- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-278-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09618-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- ADB „ERGO Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- G. V. J.
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (ankstesni pavadinimai – ADB „ERGO Lietuva“, UADB „ERGO LIETUVA“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3138-592/2013 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui ADB „ERGO Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. V. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 14 198,72 Lt žalos atlyginimo, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-12-09 Trakų mieste, Vilniaus gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo G. V. J., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų reikalavimus, nesulėtino greičio ir laiku nesustojo, dėl to partrenkė nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje važiuojamąją dalį kirtusį pėsčiąjį E. V. ir jį sužalojo. Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. l-224-239-2009 kaltu dėl šio įvykio pripažintas trečiasis asmuo, vairavęs minėtą automobilį. Įvykio metu šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) buvo apdrausta ADB „ERGO Lietuva“. Dėl minėto eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. V. neteko 60 procentų darbingumo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyrius, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, 2009-03-26 ir 2009-08-27 paskyrė mokėti E. V. netekto darbingumo pensiją ir nuo 2009-02-04 iki 2010-07-31 jam buvo išmokėta 14 198,72 Lt netekto darbingumo pensijos. Dėl trečiojo asmens kaltų veiksmų ieškovo biudžetui buvo padaryta 14 198,72 Lt žala. Teisės aktų nustatyta tvarka ieškovas įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį ir pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Ieškovas 2010-09-07 kreipėsi į atsakovą dėl ieškovo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas 2011-04-21 atsisakė atlyginti žalą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas praleido vienerių metų pretenzijos pateikimo terminą, nustatytą TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje. Tarp šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Reikalavimas atsakovui yra pareikštas dėl žalos padarymo fakto, todėl pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra pasibaigęs, t. y. ieškovas netekto darbingumo pensiją E. V. pradėjo mokėti 2009-04-12.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis neginčija, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta sudarius civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su atsakovu, tačiau nesutinka su ieškovo argumentais, kad jis turi atlyginti socialinio draudimo išmokas už nukentėjusiajam E. V. išmokėtą netekto darbingumo pensiją nuo 2009-02-04 iki 2010-07-31. Ieškovas nukentėjusiajam mokėjo ligos pašalpą nuo 2009-02-04. Ieškovas pretenziją atsakovui pateikė tik 2010-09-13, todėl praleido pretenzinį terminą, nurodytą TPVCAPDĮ, kas lėmė žalą padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimą. Be to, draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Draudimo kompanijos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui privalo kompensuoti tik tas socialinio draudimo išmokų sumas, kurios yra įskaitytinos į pagal TPVCAPDĮ eismo įvykio metu nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokamą atlygintiną žalą. Ieškovas iš eismo įvykio metu nukentėjusiojo E. V. (kaip pradinio kreditoriaus) įgijo reikalavimo teisę į eismo įvykį sukėlusį vairuotojo draudiką (atsakovą šioje byloje) atlyginti tas socialinio draudimo išmokas (ar jų dalį), kurios padengė pradinio kreditoriaus nuostolius, kurių pastarasis būtų galėjęs reikalauti tiesiogiai iš eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės. Kadangi nukentėjęs asmuo iki eismo įvykio niekur nedirbo ir po jo nedirba, todėl nuo 2009-02-04 mokama netekto darbingumo pensija vertintina kaip valstybės laiduojama socialinė parama, kuri negali būti laikoma žalos atlyginimu. Ieškovas išmokėdamas socialinio draudimo išmoką atlygina daugiau žalos nei buvo padaryta, todėl negali turėti regreso teisės į tą išmokėtos socialinio draudimo išmokos dalį, kuri viršija patirtus nuostolius. Draudikas turi atlyginti kaltininko padarytą žalą, o ne perimti valstybės prievolę mokėti asmeniui jo ir jo darbdavio socialinėmis įmokomis sukauptą pensiją.
Trečiasis asmuo pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Draudimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti jo išmokėtą netekto darbingumo pensiją iš atsakovo. Ieškovas pretenziją draudikui (atsakovui) pateikė 2010-09-13, t. y. praėjus beveik dviems mėnesiams nuo paskutinės netekto darbingumo pensijos dalies išmokėjimo, todėl pretenzijos pareiškimo terminas nėra praleistas dėl išmokos dalies, mokėtos nuo 2009-09-13 iki 2010-07-31.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-19 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovui 14 198,72 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 198,72 Lt sumą nuo 2011-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012), padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką pagal pateiktą ieškovo pretenziją. Be to, teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog nukentėjęs asmuo iki eismo įvykio niekur nedirbo, atleidžia atsakovą nuo atsakomybės atlyginti žalą, o ieškovas neturi reikalavimo teisės. Teismas nustatė, kad mažiau kaip prieš vieną mėnesį iki eismo įvykio nuketėjusysis buvo visiškai darbingas (iki 2008-11-11 dirbo pagal darbo sutartį, atlyginimas apie 1 467 Lt), 34 metų amžiaus, todėl tikėtina, kad turėjo galimybę artimiausiu metu susirasti darbą už nemažesnį darbo užmokestį. Būtent G. V. J., kurio civilinė atsakomybė buvo drausta atsakovo, veiksmai įtakojo tai, kad buvo apsunkinta E. V. galimybė susirasti darbą ir gauti nemažesnio dydžio darbo užmokestį (pajamas) kaip anksčiau - 1 467 Lt per mėnesį. Ieškovas, mokėdamas netekto darbingumo išmokas, pagrįstai ir teisėtai reikalauja jas priteisti iš atsakovo (CK 6.1015 straipsnis).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas (apeliantas) Europos bendrovė „ERGO Insurance SE“, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (ankstesni pavadinimai – ADB „ERGO Lietuva“, UADB „ERGO LIETUVA“), apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Tarp šalių nebuvo ginčo, jog eismo įvykio metu nukentėjęs E. V. nedirbo ir pajamų negavo. Jam mokama netekto darbingumo pensija yra didesnė už nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, susijusios su netektomis pajamomis, dydį. Iki įvykio nuketėjusiojo gautos pajamos buvo 0 Lt, šiuo metu jam mokama 814,44 – 761,02 Lt pensija per mėnesį. Nukentėjusiojo nuostolių dėl negautų pajamų suma yra 0 Lt, tad jam mokama pensija visa apimtimi viršija nuketėjusiojo patirtą žalą. Atsakovas neprivalo šios pensijos kompensuoti.
2. Bylos duomenys prieštarauja teismo išvadai apie tai, kad nukentėjęs asmuo turėjo galimybes susirasti gerai apmokamą darbą, jei nebūtų buvęs sužalotas. Teismas neįvertino, kad iki eismo įvykio nukentėjusysis piktnaudžiavo alkoholiu, jis sirgo širdies liga. Nukentėjusiojo netektas darbingumas tik iš dalies sąlygotas eismo įvykio pasekmių. Eismo įvykio kaltininkas ir jo atsakomybės draudikas nesusiję su minėtomis nukentėjusiojo ligomis.
3. Ieškovo mokama netekto darbingumo pensija vertintina kaip valstybės laiduojama socialinė parama, kuri negali būti laikoma žalos atlyginimu.
4. Šiuo atveju socialinio draudimo išmoka visa apimtimi viršija nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, todėl teismas nepagrįstai priteisė jos atlyginimą iš apelianto. Apeliantas atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimą ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013.
Atsiliepimas
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:
1. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 punktą ir Darbuotojų, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarko aprašo 6.1 punktą asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartį, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kurį apskaičiuojant skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Nuketėjusysis nuo 2008-09-03 iki 2008-11-11 dirbo UAB „Apvalūs medžio gaminiai“ ir šiuo laikotarpiu jo draudžiamosios pajamos sudarė 2 187,05 Lt. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai teigia, kad iki eismo įvykio nukentėjusiojo gautos pajamos buvo 0 Lt, todėl jo nuostolių dėl negautų pajamų suma yra 0 Lt ir jam mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (814,44 Lt – 761,02 Lt per mėnesį) visa apimtimi viršija nukentėjusiojo patirtą žalą, todėl atsakovas neprivalo šios pensijos kompensuoti.
2. Atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nuketėjusysis iki eismo įvykio piktnaudžiavo alkoholiu, todėl neturėjo realių galimybių įsidarbinti, yra nepagrįstas ir paremtas tik atsakovo prielaidomis.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro šalių ginčas dėl to, ar draudikas (apeliantas), apdraudęs žalą padariusio asmens atsakomybę pagal TPVCAPDĮ, privalo kompensuoti socialinio draudimo įstaigai (ieškovui) draudimo išmokas, išmokėtas žalą patyrusiam asmeniui, jeigu žalą patyręs asmuo eismo įvykio metu nedirbo. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad būtent trečiojo asmens (eismo įvykio kaltininko, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs apeliantas) veiksmai įtakojo tai, kad buvo apsunkinta 34 metų amžiaus nukentėjusiojo, kuris mažiau kaip prieš vieną mėnesį iki eismo įvykio buvo visiškai darbingas (dirbo pagal darbo sutartį, gavo atlyginimą) galimybė susirasti darbą ir gauti nemažesnio dydžio darbo užmokestį (pajamas) kaip anksčiau - 1 467 Lt per mėnesį. Apeliantas nesutinka su minėta teismo pozicija iš esmės dėl to, kad eismo įvykio metu nekentėjusysis niekur nedirbo, pajamų negavo, todėl jo nuostolių dėl negautų pajamų suma yra 0 Lt, o jam išmokėta pensija visa apimtimi viršija nuketėjusiojo patirtą žalą ir apeliantas neprivalo šios pensijos (t. y. valstybės laiduojamos socialinės paramos) kompensuoti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra atmestinas dėl žemiau nurodytų argumentų.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo G. V. J. 2010-04-16 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl 2008-12-09 įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas E. V.. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis neteko 60 proc. darbingumo (b. l. 11-14, 5-6). Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus 2009-03-16 ir 2009-08-27 sprendimais E. V. skirta 814,44 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo 2009-02-04 iki 2010-07-31 (b. l. 7-8). Iš viso ieškovas nukentėjusiajam per minėtą laikotarpį išmokėjo 14 198,72 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos (b. l. 15).
Byloje nėra ginčo dėl to, jog eismo įvykio metu nukentėjęs E. V. nedirbo ir pajamų negavo, tačiau apeliantas nepagrįstai teigia, kad iki įvykio nuketėjusiojo gautos pajamos buvo 0 Lt. Eismo įvykis įvyko 2008-12-09, o iki tol (laikotarpiu nuo 2008-09-03 iki 2008-11-11) nuketėjusysis dirbo UAB „Apvalūs medžio gaminiai“ ir šiuo laikotarpiu jo draudžiamosios pajamos sudarė 2 187,05 Lt (b. l. 88). Pažymėtina, kad pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalį „Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė“. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 buvo patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, kurių 9 punkte nustatyta, kad „Asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, <...> negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojų, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarko aprašo 6.1 punktą apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis“. Taigi, skaičiuojant pagal darbo sutartį dirbusio asmens negautas pajamas yra aktualios 3 paskutinius kalendorinius mėnesius asmens gautos pajamos, o ne faktas, ar eismo įvykio metu asmuo dirbo. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostata „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“ aiškintina socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų kontekste. Valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 13 dalyje nustatyta: „Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos“; šio straipsnio 11 dalyje nustatyta: „Valstybinio socialinio draudimo išmokos (toliau – socialinio draudimo išmokos) – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys“; šio įstatymo 11 straipsnyje „Socialinio draudimo išmokos“ nustatyta: „Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.“ Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalį ir 30, 31 straipsnius teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, be to, pripažinimo nedarbingais arba iš dalies darbingais dieną jie turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai. Taigi apskaičiuojant minėtą socialinę išmoką taip pat yra aktualus ne faktas, ar žalą asmens sveikatai sukėlusio eismo įvykio metu šis asmuo dirbo, bet minimalus šio asmens valstybinio socialinė pensijų draudimo stažas, kuris turi būti sukauptas iki tokio įvykio. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybiniam socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Šią pareigą turi ir atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikas, jeigu žala padaryta kaltais jo draudėjo veiksmais. Draudiko atsakomybė ribojama jo prisiimama draudimo rizika, taip pat bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, be to, ji negali būti didesnė, nei paties atsakingo už žalą asmens atsakomybė (CK 6.254 straipsnis). Atitinkama nuosekli teismų praktika šiuo klausimu formuojama ir kasacinio teismo nutartyse, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-10-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2012 bei 2013-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013. Netekto darbingumo pensijos mokėjimą sąlygojo būtent E. V. sužalojimas dėl trečiojo asmens G. V. J. sukelto eismo įvykio, nes sveikatos sužalojimas yra draudiminis įvykis, suteikęs nukentėjusiajam teisę į tokios valstybinio socialinio draudimo išmokos gavimą. Dar vienas svarbus elementas civilinei atsakomybei taikyti – žalos (nuostolių) padarymas bei jų dydis (CK 6.249 straipsnis), kuris taikomas kartu su visiško nuostolių atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis). Byloje yra duomenys apie paskirtą ir išmokėtą E. V. pensiją. Ši išmoka atlieka socialinės paramos funkciją ir yra tam tikra materialinė kompensacija asmeniui, kuomet asmuo neteko galimybės dėl savo nedarbingumo uždirbti tokių pajamų, kurias galėtų užsidirbti, jeigu nebūtų sužalotas. Nedarbingam dėl ligos asmeniui, nes tik tokios socialinės padėties asmuo ir gali pretenduoti ją gauti, mokamos netekto darbingumo pensijos paskirtis yra iš dalies kompensuoti valstybės iš anksto preziumuojamus materialiuosius praradimus nukentėjusiajam asmeniui. Tokiu būdu atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad nukentėjusiojo nuostolių dėl negautų pajamų suma yra lygi 0 Lt, o jam mokama pensija vis apimtimi viršija nukentėjusiojo patirtą žalą ir apeliantas neprivalo šios pensijos kompensuoti.
Be to, apelianto nuomone, nukentėjusiojo netektas darbingumas tik iš dalies sąlygotas eismo įvykio pasekmių, kadangi iki eismo įvykio nukentėjusysis piktnaudžiavo alkoholiu (ir vien dėl to, apelianto nuomone, E. V. neturėjo realios galimybės įsidarbinti), jis sirgo širdies liga. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš pažymos apie asmens įdarbinimus už 2000-01-01 – 2014-02-28 laikotarpį (b. l. 129) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog E. V. nuo 2002-06-19 iki 2008-11-11 buvo įsidarbinęs skirtingam laikotarpiui 11 (vienuolikoje) įmonių. Nuo 2008-11-11 iki šiol nukentėjusysis niekur nedirba. 2009-03-17 specialisto išvadoje nurodyta, kad „<...> E. V. padarytos muštinės žaizdos pakaušio dešinėje pusėje ir kairėje šlaunyje, galvos smegenų sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas su oro susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, galimai aplinkybės nurodytu laiku, minėto eismo įvykio metu, partrenkus automobiliui“ (b. l. 12). Pirminio darbingumo lygio vertinimo metu (2009-02-04) E. V. buvo nustatytas 40 proc. bazinis darbingumas, pagrindinė diagnozė: centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai (būklė po galvos sm. sumušimo, trauminės subracahnoidinės hemorogijos. Potrauminė nemiga), trauminis subduralinis kraujo išsiliejimas, o gretutinė diagnozė: organinis amnezinis sindromas, nesukeltas alkoholio arba kitų psichoaktyviųjų medžiagų, gaktikaulio lūžis, trauminis pneumotoraksas, krūtinės sumušimas, pilvo priekinės sienos sumušimas (b. l. 51-52). Pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu (2009-07-30) E. V. buvo nustatytas 40 proc. bazinis darbingumas, pagrindinė diagnozė: centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai (ryškus ataksinis s.), nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio, o gretutinė diagnozė: alkoholinė polineuropatija, kitų krūtinės ir dubens kaulų lūžimo padariniai, hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] be (stazinio) širdies [kraujotakos] nepakankamumo (b. l. 47-48). Į bylą apeliantas nepateikė duomenų (CPK 178 straipsnis), kurie patvirtintų, kad E. V. darbingumo lygio vertinimas buvo atliekamas ir anksčiau, t. y. iki 2008-12-09 eismo įvykio. Minėtini rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent po trečiojo asmens, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, sukelto eismo įvykio E. V. tapo tik iš dalies darbingas.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimą palikti nepakeistą.