Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, gynėjui Daliui Mecelicai, nukentėjusiųjų atstovei advokatei Violetai Naujokienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. B. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. 1296, Kaune, lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas vidurinis, vedęs, turintis mažametį vaiką, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv.vietą – (duomenys neskelbtini), neteistas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), mūrininku,

kaltinamas pagal LR BK 147 str. 1d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis I. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje prekiavo žmonėmis, o būtent, jog iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su M. P. 2005m. rugpjūčio 4d., žadėdamas viešbučio kambarių prižiūrėtojos darbą, apgaule išvežė automobiliu F. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pil. E. J. iš Lietuvos Respublikos ir nugabenęs į D. B., Londono mieste už tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą pardavė ją seksualiniam išnaudojimui ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 147 str. 1d.

Kaltinamasis I. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad užsiima prekyba automobiliais, dažnai važinėja į užsienį. Į užsienį važiuoja tėvui priklausančiu automobiliu F. S.. Siekdamas sutaupyti pinigų, į užsienį paveža keleivius. Pakeleiviai jį surasdavo patys, nes automobilių turguje daug kam davęs mobilaus ryšio telefono numerį. Su M. P. susipažino bevežant keleivius į užsienį, po to susitiko pirtyje, tačiau artimesnių ryšių nepalaikė. L. Ž. ir E. J. nepažįsta, jokių reikalų su jomis neturėjo. 2005m. vasaros pabaigoje, datos tiksliai nepamena eilinį kartą važiavo į Londoną pirkti automobilių. Ar su juo važiavo E. J. ir M. P. nepamena. Pakeleiviai, kuriuos paveždavo į užsienį už kelionę sumokėdavo. Jis neskambino savo uošviui J. K., kad šis privažiuotų prie sienos ir padėtų pervežti kokias nors merginas per sieną. Kaltinamasis parodė, kad pakeleivius įspėdavo nevežti draudžiamų daiktų, nes nenorėjo turėti nemalonumų su muitinės pareigūnais, todėl jiems tekdavo persėsti į kitą automobilį, pravažiuoti pasienio postą, o po to vėl sėsti pas jį. Svetimų dokumentų pas save nelaikė. Būdavo atvejų, kai keleivių asmens dokumentus laikydavo daiktų dėtuvėje, o atvažiavus į vietą, grąžindavo. E. J. į užsienį nei seksualiniam išnaudojimui, nei prostitucijai nevežė ir jos nepardavė, žmonėm neprekiavo, jokio nusikaltimo nepadarė.

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad 2005m. birželio pabaigoje susipažino su D. K., su juo draugavo. D. supažindino su M. P. . Po kurio laiko D. pasigyrė, kad jo draugai gyvena užsienyje, siūlė jai kartu važiuoti užsidirbti pinigų, dirbti viešbutyje, kambarine. Su tokiu pasiūlymu sutiko, nes D. pasitikėjo. Prieš išvažiuojant D. pasakė, kad jai reikės važiuoti su jo draugu M, o jis atvažiuos paskui. 2005-08-04 ji , M., R., B. ir I., pastarojo vairuojamu automobiliu išvažiavo į Londoną. I. M., su kitais susipažino kelyje. Automobilį vairavo I.s. Ji turėjo asmens tapatybės kortelę. Kadangi vežė didesnį kiekį cigarečių, turėjo persėsti į kitą automobilį tam, kad išvengtų nemalonumų muitinėje. Pravažiavus Lietuvos – Lenkijos valstybės sieną, vėl persėdo pas I. Po dviejų dienų atvažiavo į Londoną. Pirma išlipo R.. T. I. visoms atidavė pasus , jai - taip pat. Po to nuvažiavo prie kažkokio namo, M ir I.s buvo išlipę, grįžę pasakė, kad darbo nėra. Anglijoje kartu su I. ir M. prabuvo dvi dienas: vieną dieną neradę darbo, turėjo ieškoti kitur. Sekančią dieną nutarė pasilinksminti. Po to su I. išsiskyrė, suprato, kad I. važiuoja pirkti ar parduoti automobilius. Daugiau su I. nesusitiko. Ji liko su M. ir B. K.. Tada paskambino D., kuris buvo Lietuvoje. Ji liko gyventi bute kartu su Birute ir M. Kitą dieną atvažiavo azijietis vardu L.. L. jai padėjo ieškoti darbo. Su L. ir M buvo nuvažiavusi prie prekybos centro, kur kalbėjosi su kažkokiais anglais. Po to priėjo prie jos vienas vyras, kuris rusiškai paklausė ar žino kokį darbą dirbs. Ji atsakė taip, turėjo omeny, kad kambarine ir sutiko su pasiūlymu. M liko prie prekybos centro, Birutė su kitu vyriškiu kažkur išvažiavo. Tada ji su L. nuvažiavo į butą, kuriame gyveno. Iš jos asmens dokumentai prievarta nebuvo paimti, asmens tapatybės kortelę per sumaištį galėjo palikti pas Birutę. Tame bute, kur nuvežė L., gyveno lietuvė Andželika, kuri sekančią dieną išvažiavo namo, o ji liko gyventi ir dirbti vietoj jos. Savo mobilaus ryšio telefono ji neturėjo, todėl L. davė kortelę, o MRT gulėjo ant šaldytuvo ir ji galėjo skambinti. Tame bute tik atskiruose kambariuose ji gyveno su L.. Kitą dieną ji paskambino savo draugui D.. Su juo susipyko, užpyko kodėl jis neatvažiuoja į Londoną. Paskambinus po kelių dienų, D. telefonas buvo išjungtas, todėl daugiau prisiskambinti nepavyko.Tada paėmusi buto raktus, kurie buvo stalčiuje, atrakino duris ir paėmusi daiktus nuvyko į Lietuvos ambasadą. Neigia, kad užsienyje buvo verčiama dirbti prostitute ar kitaip seksualiai išnaudojama. Nei M. P. , nei I. B. užsienyje jos nepardavė dirbti prostitute.

Ji pati į policiją nesikreipė. Kai buvo iškviesta į policijos komisariatą, buvo pasimetusi, nežinojo, ką kalbėti, patvirtindavo tai,ką sakydavo pareigūnai, linkčiodama galva.Be to, jai buvo pikta, kad M ją paliko svetimoje šalyje. Neigia, kad iš jos buvo atimta asmens tapatybės kortelė. I. su M jai nesakė, kad užsienyje reikės dirbti prostitute. Būdama užsienyje nesuprato, kad buvo parduota. Už ją niekas pinigų nemokėjo, už ką M. P. gavo pinigus ji nežino. Prievartinių lytinių santykių su ja niekas neatliko. Atvykus į Londoną, antrą dieną, tada kai jie baliavojo, M juokais pasakė, kad neranda jai darbo, todėl reikės dirbti prostitute, tačiau ji suprato, kad jis juokauja. I. B. ikiteisminio tyrimo metu ji neatpažino. Jai atrodo, kad atpažinimo tekstas nebuvo parašytas iš karto po jos apklausos (t.1, b. l. 24). Asmuo iš nuotraukos atrodė panašus į tą asmenį, kuris vairavo automobilį. Vėliau, jos apklausą atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas, buvo daromas atpažinimas. Pamačiusi teisme I. B. , jo neatpažino, nes jis buvo aukštesnis ir stambesnis už aną, su kuriuo važiavo į Londoną. Dabar ji negali patvirtinti , kad I. B. tai tas pats asmuo, kuris ją vežė į Londoną, neigia, kad tai tas pats asmuo, kuris ją vežė į užsienį. I. B. pavardę sužinojo ikiteisminio tyrimo metu iš pareigūnų. Parodymų pakeisti jos niekas neprašė, jai niekas negrasino ir negąsdino.Su I. B. daugiau susitikusi nebuvo ir neturi jokių reikalų. Nei turtinė, nei neturtinė žala jai nepadaryta. Nors jos parodymais iš dalies skiriasi, bet ji nemeluoja.

Liudytoja K. V. „ Caritas“ socialinė darbuotoja parodė, kad iš E. J. žodžių žino, kad ją I. B. išvežė į užsienį, kur M. P. pardavė turkui ar albanui dirbti prostitute.

Liudytojai A. B. ir G. G. - Kauno m. VPK KP ONTT pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą šioje byloje, paaiškino, kad visi proceso veiksmai buvo atliekami remiantis Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Nukentėjusiąją E. J. į apklausą jie kvietė telefonu. Jos parodymus užrašė iš jos žodžių. Nukentėjusios niekas negąsdino ir neprašė duoti vienokius ar kitokius parodymus. Nukentėjusioji E. J. ir L. Ž. atpažinimo metu atpažino asmenis, kurie jas išvežė į užsienį seksualiniam išnaudojimui. Protokole visas atpažinimo tekstas buvo surašytas iš karto ir duota nukentėjusioms perskaityti ir parašu patvirtinti jo teisingumą.

G. G. parodė, kad jis užbaigė ikiteisminį tyrimą ir jam vadovavo. Po to, kai E. J. pas ikiteisminio tyrimo teisėją neatpažino I. B. , jis daugiau atpažinimo veiksmų neatliko, nes laikė, kad pakanka byloje įrodymų, patvirtinančių įtariamųjų kaltę. Jis žinojo, kad E. J. sakė, jog teisme parodytas atpažinimui I. B. buvo stambesnis ir aukštesnis. Kodėl nepašalino byloje esančius prieštaravimus, paaiškinti negali. Liudytojo D. K. parodymai buvo surašyti iš jo žodžių. Liudytojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir jam buvo išaiškinta pareiga papasakoti visa kas žinoma.

M. P. parodė, kad su E. J. susipažino per D. K.. D., žinodamas, kad jis ruošiasi važiuoti į Londoną, prašė paimti ir E. J. . Po kurio laiko pirtyje susitiko su I. B. ir išsikalbėjo, kad šis važiuos į Londoną. J. I. paprašė pavežti jį ir dar vieną keleivę. I. B. sutiko, susitarė, kad kai I.s važiuos, jam praneš. Maždaug po savaitės paskambino I. ir sutarė išvykimo laiką. Į Londoną važiavo tikslu dirbti. Sutartą dieną į I. vairuojamą automobilį F. S. įsėdo jis, E. J. , R. ir B. Pasienyje vyko persėdimas į kitą automobilį, nes vežėsi cigarečių ir norėdami išvengti muitinės patikrinimo, per pasienio zoną turėjo pravažiuoti dviem automobiliais. Po to susėdo atgal pas I. ir važiavo toliau. Visų keleivių dokumentai buvo automobilio daiktų dėtuvėje.Atvažiavus į Londoną, Ritą išleido, atidavė pasą. Toliau visi nuvažiavo pas pažįstamą Artūrą, kur I. visus paliko ir nuvažiavo savo reikalais. Prieš tai visiems keleiviams buvo išdalinti asmens dokumentai – pasai arba asmens tapatybės kortelės. Jis su B. ir E. J pas A. nakvojo keletą naktų, ieškojo darbo, bet tinkamo nerado. Kadangi pinigų neturėjo, todėl už buto nuomą A. paliko 6 ar 8 blokus cigarečių. Neradęs darbo, grįžo namo. E. J paliko Londone, nes turėjo atvykti D. K. su kuriuo ji draugavo. Erikos su azijiečiais Londone nebuvo suvedęs. Jos prostitucijai nepardavė ir tokio tikslo neturėjo. Su I. B. nebuvo sutaręs vežti E. J. į užsienį ir ten ją parduoti prostitucijai.

Iš LR VRM duomenų matyti, kad automobilis „F. S. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė J. B., automobilis „Audi „ valst. Nr. NKB priklauso A. K. (t. 1, b. l. 115-116).

Parodymo atpažinti asmenį metu E. J. iš fotonuotraukų atpažino I. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 1, b. l. 24-26).

Iš VSAT prie LR VRM duomenų matyti, kad 2005-08-04 21,56 val. automobiliu „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto R. B., M. P. ir I. B. . Automobiliu AUDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 21,58 val. LR valstybės sieną kirto – E. J. , B. K., J. K. ( t.1, b. l. 109-115).

Surinktų įrodymų visetas rodo, kad kaltinimas I. B. atžvilgiu nepasitvirtino. Byloje nesurinkta įrodymų patvirtinančių, kad I. B. prekiavo žmonėmis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis I. B. neigė kaltę, teisme pripažino, kad galbūt jam teko pavežti E. J. , bet tik kaip pakeleivę. Iš bylos medžiagos matyti ( tai pripažino ir prokuroras), kad kaltinimas buvo grindžiamas nukentėjusios E. J. parodymais, jos atpažinimo iš fotonuotraukų protokolu ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, kad kartu su I. ir M. P. ( pažymėtina, kad I. pavardė nepaminėta , o Martyno pavardė nurodyta) važiavo į Londoną. Kertant Lenkijos – Vokietijos valstybės sieną I. su M paėmė jos pasą, kurio negrąžino, nes reikėjo pateikti pasienio pareigūnams. L. M. jai pasakė, kad I. ją parduos darbui prostitute. Pačiame pardavimo pokalbyje nedalyvavo, bet matė kaip I. su M kalbėjo su keturiais azijietiškos tautybės vyrais. Iš pokalbių frazių suprato, kad už ją I. ir M sumokėjo tik pusę sumos, o kitą dalį turėjo atiduoti kada sugrįš į Lietuvą. Matė, kaip pinigai buvo perduoti M. Po to ji buvo įsodinta į kitą automobilį ir išvežta į kažkokį butą. Jai skambino M, ir sakė, kad ji turės dirbti prostitute ir pinigus uždirbti sau ir jam. Būdama viena bute surado raktą ir atrakinusi butą pabėgo (t. 1, b. l. 31-32,33-34). Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. J. parodymus pakeitė ir parodė, kad ji nebuvo parduota dirbti prostitute, dokumentų iš jos niekas neatėmė. Šie jos parodymai iš dalies vertinami kritiškai, tiek kiek neatitinka parodymams ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau, teismo nuomone, jos parodymų keitimas I. B. kaltės klausimo sprendimui įtakos neturi, nes byloje nėra įrodymų patvirtinančių jo kaltę. Išanalizavus E. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad į Londoną ją vežė vyriškis vardu I.. Jo pavardė jai nebuvo žinoma. Ar I., vežęs E. J. į Londoną tai kaltinamasis I. B. neaišku, to nepripažino ir E. J. . Ši svarbi aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pilnai išsiaiškinta, jos nepavyko išsiaiškinti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pokalbio turinys iš kurio E. J. sprendė, kad I. ir M ją parduoda, tiksliai ir konkrečiai neužfiksuotas, pinigai už E. J. pardavimą buvo perduoti M. P. , kuris vedė tolimesnius pokalbius su nukentėjusiąja, liepdamas dirbant prostitute, uždirbti pinigų sau ir jam. Iš to daroma išvada, kad M. P. dalyvavo E. J. pardavime dirbti prostitute, už ką jis nuteistas.

Ikiteisminio tyrimo pradžioje atpažinimo metu iš fotonuotraukų, E. J. atpažino I. kaip asmenį, kuris 2005m. rugpjūčio mėn. išvežė ją į Londoną ir pardavė seksualiniam išnaudojimui. Šį vaikiną atpažino pagal bendrą išvaizdą, bendrus veido bruožus , šukuoseną (t.1, b. l. 24-26).Tai, kad I. pavardė yra B. jai pasakė ikiteisminio tyrimą atlikę pareigūnai. Atpažinimas iš fotonuotraukų buvo daromas 2006m. sausio 31d. Tačiau 2006m. kovo 24d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji E. J. gyvai neatpažino I. B. kaip to paties asmens, kuris ją išvežė iš Lietuvos ir užsienyje pardavė nenustatytiems asmenims. Parodė, kad tas asmuo, kuris vairavo automobilį buvo daug aukštesnis ir stambesnis.Nepamena, kuris iš kaltinamųjų vairavo automobilį. Kai jai parodė nuotrauką, tai ji išsirinko tą, kuri buvo panašiausia (t. 1, b. l. 29-30). Jos apklausoje dalyvavo ir prokuroras. Daugiau atpažinimų iš kelių asmenų, tos pačios lyties, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną, kaip to reikalauja BPK 192 str., ikiteisminio tyrimo metu padaryta nebuvo. Aplamai, nebuvo renkami duomenys, patvirtinantys I. B. kaltę, o apsiribota tik atpažinimo iš fotonuotraukų protokolu bei neišsamiu E. J. apklausos protokolu. Pažymėtina, kad atpažinimo iš fotonuotraukų protokolas taip pat yra netikslus – jame nurodyta, kad E. J. atpažįsta I. B. pagal bendrą išvaizdą, nors tokios išvaizdos iš nuotraukos nesimato. Teisiamojo posėdžio metu E. J. suabejojo, kad tekstas iš karto po atpažinimo protokolu nebuvo surašytas po procesinio veiksmo atlikimo. Teisme buvo apklausti pareigūnai – tyrėjai atlikę ikiteisminį tyrimą, kurie negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių nebuvo atliktas dar vienas atpažinimas ir kodėl nebuvo renkami įrodymai, bet nurodė, kad ikiteisminį tyrimą atliko pagal baudžiamojo proceso reikalavimus. Teisme nukentėjusioji E. J. kategoriškai patvirtino, kad I. B. – tai ne tas pats I.s, kuris ją vežė į Londoną. Londone I. B. jos nepardavė seksualiniam išnaudojimui. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, E. J. parodė, kad važiavo su M. P. ( apie I. B. nieko neminėjo ), kuris Londone pasakė, kad reikės dirbti prostitute (t.1, b. l. 29-30). Išanalizavus visus nukentėjusios E. J. parodymus, teismas daro išvadą, kad jie nenuoseklūs, nedetalūs, prieštaravimai tarp jų nepašalinti ir kaip vieninteliu įrodymų šaltiniu negali jais remtis, nustatant I. B. kaltę. Kitų įrodymų byloje nėra. Teismas nesiremia liudytojo D. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu , kadangi jis nebuvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, o ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui ( LR BPK 276 str. ).

Ikiteisminio tyrimo metu bute ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose gyvena I. B. buvo daroma krata, siekiant surasti ir paimti nuotraukas, užrašus, bilietus, pasus, SIM korteles, mobilaus ryšio telefonus, tai pat daiktus ir dokumentus galinčius turėti reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, tačiau tokių daiktų namie nerasta (t. 1, b.l. 174-175). Daugiau procesinių veiksmų neatlikta ir įrodymų, patvirtinančių I. B. kaltę nesurinkta. Nebuvo atliktas nei atpažinimas, nei akistatos tarp I. B. ir E. J. . Byloje esantis telefoninių pokalbių turinys yra neinformatyvus.

Teisiamajame posėdyje buvo apklausta liudytoja K. V., tačiau jos parodymų pagrindu I. B. kaltės nustatyti negalima. Iš jos parodymų seka, kad E. J. apgaule išvežė ir pardavė dirbti prostitute M. P. .

Teisme M. P. parodė, kad I. B. vairuojamu automobiliu važiavo į Londoną kartu su E. J. . Tačiau jis paneigė, kad su I. B. iš anksto buvo susitaręs apgaule išvežti į Londoną ir parduoti E. J. . Pats faktas, kad galbūt I. B. vežė E. J. į Londoną, nepatvirtina jo kaltės prekyba žmonėmis. Bylos medžiaga, nenustatyta, kad I. B. panaudojo apgaule. Nustatyta, kad I. B. E. J. nepažinojo. Londone jam pinigai už E. J. sumokėti nebuvo, jis daugiau nukentėjusios nematė, su ja neturėjo jokių reikalų.

Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ( BPK 301 str. ). Teisėja įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ( LR BPK 20 str. 5d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas atliktas nepilnai, neišsamiai ir paviršutiniškai. Nors byla teisme buvo nagrinėjama pakankamai ilgai, tačiau prokuroras nepateikė papildomų įrodymų (LR BPK 288 str. ). Pažymėtina, kad byla gali būti perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti tik jo prašymu. Prokuroras tokio prašymo nepateikė. Esant tokiom aplinkybėm bei įvertinus tai, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai ir nenustačius, kad kaltinamasis I. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką numatytą LR BK 147 str. 1d. jis turi būti išteisintas (LR BPK 303 str. 5d. 2p.).

Daiktiniai įrodymai: SIM kortelės, dvi SIM kortelių pakuotės su abonentų numeriais, dujų balionėlis, kompaktinis diskas ir perlaidos kvitas turi būti sunaikinti kaip menkaverčiai (LR BPK 94 str. 1d. 4p.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 -308 str. str.

Rezoliucinė dalis

n uspre n d ė:

I. B. kaltinamą pagal LR BK 147 str. 1d. išteisinti, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką ( LR BPK 303 str. 5d..2p.).

Kardomąsias priemones- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dvi SIM kortelių pakuotes su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balionėlį „Defenol CS“ ir perlaidos kvitą Nr. 5536076132 sunaikinti kaip menkaverčius (LR BPK 94 str. 1d. 4p.).

Po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti Kauno apygardos vyr. prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą šią veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Nuosprendis per 20d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka.