Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas R. A. L., atstovaujamas advokato padėjėjo Rimvydo Buržinsko, elektroninėmis ryšio priemonėmis teismui padavė skundą, kuriame prašė priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, t. y. 7 040,14 Lt, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu nuo 2003 m. lapkričio 8 d. jam paskirta 786,98 Lt dydžio valstybinė pensija už tarnybą, kuri vėliau perskaičiuota ir iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo mokama 861,93 Lt dydžio.

2.2. Pagal 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnį pareiškėjo pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. perskaičiuota ir sumažinta iki dydžių, nurodytų Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo R. A. L. 2010-2013 m. suvestiniuose duomenyse.

II

1. Pareiškėjui Krašto apsaugos ministerijos 2003 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 12-01-16-4702 nuo 2003 m. gruodžio 1 d. paskirta 938,98 Lt dydžio per mėnesį pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota (sumažinta) nuo 2010 m. sausio 1 d.. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui (kaip dirbančiam pensininkui), atsižvelgiant į pareiškėjos gautas draudžiamąsias pajamas paskirta pensija buvo perskaičiuota (sumažinta) ir mokama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. Pareiškėjui sumažintos ir mokamos pensijos dydžiai nurodyti Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 10 d. rašto Nr. 12-01-417 priede – Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo R. A. L. nuo 2010-2013 m. suvestiniai duomenys. Ginčo tarp šalių dėl pensijos nepriemokos dydžio nėra. Kitais įstatymų numatytais pagrindais pensija pareiškėjui mažinama ar apribota nebuvo.

3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose dėl valstybinių pensijų nepriemokų priteisimo, daro išvadą, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų procesinį kreipimosi į teismą terminą ir nenurodo objektyvių priežasčių, dėl kurių šis terminas gali būti atnaujintas. Teismui neatnaujinus skundo padavimo terminą, bylą prašo nutraukti.

4. Atkreipė dėmesį, kad Krašto apsaugos ministerija, kaip vykdomoji valdžios institucija, skiria, moka ir perskaičiuoja pareigūnų ir karių valstybines pensijas griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių šių pensijų dydį ir mokėjimą. Krašto apsaugos ministerija galės išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pensijos dalį, kai bus priimti sumažintų pensijų kompensavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus

konstatuoja:

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Krašto apsaugos ministerija 2003 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 12-01-16-4702 nuo 2003 m. gruodžio 1 d. paskyrė R. A. L. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 53).

Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. mokėjo sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 42).

Pareiškėjas 2013 m. balandžio 3 d. su prašymu kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, be kita ko, prašydamas išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti jam visą paskirtą valstybinę pensiją už tarnybą (b. l. 44). Krašto apsaugos ministerija 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 12-01-768 nurodė, kad mokėti pareiškėjui paskirto dydžio pensiją galės tik nuo 2014 m. sausio 1 d., o išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką – kai bus priimti sumažintų pensijų kompensavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai (b. l. 43). Prie šio sprendimo Krašto apsaugos ministerija pridėjo Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo pareiškėjui 2010-2011 m. suvestinius duomenis, pagal kuriuos pensijos nepriemoka, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo yra 7040,14 Lt.

Pareiškėjas su 2014 m. vasario 17 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, prašydamas, be kita ko, išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 42); Krašto apsaugos ministerija 2014 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 12-01-417, atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 p. ir 23 str. 6 d. Taip pat Ministerija priminė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma iki 2014 m. kovo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus ir nustatyti tvarką, pagal kurią iš dalies 2014 m. būtų kompensuojamos dideliu mastu sumažintos visos valstybinės pensijos. Kartu su šiuo sprendimu Krašto apsaugos ministerija pateikė „Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo pareiškėjui 2010–1013 m. suvestinius duomenis“, iš kurių matyti, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 42).

2. Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į 7040,14 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Ginčo dėl priteistinos sumos byloje nėra.

3. Pažymėtina, kad šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Nr. AS602-587/2014 pareiškėjui atnaujino skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties atsakovo atstovo argumentai dėl kreipimosi į teismą procesinio termino praleidimo iš naujo nevertinami.

4. Iš Krašto apsaugos ministerijos „Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo R. A. L. 2010–1013 m. suvestinių duomenų“ (b. l. 42) matyti, kad pareiškėjui pensija buvo mažinama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., be kita ko, remiantis Laikinojo įstatymo, kuris išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d., nuostatomis. Aktualios redakcijos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta: „Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis <...>, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...>, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas“. Taigi, pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį buvo nustatytas valstybinės pensijos mokėjimas asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, šiems asmenims pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiavus valstybines pensijas buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.

5. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, tačiau reguliuojant pensijų santykius būtina paisyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, kurioje inter alia įtvirtinta galimybė žmogui savo nuožiūra (t. y. laisvai apsisprendžiant) pasirinkti darbą; valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Taip pat pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

6. Įvertinus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas, pensijos sumažinimas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, laikytinas pareiškėjo Konstitucijos saugomų teisių pažeidimu. Dėl šių priežasčių pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, priteistina šiuo pagrindu sumažinta ir neišmokėta 7040,14 Lt (kas sudaro 2038,97 Eur) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu., 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. A. L. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui R. A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, 2038,97 (du tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus ir 97 euro centus) pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.