Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo K. M. (K. M) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pinigai – 235 000 (du šimtai trisdešimt penki tūkstančiai) eurų – konfiskuoti.

Automobilis „Volkswagen Touareg V 10 TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) grąžintas nuteistajam K. M. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteistas už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei:

2005 m. gruodžio 3 d., apie 14. 25 val., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Rusijos Federacija, per Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio postą, esantį Smiltynės plentas 2, Nidoje, iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją savo automobilyje „Volkswagen Touareg V 10 TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), gabendamas 235 000 eurų, pagal Lietuvos banko tą dieną nustatytą valiutų kursą atitinkančių 811 408 litus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1331 Dėl kliento tapatybės bei kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais nustatymo, taip pat informacijos apie operacijas su pinigais ar sandorius pateikimo ir į Lietuvos Respubliką įvežamų bei iš Lietuvos Respublikos išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės tvarkos 4 punkto reikalavimus ir nuorodą į 2003 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX- 1842 14 straipsnio 2 dalį privalėdamas pateikti juos muitinei, pinigų muitinės kontrolei nepateikė.

Paskirti K. M. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino K. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., bei pagrįstai konfiskavo pinigus 235 000 (du šimtai trisdešimt penki tūkstančiai) eurų, tačiau netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normas t. y paskyrė aiškiai per švelnią bausmę nuteistajam ir nepagrįstai nepripažino automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), nusikaltimo priemone ir jo nekonfiskavo.

Pirmos instancijos teismas nepripažindamas automobilio nusikaltimo padarymo priemone vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 8. 2. 1 d. išdėstytu išaiškinimu, kad transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas ir konstatavo, kad nei vieną, nei kitą pagrindą patvirtinančių įrodymų nėra. Teismas konstatavo, kad pinigai buvo gabenami automobilio gamintojo įrengtose daiktų dėtuvėse, bei mažiausią jų sumą slepiant panaudojus nurodytą automobilio ertmę. Tiek iš apžiūros protokolų, tiek iš vaizdo įrašo bei visų nurodytų liudytojų parodymų nenustatyta, kad toje vienoje vietoje buvo įrengta slėptuvė pinigams paslėpti, o atsižvelgiant į pinigų pakuočių kiekį ir dydžius negalima konstatuoti, kad šio kontrabandos dalyko gabenimas be tokios transporto priemonės būtų nebuvęs galimas.

Prokuroras pažymi, kad liudytojų parodymai, bei automobilio apžiūros protokolas patvirtina, kad dalis pinigų – 30 000 eurų, buvo paslėpti, ne daiktams laikyti skirtoje vietoje, nes minėta suma pinigų buvo aptikta po priekinio skydelio apdaila, naudojant specialų zondą, o siekiant iš šios slėptuvės pinigus išimti, tai padaryti buvo galima tik panaudojus specialius įrankius. Ši aplinkybė neginčijamai įrodo, kad automobilis „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), buvo tiesiogiai panaudotas kontrabandos dalykui gabenti, kadangi be tokios priemonės to nebūtų buvę galima padaryti. Esant nurodytoms aplinkybėms automobilis yra laikytinas nusikaltimo priemone pagal Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 2 p. ir turi būti konfiskuotas.

Pirmos instancijos teismas, prokuroro nuomone, nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, neatitinkančią padarytos nusikalstamos veikos sunkumo bei pavojingumo laipsnio. Teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, bei kaltininko asmenybę.

Prokuroro skunde nurodyta, kad nuteistojo K. M. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo padarytos kontrabandos dalyko vertė, dėl kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., viršijo net keliolika kartų. Šiuo konkrečiu atveju kontrabandos dalyko dydis apibūdina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Vertindamas nuteistojo asmenybę teismas rėmėsi tik teigiama jo charakteristika, tačiau neatsižvelgė ir neįvertino to, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, K. M nuolat neigė savo kaltumą, nors byloje esantys įrodymai nešališkai ir neginčijamai patvirtina jo kaltumą. Nuteistojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis padarytų veiksmų nevertina kritiškai ir akivaizdžiai neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes. Būtent toks elgesys, o ne vien tik teigiama charakteristika, kuria vadovavosi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šiuo konkrečiu atveju apibūdina K. M. asmenybę. Padaryto nusikaltimo žalą teismas vertina tiesiogine prasme visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad K. M. tyčia pažeisdamas nustatytą tvarką, iš vienos valstybės į kitą gabendamas materialines vertybes pažeidžia sąžiningus ekonomikos bei verslo principus, dėl ko sudaromos visos sąlygos klestėti šešėlinei ekonomikai bei pinigų plovimui. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, neatsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bausmių skyrimo pagrindus – padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Dėl to pirmos instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl K. M. paskirtos, aiškiai per švelnios, bausmės yra nepagrįstas ir keistinas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsisako reikalavimo dėl bausmės sugriežtinimo, nuteistojo skundą prašo atmesti, nuteistasis K. M. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti pilnai, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo K. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių juridinio įvertinimo, pilnai išaiškino kontrabandos dalyko esmę, teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Teismo posėdžio metu prokuroras atsisakė apeliaciniame skunde pareikšto reikalavimo dėl nuteistajam paskirtos bausmės sugriežtinimo. Pirmos instancijos teismas K. M. paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose bei pritaikė baudžiamojo poveikio priemonę - 235 000 (du šimtai trisdešimt penkių tūkstančių) eurų konfiskavimą. Teismas konstatavo, jog nuteistasis nusikalto pirmą kartą, savo nusikalstamais veiksmais tiesioginės ir realios materialinės žalos nepadarė, dirba atsakingą ir vadovaujamą darbą, labai gerai charakterizuojamas, todėl jam skirtina bausmė artima numatytai minimaliai ribai. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimas yra ekonominio pobūdžio, teismui pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir paskyrus sankcijoje numatytą griežtesnės rūšies - laisvės atėmimo - bausmę nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam paskirta aiškiai per švelni bausmė.

Byloje nustatyta, kad kontrabandos dalyką – pinigus 235 000 (du šimtai trisdešimt penkis tūkstančius) eurų sumoje – nuteistasis K. M. per Lietuvos Respublikos sieną gabeno automobiliu „Volkswagen Touareg“, 105 000 po priekine keleivio sėdyne esančioje daiktadėžėje, 30 000 eurų po priekinio skydelio apdaila po daiktine, 100 000 eurų daiktinėje, įrengtoje galinės sėdynės atloše.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 8. 2. 1 p. išaiškinta, kad transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui padaryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų galimas.

Transporto priemonė pripažintina specialiai pritaikyta kontrabandai gabenti dviem atvejais:

1. Kai transporto priemonėje įrengtos specialios slėptuvės (konstrukcijos ir ertmės), kurių įrengimo nenumato automobilio gamintojas, pavyzdžiui automobilio dvigubas dugnas, papildomos pertvaros durelėse, degalų bakuose, slėptuvės kroviniui slėpti sunkiai muitinės pareigūnams prieinamose vietose.

2. Kai transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti t. y kai gabenimas be tokios transporto priemonės būtų neįmanomas atsižvelgiant į kontrabandos krovinio ypatybes (krovinio vienetų kiekį, apimtį, didelius gabaritus, specialią cheminę - fizikinę sudėtį, radioktyvumą ir pan.).

Byloje nėra duomenų, kad automobilis „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) buvo pritaikytas kontrabandai gabenti t. y automobilyje nebuvo įrengtos specialios slėptuvės kontrabandos dalykui slėpti. K. M. dalį pinigus gabeno sudėjęs į automobilio gamintojo įrengtas daiktų dėtuves, kitą dalį paslėpęs po priekinio skydelio apdaila. Nėra duomenų, kad ertmė po priekinio skydelio apdaila būtų ne gamintojo pagaminta konstrukcija, o įrengta specialiai kontrabandos dalykui slėpti. Pirmos instancijos teismas įvertinęs pinigų pakuočių kiekį ir dydžius teisingai nustatė, kad negalima konstatuoti, jog kontrabandos dalyko – pinigų gabenimas be tokios transporto priemonės būtų buvęs neįmanomas. K. M. gabentas pinigų kiekis galėjo būti pergabentas per Lietuvos Respublikos sieną ne tik automobiliu „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), tačiau ir bet kokiu kitu lengvuoju automobiliu, taip pat autobusu, traukiniu, krovininiu automobiliu ar pėsčiomis, kontrabandos dalyką gabenant lagamine, krepšyje, sportinėje rankinėje, drabužių kišenėse arba specialiai drabužiuose paruoštose slapyvietėse ar įvairiais kitais būdais. Automobilis nebuvo būtina priemonė kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną gabenti pinigus - 235 000 (du šimtai trisdešimt penkis tūkstančius) eurų.

Kolegijos nuomone, vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis prokuroro prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 2 p., dėl automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) konfiskavimo, kaip nusikaltimo įrankio yra nepagrįstas ir atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. numatyta, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, todėl teismas privalo konfiskuoti:

1. perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus

materialinę vertę turinčius daiktus;

2. darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus;

3. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 43, 8 p. „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose išaiškinta, kad už kontrabandos nusikaltimą kartu su bausme skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kuris skiriamas ir fiziniam ir juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikos BK 72 str. numatytais pagrindais. Vadovaujantis minėto nutarimo 8.1 p. kontrabandos dalykas ir už ją gauti pinigai ir kiti materialinę vertę turintys daiktai konfiskuojami Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. pagrindu. 235 000 (du šimtus trisdešimt penki tūkstančiai) eurų yra kontrabandos dalykas, todėl šie pinigai turi būti konfiskuojami, neatsižvelgiant į tai ar jie įgyti nusikalstamu būdu ar ne. Nuteistojo prašymas grąžinti konfiskuotus pinigus, argumentuojant, tuo, kad pinigai nebuvo įgyti nusikalstamu būdu ir, kad pinigų konfiskavimas iš esmės pablogintų įmonės „B. Š. “ finansinę padėtį yra nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo K. M. apeliacinius skundus atmesti.