Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-200-259/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-19
Bylos Nr.
2S-200-259/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18726-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
E. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-200-259/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18726-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.1.; (S) 3.4.5.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. Z. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) yra atitiktis, kad Valstybinis socialinio draudimo fondas, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, yra gavęs 5,5 proc. privalomų valstybinio socialinio pensijų draudimo mokesčių nuo draudžiamųjų pajamų už E. Z., siekusį kinomechaniko kvalifikacijos, iš Kauno 23-osios technikos mokyklos nuo 1973-09-01 iki 1974-08-31; 2) yra atitiktis, kad Valstybinis socialinio draudimo fondas yra gavęs 5,5 proc. privalomų valstybinio socialinio pensijų draudimo mokesčių nuo draudžiamųjų pajamų už E. Z., siekusį veterinarijos gydytojo kvalifikacijos, iš Lietuvos veterinarijos akademijos nuo 1974-09-01 iki 1979-07-31; 3) yra atitiktis, kad Valstybinis socialinio draudimo fondas šešis metus nuo 1973-09-01 iki 1979-07-31 yra gavęs 5,5 proc. privalomų valstybinio socialinio pensijų draudimo mokesčių, sumokėtų nuo priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų už E. Z., ir tai įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrių įskaityti šešis metus darbo stažo siekusiam kinomechaniko kvalifikacijos ir veterinarijos gydytojo kvalifikacijos E. Z. už laikotarpį nuo 1973-09-01 iki 1979-07-31 ir mokėti už juos išmoką – pensiją pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-670 (2017-12-17) „Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų“ priedo išaiškinimą: „Asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus iki LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991-06-01) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ... įskaitytinas į socialinio draudimo stažą“ 32 punktą „Asmenų mokymosi kvalifikacijos...“ bei LR socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo išaiškinimą „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 3 punktą „Asmens stažui taip pat prilyginami .... mokėjo .... asmeniui nustatytą pensijų valstybinio socialinio draudimo įmoką“. Nurodė, kad pareiškėjui yra mokama senatvės pensija. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1973-09-01 iki 1979-07-31 siekdamas kinomechaniko kvalifikacijos ir veterinarijos gydytojo kvalifikacijos gavo draudžiamąsias pajamas nuo kurių Valstybinis socialinio draudimo fondas gavęs 5,5 proc. kreditą - privalomą valstybinį socialinio draudimo pensijų mokestį, sumokėtą per subsąskaitą Nr.230 - Fondui socialinio draudimo šakos profesinės sąjungos komitetui iš Kauno 25-ios technikos mokyklos ir Lietuvos veterinarijos akademijos, mokestiniais pavedimais per Lietuvos taupomąjį banką pagal teisinio santykio metu galiojusius norminius aktus, t. y. TSRS įstatymo Nr. 2-VIII 1970-07-15 „Dėl patvirtinimo įstatyminių pagrindų TSRS ir sąjunginių respublikų dėl darbo“ 100 straipsnį. Dėl šios priežasties VSDFV Kauno skyrius turi įskaityti šešis metus darbo stažo E. Z. už laikotarpį nuo 1973-09-01 iki 1979-07-31 pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr.Al-670 (2017-12-17) „Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų“ priedo išaiškinimą, nes už šį laikotarpį yra mokėtos socialinio draudimo įmokos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

3. Teismas pažymėjo, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

4. Teismas nurodė, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai) ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismas iš pareiškime nurodytų aplinkybių visumos darė išvadą, kad pareiškėjas pareiškimu iš esmės siekia įskaityti į darbo stažą, apskaičiuojant jo senatvės pensiją, laikotarpius, kuriais jis mokėsi Kauno 23-ojoje technikos mokykloje ir Lietuvos veterinarijos akademijoje.

5. Teismas pažymėjo, kad socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas). Pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (Pensijų įstatymo 44 straipsnis). Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl pareiškime nurodytų laikotarpių įskaitymo į darbo stažą kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ir dėl to yra priimti atitinkamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimai. Faktai dėl pareiškėjo nurodyto periodo prilyginimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, tam tikrų laikotarpių įskaitymo į darbo stažą, gali būti nustatomi nagrinėjant skundus dėl valstybinio socialinio draudimo organų priimtų sprendimų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą tokio pobūdžio klausimai nenagrinėtini CPK XXVI skyriaus tvarka.

6. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašomų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui nėra būtinųjų sąlygų. Pareiškėjas teismui pateikė tam tikrus dokumentus, patvirtinančius jo mokymąsi tam tikrose įstaigose tam tikrais laikotarpiais, kurie apima prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų laikotarpius, todėl laikoma, dėl dalies prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pareiškėjas turi juos patvirtinančius dokumentus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nesikreipus į kompetentingą valstybės instituciją dėl išmokų, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ar, kad negali kitokia tvarka jų gauti, ar jie nėra neišlikę (CPK 445 straipsnis).

7. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, kasacinio teismo suformuota pozicija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje ir atsižvelgdamas į pareiškėjo siekiamą tikslą, teismas darė išvadą, kad pagal pareiškime nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą, nurodytus įrodymus ir prie pareiškimo pridėtus dokumentus, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsisakė pareiškimą priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde pareiškėjas E. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, kad pareiškėjas pareiškime nurodė ir pateikė įrodymus, jog neturi galimybės gauti mokestinių pavedimų - tiesioginių dokumentų, liudijančių, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 1973-09-01 iki 1979-07-31 yra gavusi į Valstybinio socialinio draudimo fondą 5,5 proc. privalomus valstybinius pensijų socialinio draudimo mokesčius nuo pareiškėjo draudžiamųjų pajamų pareiškėjui siekiant įgyti profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjas, kitokia nei teismo tvarka, šių dokumentų gauti negali. Šių dokumentų negali gauti ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad nėra CPK 445 straipsnyje nustatytų sąlygų pateikti pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ir dėl to nėra priimti atitinkamos valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimai. Pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė pareiškėjo E. Z. veterinarijos gydytojo specialybei įgyti „Studento asmens kortelės“ kopiją, patvirtintą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pensijų skyriaus vyriausiosios specialistės I. L. parašu, o tai įrodo, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus Pensijų l-asis skyrius iki 2020-11-23 nėra surašęs dokumento, kurio prašo pirmosios instancijos teismas. Tokiais savo veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį.

8.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas iš esmės siekia įskaityti į darbo stažą, apskaičiuojant jo senatvės pensiją, tam tikrus laikotarpius siaurina pareiškėjo tikrąją valią, nes pareiškėjas siekia padėti Valstybinio socialinio draudimo Kauno skyriaus 1-ajam Pensijų skyriui išmokėti privalomą valstybinę pensijų socialinio draudimo išmoką pareiškėjui už laikotarpį nuo 1973-09-01 iki 1979-07-31, mokamą iš gautų į Valstybinį socialinio draudimo fondą 5,5 proc. privalomų valstybinių pensijų socialinio draudimo mokesčių nuo pareiškėjo draudžiamųjų pajamų nurodytu laikotarpiu, t. y. padėti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto valdybai grąžinti pareiškėjui už jį sumokėtas įmokas. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių skundžiama nutartis pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus ir turi būti panaikinta tam, kad būtų priimtas pareiškimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas E. Z. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad už jį studijų metu laikotarpiu nuo 1973-09-01 iki 1979-07-31 buvo mokamos 5,5 proc. dydžio įmokos nuo jo gaunamų pajamų, kurį nustačius, šios įmokos jam bus išmokėtos kaip senatvės pensija. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jam 2019-12-10 išmokėta socialinio draudimo pensija, kurią moka VSDFV Kauno skyriaus 1 pensijų skyrius.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kartu su atskiruoju skundu pateikto išmokų mokėjimo kvito sąsają su pareiškimo dalyku ir šio įrodymo pateikimo priežastis, sprendžia, kad pateiktas įrodymas susijęs su pareiškimo dalyku, jo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jis prijungtinas prie bylos medžiagos.

12. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena laikantis CPK 444-448 straipsniuose nustatytos tvarkos. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

13. Remiantis pareiškėjo pareiškime nurodomomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas, pareiškėjui yra mokama viena iš socialinio draudimo pensijų – senatvės pensija. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pareiškimo dalyką ir sprendžiant jo priėmimo klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar pareiškėjo prašomi nustatyti juridiniai faktai kaip nors pakeis jo asmenines ar turtines teises, t. y. gaunamos senatvės pensijos dydį ar teisę ją gauti.

14. Senatvės pensija yra apskaičiuojama ir mokama Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas E. Z. gimė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 7 priedą senatvės pensijos amžius pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini), kurio jis sulaukė 2018 m. gruodžio 18 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad senatvės pensija apskaičiuojama Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 17-18 straipsniuose nustatyta tvarka ir jai apskaičiuoti būtini tokie duomenys kaip bazinės pensijos dydis, nustatomas kiekvienais metais specialiu įstatymu, būtinasis stažas, nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, asmens įgytas stažas, ir apskaitos vienetai, kurie skaičiuojami priklausomai nuo to, kokį laikotarpį apima asmens įgytas darbo stažas. Darbo stažui laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. apskaitos vienetai nustatomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu darbo stažui, įgytam iki 2018 m. sausio 1 d., apskaitos vienetai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnį (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui prašant nustatyti juridinę reikšme turinčius faktus dėl sumokėtų socialinio draudimo įmokų už laikotarpį nuo 1973-09-01 iki 1979-07-31, taikytinos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio nuostatos.

15. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens, kuris teisę gauti pensiją įgyja nuo 2018 m. sausio 1 d. ir yra įgijęs stažo iki 1994 m. sausio 1 d. ir laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., apskaitos vienetų, įgytų iki 2017 m. gruodžio 31 d., skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + (AV1 : S1) S2, kurioje: 1) AV1 – dydis, gautas sudėjus laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinėje sistemoje fiksuotas kiekvienų kalendorinių metų asmens draudžiamąsias pajamas (įskaitant ir pakaitines pajamas, apskaičiuotas pagal netekto darbingumo pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą), padalintas iš 12 atitinkamų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (iki 2002 m. – 12 vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžių); 2) S1 – metų skaičius, per 1994–2017 metų laikotarpį asmeniui įskaitomas į stažą; 3) S2 – metų skaičius iki 1994 m. sausio 1 d., įskaitomas asmeniui į stažą. Taigi, apskaitos vienetų dydžiui nustatyti ir senatvės pensijai apskaičiuoti reikalingi duomenys apie asmens daro stažą ir draudžiamąsias pajamas, kurios gautos laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu duomenys apie draudžiamąsias pajamas, sumokėtas iki 1994 m. sausio 1 d., ar sumokėtas socialinio draudimo įmokas iki 2018 m. sausio 1 d., nėra naudojami nustatant asmeniui priklausančios senatvės pensijos dydį ar teisę gauti senatvės pensiją. Todėl, net ir nustačius pareiškėjo prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, kad valstybinis socialinio draudimo fondas šešis metus nuo 1973-09-01 iki 1979-07-31 yra gavęs 5,5 proc. privalomų valstybinio socialinio pensijų draudimo mokesčių, sumokėtų už E. Z. nuo priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, šie jam nesukels jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjo senatvės pensijai apskaičiuoti ar teisei ją gauti minėti faktai neturi jokios teisinės reikšmės.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nustačius pareiškėjo E. Z. prašomus juridinius faktus pareiškėjui neatsiras, nepasikeis ir nepasibaigs jo asmeninės ar turtinės teisės, t. y. nėra CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę. Nesant vienos iš aplinkybių, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, nėra pagrindo teisme civilinio proceso tvarka nagrinėti pareiškėjo E. Z. pareiškimą. Tuo pačiu neturi teisinės reikšmės ir tai, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių valstybinio socialinio pensijų draudimo mokesčių mokėjimą laikotarpiu nuo 1973-09-01 iki 1979-07-31. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nepakankamai aiškiai išskyrė, kurių aplinkybių nebuvimas lemią atsisakymą priimti pareiškimą, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atskirajam skunde nurodomais argumentais ar konstatuoti pareiškėjo teisės kreiptis į teismą pažeidimą nėra pagrindo.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, jog gauna senatvė s pensiją, ji pareiškėjui mokama Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai, atsisakius priimti E. Z. pareiškimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį, numatantį, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad jam skirta senatvės pensija turėtų būti skaičiuojami kitokia nei Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, šiuo atveju nėra priežastis konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio pažeidimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas