- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 1S-882-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00211-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- K. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 95-545 taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. G. (toliau – K. G.) Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendis buvo panaikintas, priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį K. G. atžvilgiu, pripažįstant jį kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisiant jį 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. balandžio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 20 d.
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 95-545 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. G. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK)157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo K. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad nors nuteistasis K. G. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis K. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 95-545 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jam skirtos bausmės tikslais ir jam likusios laisvės atėmimo bausmės dalimi, kadangi privalomą bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos K. G. jau yra atlikęs. Be to, jo asmenybė, remiantis Komisijos nutarime išdėstytomis aplinkybėmis, charakterizuojama teigiamai.
5.2. Nors apylinkės teismas, pasak K. G., vertino jam nustatytus kriminogeninius rizikos veiksnius, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jie buvo nustatyti K. G. tik atvykus į pataisos įstaigą, t. y. pirminėje jam skirtos bausmės vykdymo stadijoje, todėl šiuo metu šie veiksniai jokios reikšmės jau neturi. Šiuo metu nuteistasis geba priimti kitų asmenų požiūrį, vadovautis tik savo protu ir tiesioginiu patyrimu, palaiko socialinius santykius, savyje įžvelgia tam tikrus neigiamus bruožus, kuriuos norėtų pakeisti. Be to, K. G. nėra siejamas su kriminaline subkultūra, jo nuostatos į priežiūrą yra teigiamos, remia visuomenėje priimtas elgesio taisykles, iš jam mokamo darbo užmokesčio, dengia iš jo priteistą civilinį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. G. skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarimą, apylinkės teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sutiktina su skundo argumentu, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pakankamu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tačiau, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam K. G. nustatyta 44 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.
8. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, K. G. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dengia iš jo priteistą civilinį ieškinį, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis. Teigiamai K. G. elgesį apibūdina ir tai, kad jis 7 kartus skatintas, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, į šias aplinkybes buvo atsižvelgta ir pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad savo elgesį K. G. koreguoja teigiama linkme. Tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.
9. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro vis dar didelis dinaminių balų skaičius – 39 balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis vykdo visas rekomendacijas, dėl ko, dar labiau sumažinti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos balų jis negali, tačiau sutikti su šiais nuteistojo motyvais, pagrindo nėra. Bylos duomenimis, K. G. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje savo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nuteistasis nepripažįsta, jokių pataisos programų, susijusių su alkoholio daromos žalos suvokimu, būdamas pataisos įstaigoje jis nelankė, teigia, kad laisvėje alkoholį vartojo saikingai, kas rodo, kad jis iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, ignoruoja jais sukeltas pasekmes. Be to, bendraudamas su psichologais, K. G. yra užsisklendęs, nekomunikabilus, nelinkęs atvirauti, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad asmuo nėra linkęs spręsti savo elgesio problemų ir suvokti savo neteisėto elgesio priežasčių, kas yra būtina tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
10. Akcentuotina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Savo kaltės bylos nagrinėjimo metu jis nepripažino, ją iš esmės neigia ir šiuo metu. Dėl savo nemalonios padėties (bausmės atlikimo) jis kaltina kitus, neigia turintis kokių nors problemų, negeba ir nenori jų atpažinti bei įvardinti. Be to, nuteistasis nurodo nieko nežinantis apie savo ateities planus bei tikslus, teigia jų neturintis. Yra linkęs pasikliauti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, kitus gali vertinti stereotipiškai, pernelyg greitai daryti išvadas. Toks nuteistojo mąstymas ir jokių pokyčių jame nebuvimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad asmens pažanga vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Abejotina, ar žmogus, neturėdamas jokių ateities planų, negebėdamas iš savo neteisėto elgesio pasimokyti ir padaryti atitinkamų išvadų, sugebės tinkamai integruotis į visuomenę laisvėje ir laikytis nustatytos tvarkos. Juo labiau, jog, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, asmuo nesistengia keisti savo požiūrio, jokių pataisos programų, susijusių su savo emocijų atpažinimu ir jų valdymu nelanko.
11. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo K. G. atžvilgiu įvertintina ir tai, kad būdamas laisvėje jis nedirbo, turi labai mažai darbinės patirties. Tačiau, nepaisydamas šio fakto, turėdamas vos 8 klasių išsilavinimą ir neturėdamas jokios specialybės, mokytis ir tokiu būdu padidinti savo galimybes susikurti tinkamą darbinę aplinką laisvėje, nuteistasis pataisos įstaigoje nesiekė. Šių aplinkybių visuma rodo menką K. G. darbinę motyvaciją, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija vis dar nėra pakankama. Juo labiau, jog jokio darbo laisvėje asmuo neieško, teigia, jog lygtinio paleidimo taikymo atveju jis kreipsis į Užimtumo tarnybą. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka dideli. K. G. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 20510,34 eurus. Šiuo metu išmokėta tik 1853,11 eurų. Nuteistasis teigia, neturintis jokių santaupų ir yra maža tikimybė, kad jis sugebės padengti savo finansinius įsipareigojimus. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar kritiškai nevertina savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia jų ištaisyti, o tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai.
12. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti net 4 kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistojo mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė, nuostatos bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Nors skunde nuteistasis teigia, kad šie kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti pirminėje jam skirtos bausmės vykdymo stadijoje, tačiau su šiais K. G. teiginiais nesutiktina. Socialinio tyrimo išvada buvo parengta 2020 m. rugsėjo 17 d. Būtent joje aprašyti paminėti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai, todėl tvirtinti, jog šiuo metu jie nėra aktualūs, pagrindo nėra. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis vis dar gali ir privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
6. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti K. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.