorius V. P., kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu iškelti Bendrovės restruktūrizavimo bylą, nurodydamas, kad Bendrovės finansinius sunkumus lėmė neigiamos rinkos sąlygos, staigūs žaliavų kainų pokyčiai, naftos ir jos produktų paklausos kritimas, ir kad Bendrovės gaunamų piniginių lėšų įsipareigojimams padengti nepakanka. Tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė iškelti Bendrovei bankroto bylą.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas atsisakė iškelti Bendrovės restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.
Atsakovė pažymi, kad pagal teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja taikomos mokestinės pagalbos priemones dėl COVID-19, yra taikomos visiems juridiniams asmenimis, kurie įtraukiami į 2021 m. Sąrašą. Mano, kad VMI, atsisakydama įtraukti pareiškėją į 2021 m. Sąrašą, nepažeidė lygiateisiškumo principo.
Atsakovė pažymi, kad Bendrovė 2021 m. sausio 25 d. pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600) (toliau – ir forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pagal kurią nedeklaravo nei pirkimų, nei pardavimų sandorių. Atsižvelgiant į VMI turimus Bendrovės pateiktus gaunamų bei išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenis, Bendrovė 2020 m. gruodžio mėn. vykdė pirkimus bei pardavimus. Iki ginčijamo VMI sprendimo išsiuntimo dienos pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už 2020 m. gruodžio mėn. nebuvo patikslinta, nors Bendrovei apie nustatytus neatitikimus 2021 m. sausio 27 d. buvo išsiųstas pranešimas. Bendrovė tik 2021 m. vasario 18 d. pateikė patikslintą forma FR0600 už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pagal kurią deklaravo 67 840 Eur mokėtiną pridėtinės vertės mokesčio sumą.
Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, jog Bendrovė 2021 m. vasario 18 d. pateikė prašymą nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. išdėstyti 7 194 455, 95 Eur mokestinę nepriemoką. Minėtas prašymas šiuo metu yra nagrinėjamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. R-487, kuriuo VMI atsisakė įtraukti UAB „JUMPS“ į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja 2021 m. sausio 19 d. pateikė VMI prašymą įtraukti Bendrovę į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“.
VMI 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. (21.222 Mr) R-487 informavo pareiškėją, kad į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ Bendrovė neįtraukiama, mokestinės pagalbos priemonės Bendrovei nuo 2021 m. sausio 1 d. netaikomos.
Pagal Aprašo 16 punktą, jei nustatoma, kad JA yra nemokus pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 punktą, kai JA įsipareigojimai viršija jo turto vertę, toks JA į JA sąrašą pagal pašymą neįtraukiamas, mokestinės pagalbos priemonės jam netaikomos. Aprašo 17 punkte nustatyta, kad į JA sąrašą pagal prašymą gali būti įtraukiami JA, turintys realių finansinių sunkumų. Tai nustatoma, apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus pagal JA pateiktus duomenis, kurie palyginami su teorinėmis reikšmėmis. Apskaičiuojami šie pagrindiniai finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai: bendrojo likvidumo, kritinio likvidumo, bendrojo mokumo, įsiskolinimo, manevringumo. Reikšmių vertinimas atliekamas pagal Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Vertinimo rekomendacijos), 1 priede „Finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai“ pateiktą vertinimą. Taip pat vertinama kita VMI pateikta ar turima informacija ir duomenys.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, t. y. juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1322-881/2020).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo UAB „JUMPS“ direktoriaus V. P. (V. P.) prašymo iškelti atsakovei UAB „JUMPS“ restruktūrizavimo bylą netenkino ir iškėlė Bendrovei bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-3489-967/2020; teisminio proceso Nr. 2-55-3-00837-2020-7). Teismas remdamasis 2020 m. kovo 31 d. atsakovės UAB „JUMPS“ balanso duomenimis nustatė, kad ji turi 31 403 369 Eur vertės turtą. Šią sumą sudaro ilgalaikis turtas – 5 463 363 Eur (3804 Eur nematerialus turtas ir 5 223 733 Eur materialus turtas), trumpalaikis turtas – 25 940 006 Eur (7 530 750 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; 18 404 654 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 2341 Eur kitas trumpalaikis turtas, 2261 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 26 740 220 Eur. Atsakovė dirba nuostolingai, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. patyrė 42 623 Eur nuostolių. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė turi 90 kreditorių, kuriems faktiškai pradelstų vykdyti įsipareigojimų suma sudaro 26 779 048,21 Eur. Atsakovei priklausančios transporto priemonės, nekilnojamasis turtas ir atitinkamos turtinės teisės yra areštuoti, todėl ji negali šiuo turtu disponuoti ir atsiskaityti su kreditoriais. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-26332-545/2020 pagal ieškovės UAB ,,JUMPS“ patikslintą ieškinį atsakovei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl finansinio lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarčių sąlygų pakeitimo. Jeigu UAB ,,JUMPS“ ieškinys bus atmestas, ji privalės grąžinti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių pagrindu naudotą turtą, kurio likutinė vertė pagal 2020 m. rugsėjo 23 d. patikslinto restruktūrizavimo plano projektą sudaro 373 219,61 Eur.
Teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 31 d. balansas patvirtina, jog atsakovės įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais, sudaro 687 267 Eur. Taigi, atsakovė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų darbuotojams. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, dalies darbo užmokesčio įsiskolinimo išieškojimas vyksta priverstine tvarka. Atsakovė yra sumažinusi darbuotojų skaičių nuo 39 iki 16 darbuotojų. Atsakovė turi 43 568,14 Eur skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo įpareigotas nurodyti kiekvienos iš jo įvardytų finansinių sunkumų priežasčių mastą, tačiau tinkamai šio įpareigojimo neįvykdė. Atsakovė jau nuo 2016 m. dirba nuostolingai, nuostoliai didėjo iki 2020 m. rugsėjo 23 d. patikslinto restruktūrizavimo plano projekte išdėstytų priežasčių atsiradimo. Atsakovė 2016 m. patyrė 253 412 Eur nuostolių, o 2019 m. – 5 379 309 Eur, 2018 m. pardavimo pajamos sudarė 88 666 840 Eur, 2019 m. – 21 199 307 Eur, o 2020 m. I ketvirtį – 811 558 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-1723-241/20; teisminio proceso Nr. 2-55-3-00837-2020-7). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neatitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijaus ir jos restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės nepadės jai įveikti finansinių sunkumų, atkurti gyvybingumo ir išvengti bankroto (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi kasacinį procesą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties nutraukė (civilinė byla Nr.e3K-3-211-823/2021).
Taigi, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi konstatuota faktinė aplinkybė, jog Bendrovė yra nemoki, t. y. Bendrovė negali laiku įvykdyti turtinių prievolių ir Bendrovės įsipareigojimai viršija Bendrovės turtą.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VMI, nagrinėdama Bendrovės prašymą, įvertino Bendrovės turimo turto vertę ir padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovės nuosavas kapitalas tiek 2019 m. gruodžio 31 d., tiek 2020 m. gruodžio 31 d. buvo neigiamas. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje konstatuota, jog Bendrovė jau nuo 2016 m. dirba nuostolingai, nuostoliai didėjo iki 2020 m. rugsėjo 23 d. patikslinto restruktūrizavimo plano projekte išdėstytų priežasčių atsiradimo. Bendrovė 2016 m. patyrė 253 412 Eur nuostolių, o 2019 m. – 5 379 309 Eur. 2018 m. Bendrovės pardavimo pajamos sudarė 88 666 840 Eur, 2019 m. – 21 199 307 Eur, o 2020 m. I ketvirtį – 811 558 Eur.
Šios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio, ir nėra susijusios su koronaviruso COVID-19 pandemija, paskelbta 2020 m. kovo 16 d.
Pagal Europos Komisijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimą dėl Lietuvos Respublikos taikomų valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, galutiniais naudos gavėjais negali būti bankrutuojantys ar restruktūrizuojami mokesčių mokėtojai. Taigi, įvertinus faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė, vadovaudamasi Aprašo 16 punktu, pagrįstai neįtraukė Bendrovės į 2021 m. Sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 6 dalyje minimas lygiateisiškumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.
Iš byloje pateiktų duomenų nenustatyta, kad atsakovė pareiškėjos prašymą būtų vertinusi kitaip, negu kitų juridinių asmenų.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su Bendrovės įtraukimu į 2020 m. Sąrašą, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi ir Bendrovės nemokumo nepaneigia.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad VMI, priimdama pareiškėjos skundžiamą sprendimą, Įsakymo ir Aprašo nuostatų nepažeidė, sprendimą priėmė jai suteiktų kompetencijų ribose. VMI sprendime nurodė faktines aplinkybes, pateikė tinkamą šių aplinkybių teisinį vertinimą (VAĮ 10 straipsnis). VMI 2021 m. vasario 2 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VMI įtraukti pareiškėją į 2021 m. Sąrašą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ skundą atmesti.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.