Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. 2015 m. rugsėjo 16 d. apie 16.30 val. Kaune, J. Gruodžio g. 31, vairuodama transporto priemonę Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmėm visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tokio trapo iš šono, kad eismas būtų saugaus, dėl ko kliudė bei apgadino stovinčią transporto priemonę. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. K. kalta prisipažino. Paaiškino, kad buvo po sūnaus laidotuvių. Išvažinėdama kliudė kitą automobilį, tačiau nepajuto. Eismo įvykyje buvęs vaikinas jai neleido išvažiuoti, kilo konfliktas. Ji ieškojo savininko gretimose įstaigose, vėliau užrašė savo telefono numerį ir užkišo už valytuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai , kad B. K. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas M. S. parodė, kad rado apgadintą automobilį, o įvykio liudytojai buvo padarę nuotraukas. Jie pasakojo, kad vairuotoja agresyviai elgėsi, nors prašė jos palaukti policijos. Liudytojai pasakojo, kad vairuotoja išsukinėjo iš kiemo ir kliudė jų įmonės automobilį. Apgadintas priekinis sparnas, bamperis, ratlankis. Padarytos žalos dydžio nežino, draudimo kompanija laukia teismo proceso pabaigos, tačiau apgadinta beveik nauja 2010 ar 2011 metų automobilis. Vairuotoja privalėjo jausti kontaktą, nes yra braukimo ir lenkimo žymės, mašina buvo atsitrenkusi. Jokio raštelio su informacija nerado, liudytojai neminėjo, kad vairuotoja ieškojo automobilio savininko.

Liudytoja A. V. parodė, kad ji su draugu M. K. važiavo link Laisvės al, paprašė, kad ją paleistų Gruodžio gatvėje. Tuo tarpu apsisukinėjo Opel markės mašina ir išsukdama dešinės pusės priekiniu kampu kliudė kitą automobilį baltos spalvos Seat. Tuomet draugas užstatė automobilį, vairuotoja pro langelį paklausė ar jis važiuos. Tuomet draugas vairuotojai pasakė, kad ji kliudė kitą automobilį, kad pabėgimas iš eismo įvykio vietos yra sunkus nusižengimas. Draugas nufotografavo nukentėjusio automobilio apgadinimus, Opel automobilio kampą. Jie nuvažiavo, tačiau draugas po 5-10 minučių grįžo, vairuotojos nebuvo. Moteris irgi buvusi eismo įvykyje pasakė, kad išvažiavo iš karto. Vairuotoja nepaliko jokio raštelio, apsimetė, kad ieško savininko. Kaltininkė aiškiai suprato, kad padarė eismo įvykį. Draugas M. K. šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje, žada grįžti gruodžio mėnesį.

Pažeidimų faktas ir B. K. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta ir surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais (b. l. 2, 3), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, J. Gruodžio g. 31, bei nurodyti automobilio Seat Altea, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 4), B. K. paaiškinimu (b. l. 5), M. S. paaiškinimu (b. l. 6), A. V. paaiškinimu (b. l. 7), M. K. paaiškinimu (b. l. 8), automobilių fotonuotraukomis, kuriose matomi apgadinimai (b. l. 9-12), transporto priemonės Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad rasti techniniai defektai: priekinis bamperis, išvadoje nurodyta, kad ant automobilio priekinio bamperio dešinės pusės kampo braukimo žymė, apgadinimo aukštis ir pobūdis atitinka apgadinimų aukštį ir pobūdį ant automobilio Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

ATPK 130 str.1d. normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pažymėtina, jog jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-3-2014). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Kartu pažymėtina, kad tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Nagrinėjamojoje byloje akivaizdu, kad B. K. suvokė įvykio aplinkybes. Apie kliudytą ir apgadintą automobilį jai pranešė eismo įvykyje buvę liudytojai M. K., A. V.. Šie asmenys aktyviais veiksmais siekė, kad B. K. pasiliktų eismo įvykio vietoje, paaiškino pasitraukimo pasekmes. B. K. buvo išlipusi iš automobilio, buvo užėjusi į gretimas įstaigas. Be to, kaip matyti iš transporto priemonės Opel Signum techninės apžiūros akto išvados akivaizdžiai matosi, kad mechaniniu būdu pašalinti baltų dažų likučiai (apgadintas automobilis baltos spalvos). Teismas B. K. argumentus apie tai, kad ji paliko raštelį su savo telefono numeriu vertina tik kaip gynybinę versiją, kuri nepagrįsta kitų įrodymų visuma. Liudytojai nurodė, kad po 5-10 minučių grįžę į eismo įvykio vietą, jokio raštelio ant valytuvo nerado. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje B. K. suvokė, kad ji sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdama pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodama.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

B. K. administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi. Jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas turtas. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad B. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam terminui. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str., 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.