Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui V. J. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei I. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu (1-3 b. l.) pareiškė reikalavimą atidalinti jai priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, esančio (duomenus neskelbtini) , įpareigojant atsakovą V. J. išmokėti jai 37605 eurų dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią nuosavybės dalį. Savo reikalavimą ji grindžia tuo, jog 2014-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, jai pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, esančio (duomenus neskelbtini) rajone, o atsakovui V. J. pripažino nuosavybės teisę į kitą ½ dalį šio gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų. Nurodė, jog santykiai tarp jos ir atsakovo yra konfliktiški, jie negali gera valia nusistatyti pastatų naudojimosi tvarkos ir abu jais naudotis. Atsakovas atsisako net įregistruoti statinius VĮ Registrų centras, nors ji atliko jų kadastrinius matavimus ir parengė projektinę dokumentaciją. Naudojimasis bendrąja daline nuosavybe su atsakovu yra neįmanomas ir dėl to, kad namas pritaikytas gyventi vienai šeimai ir todėl atidalinti jį natūra neįmanoma; be to, žemės sklypas po pastatais yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Ji nori, kad jai priklausanti dalis būtų atidalinta pinigais, priteisiant jai iš atsakovo 37 650 eurų kompensaciją už jai tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu (130-133 b.l.) pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką:

Ieškovui (pagal schemą -Naudotojas B)-paskirti naudotis gyvenamojo namo antro aukšto82,04 m² plotu(- projektuojamos patalpos pagal schemos Nr. 2 patalpų eksplikaciją: indeks. B 1- 6.20 kv.m, indeks. B 2-16,92 kv. m., indeks. B 3- 2,41 kv. m., indeks. B 4 ~14,64 kv. m., indeks. B 5- 14,55 kv. m., indeks. B 6-14,67 kv. m., indeks B 7 - 12,65 kv.m.) bei 91,02 m² pagalbinio pastato plotu (-projektuojamos patalpos pagal schemos Nr. 3 patalpų eksplikaciją: indeks. Bl~31,77 kv. m., indeks. B 2- 16,51 kv. m., indeks. B 3-44,75 kv. m;). Ieškovui naudotis antru gyvenamojo namo aukštu įsirengti schemoje Nr. 1 nurodytus laiptus; viso ieškovui paskirti naudotis173,06 m² patalpomis, kas sudaro 1/2 dalį gyvenamojo namo su pagalbiniu pastatu.

Atsakovei(pagal schemą- Naudotojas A)-paskirti naudotis 173,07m² patalpomis, kas sudaro 1/2 dalį gyvenamojo namo su pagalbiniu pastatu t.y., paskirti naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto 143,87m² plotu(- projektuojamos patalpos pagal schemos Nr. 1 patalpų eksplikaciją: indeks. A 1- 4.89 kv.m, indeks. A 2- 9,97 kv. m., indeks. A 3- 19,02kv. m., indeks. A 4 -4,09 kv. m., indeks. A 5- 36,18 kv. m., indeks. A 6-16,42 kv. m., indeks A 7 -4,68 kv.m., A8 - 6,06 kv.m., A9- 41,75 kv. m.)bei 29,20m² pagalbinio pastato plotu (-projektuojamos patalpos pagal schemos Nr.3 patalpų eksplikaciją: indeks.A1-25,48 kv.m., indeks. A2-3,72 kv.m.,). Priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Prašymą atsakovas grindė tuo, kad šalys 2016-01-26 VĮ Registrų centre neįrengtą gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą įregistravo joms nustatytomis po ½ nuosavybės dalimis. Patikslinto priešieškinio pateikimo metu gyvenamasis namas yra 225,91 kv.m. ploto, neįrengtas. Pagalbinis pastatas yra 122,22 kv.m. ploto, taip pat neįrengtas, todėl akivaizdu, jog nustatant naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką ir šalims savarankiškai įsirengiant gyvenimui ir kitam naudojimuisi pritaikytas patalpas, nebus padaryta žala nei statinių paskirčiai, nei šalių nuosavybės teisėms. Statiniai yra pastatyti jam priklausančioje žemėje, tačiau tai ne kliūtis ieškovei nusistatyti reikiamus servitutus ir naudotis savo nuosavybės dalimi. Ieškovė piktnaudžiauja susidariusia situacija, siekdama primesti bendraturčiui savo valią, o jis siekia maksimaliai išnaudoti galimybes su ieškove geranoriškai spręsti abiem šalims aktualius disponavimo jiems priklausančiomis namo ir pagalbinio pastato dalimis klausimus, todėl pateikė MB „Erdvės architektūra“, architekto M. A. parengtą namo ir pagalbinio pastato Pangesų k., naudojimosi tvarkos nustatymo schemą Nr.1, Nr.2, Nr.3, pagal kurią ir prašo nustatyti naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarką.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jis nesutinka mokėti ieškovei kompensacijos, kadangi šis klausimas jau yra išspręstas - teismas jai priteisė ½ dalį statinių natūra, todėl ji kaip šios dalies savininkė gali ja disponuoti, o jam įsigyti jos dalį prievolės nėra. Turimas lėšas jis ketina naudoti savo statinių daliai įsirengti, todėl nesutinka paskirti jas ieškovei kompensacijai mokėti. Paaiškino, kad namas yra tik pastatytas, bet neįrengtas, prie jo esančiuose ūkiniuose pastatuose jis ketina ateityje užsiimti ūkine veikla ir turto valdymas bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį jį tenkina. ½ dalį gali sudaryti tiek pirmas, tiek antras namo aukštas su atitinkama ūkinių pastatų dalimi, jis siūlo ieškovei pasirinkti bet kurią dalį. Duomenų apie namo dalies vertę jis neturi ir dėl kompensacijos dydžio nesiginčija, nes iš principo nesutinka ją mokėti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad 2014-07-09 teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės I. B. ir atsakovo J. J. dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalintas santuokoje įgytas turtas natūra: V. J. asmeninės nuosavybės teise priteista ½ dalis gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, esantys (duomenus neskelbtini) ir kilnojamasis registruotas turtas, o I. B. asmeninės nuosavybės teise priteista ½ dalis gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, esantys (duomenus neskelbtini) (6-16 b.l.). Iš OBER HAUS 2014-03-04 sudarytos konsultacijos dėl galimos turto kainos – gyvenamojo namo su pagalbiniu pastatu ir 1,0827 ha žemės sklypu, adresu (duomenus neskelbtini) nustatyta, kad preliminari gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo pardavimo rinkoje kaina 2014-03-04 galėtų siekti 300000 Lt (17-22 b.l.). Nustatyta, kad 2015-01-28 buvo atlikti kadastriniai matavimai žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenus neskelbtini) r., bylos Nr. (duomenus neskelbtini), registro Nr. (duomenus neskelbtini) (25-34 b.l.). Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad 2015-03-18 buvo išsiųstas ieškovės I. B. pareiškimas su įteikimo pranešimu atsakovui V. J., kad jis per 3 dienas turi duoti sutikimą projekto koregavimui dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenus neskelbtini), tačiau pareiškimas nebuvo įteiktas, nes V. J. laiško neatsiėmė (35 -38 b.l.). Nustatyta, kad atsakovas V. J. įgaliojo ieškovę I. B. atstovauti jį valstybinėse valdžios įstaigose ir organizacijose klausimais, susijusiais su objekto „Vieno buto gyvenamasis namas su garažu, (duomenus neskelbtini)“ statybos užbaigimo dokumentų ir pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių gavimu (66 b.l.). 2015-11-16 ERDVĖS architektūra architektas M. A. (atest.Nr.A1988) preliminariu susitarimu pranešė, jog išnagrinėjus vienbučio gyvenamojo namo (duomenus neskelbtini) projektą, pagal kurį yra gautas statybą leidžiantis dokumentas, įmanoma minėtą namo projektą pritaikyti dviejų šeimų gyvenimui atlikus tam tikrus projekto pakeitimus (67 b.l.). Byloje esanti architekto M. A. MB „Erdvės architektūra“ parengta namo ir pagalbinio pastato - (duomenus neskelbtini)., naudojimosi tvarkos nustatymo schema Nr.1, Nr.2 ir Nr.3, iš kurios matyti V. J. siūlomi atidalijimo būdai ir po kiek kurio statinio ploto pagal kiekvieną iš jų tenka šalims (134-139 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003 m.).

Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnio 1dalis, 4.81 straipsnio 1dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) taip pat reikalauja, sprendžiant dėl atidalijimo bei parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomas atidalijimo variantas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis gyvenamuoju namu su priestatu naudingumo prasme.

Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato-gyvenamojo namo su garažu, adresu (duomenus neskelbtini). Šis santuokoje įgytas turtas tarp sutuoktinių buvo padalintas 2014-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, kiekvienam pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, nenustatant realių dalių. Dabartiniu ieškiniu ieškovė reikalauja atidalinti jai priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, įpareigojant atsakovą išmokėti jai 37650,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią nuosavybės dalį, kadangi dėl konfliktiškų santykių su atsakovu gera valia pastatų naudojimosi ir valdymo tvarkos jie negali išspręsti. Atsakovas nesutiko su tokiu pasiūlytu ieškovės atidalijimo būdu, nurodydamas, kad nekilnojamasis turtas tarp šalių jau yra padalintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl reikia tik nusistatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, be to jis nesutinka mokėti ieškovei kompensacijos, nes namą galimą padalyti be neproporcingos žalos ir pateikė keletą tokio padalijimo variantų priešieškiniu.

Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jai gyvenamasis namas yra nereikalingas, kadangi ji gyvena Kaliningrade ir nežada grįžti gyventi į Lietuvą, nesuteikia jai galimybės prašyti priteisti kompensaciją už atitekusią jai nekilnojamojo turto dalį, neišnaudojus visų galimybių rasti optimaliausią variantą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu su pagalbiniais pastatais tvarkos nustatymo. Ji teismui pateikė reikalavimą, atitinkantį jos vienos interesus, nors gyvendama santuokoje su atsakovu ir kurdama su juo bendrą jungtinę nuosavybę – nekilnojamąjį turtą, jau tada turėjo suprasti ir prisiimti analogišką dalį atsakomybės už šio turto išlaikymą, įrengimą ir disponavimą. Aiškinant Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Šiuo atveju teismo sprendimu tarp šalių jau yra padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir atmestas ieškovės prašymas padalinti jį, priteisiant jai kompensaciją, todėl atsakovui kaip bendraturčiui nesutinkant mokėti ieškovei kompensacijos už jai atitekusią nekilnojamojo turto dalį ( t.y., įsigyti iš jos statinių dalį), ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu su priestatu tvarką pagal architekto M. A. parengtą namo ir pagalbinio pastato naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, pristatytą aukščiau šiame sprendime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 5 d., civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2009 pažymėjo, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.). Todėl būtina vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas yra realus, atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti.

Iš atsakovo pateiktos architekto M. A. MB „Erdvės architektūra“ parengtos namo ir pagalbinio pastato - (duomenus neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo schemos Nr.1, Nr.2 ir Nr.3 matyti, kad pagal šį padalinimą šalims atitenka beveik lygios dalys, ieškovui V. J. paskirta naudotis 173,06 m² patalpomis, kas sudaro 82,04 m² gyvenamojo namo su 91,02 m² ploto pagalbiniu pastatu, o atsakovei I. B. paskirta naudotis 173,07 m² patalpomis, kas sudaro 143,87 m² dalį gyvenamojo namo su 29,20 m² ploto pagalbinio pastato dalimi. Ieškovė ir jos atstovė įrodinėjo, kad atsakovo siūloma naudojimosi tvarka negali būti patvirtinta, nes nukrypsta nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo kiekvienam iš šio turto bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priteista ½ dalis gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais (priestatais). Vertinant kiekvienai šaliai atitenkančią būtent gyvenamojo namo dalį, su tuo būtų galima sutikti, tačiau iš Klaipėdos m. apylinkės teismo sprendime dalintas gyvenamasis namas su priestatais buvo vertinamas kaip visuma ir šalims paskirta po ½ tos visumos, ir atsakovas, neprašydamas jokios kompensacijos, siūlo paskirti ieškovei naudotis didesniąja gyvenamojo namo dalimi, kas niekaip negali būti vertinama kaip jos teisių pažeidimas. Pažymėtina ir statinių dalinimo specifika, dėl kurios dažniausiai neįmanoma nustatyti visiškai lygių dalių ir visuotinai priimta gyvenamąjį namą dalinti aukštais, kas leidžia maksimaliai tokiomis aplinkybėmis užtikrinti bendrasavininkių privatumą bei konfliktų tarp jų tikimybės sumažinimą. Šiuo atveju atsakovas taip ir siūlo dalinti patalpas, minimaliai, tiek kiek reikia patekimui į antrąjį namo aukštą, skiriant antro aukšto naudotojui pirmojo aukšto (atskirą įėjimo ir laiptinės patalpą). Teismo įsitikinimu, atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu su priestatu tvarka yra racionaliausia ir protinga, atitinka teisėtus abiejų šalių interesus ir yra realiai įgyvendinama, atsakovo pateiktas naudojimosi projektas neprieštarauja CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatai, t. y. nepažeidžia nustatytų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kadangi šalims atitenka vienodos nekilnojamojo turto dalys, todėl jos galės naudotis kiekviena savo nekilnojamuoju turtu be trukdymų kitam, o atidalijimas realiomis nekilnojamojo turto dalimis, nei vienai iš šalių šioje byloje nereiškiant tokio reikalavimo, teismo ir nesprendžiamas.

Kai atidalijant ar nustatant naudojimosi bendromis patalpomis tvarką neįmanoma kiekvienai ginčo šaliai skirti visiškai vienodas (pagal vertę ir (arba) dydį) patalpas, spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006-11-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-576/2006), tačiau kadangi šiuo atveju šalims tenka beveik vienodos nekilnojamojo turto dalys (skirtumas tik 0,01 m²), o atsakovas būtent jam prašo skirti mažesnę ir nepatrauklesnę gyvenamojo namo dalį – antrąjį aukštą, neprašydamas iš ieškovės jokios kompensacijos, šis klausimas ir nesprendžiamas.

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovo priešieškinys tenkinamas visiškai, nustatant šalims naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką pagal atsakovo pateiktą architekto M. A. MB „Erdvės architektūra“ parengtą namo ir pagalbinio pastato naudojimosi tvarkos nustatymo schemą Nr.1, Nr.2 ir Nr.3.Atsakovui skiriama jo priešieškiniu prašoma namo dalis, apimanti antrąjį aukštą ir atitinkamą pagalbinių pastatų dalį, o ieškovei, atsisakiusiai išreikšti savo poziciją ir pasirinkti jai geresnę statinių dalį – didesnį plotą turintis pirmasis namo aukštas su pagalbinių pastatų dalimis. Atsakovui skiriama

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK93 str. 1 d.).

Atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad už ieškinio padavimą sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 600,00 Eur už advokato teisinę pagalbą bei 300 Eur UAB „Erdvės architektūra“ sudarytą schemą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas visiškai, yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti jo patirtas aukščiau nurodytas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos CPK 80 str., 88 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti tokią ieškovės I. B. ir atsakovo V. J. naudojimosi nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenus neskelbtini) r., tvarką:

Ieškovei I. B. (pagal schemą- Naudotojas A)- paskirti naudotis 173,07 m² patalpomis, kas sudaro 1/2 dalį gyvenamojo namo su pagalbiniu pastatu t.y., paskirti naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto 143,87 m² plotu (- projektuojamos patalpos pagal schemos Nr. 1 patalpų eksplikaciją: indeks. A 1- 4.89 kv.m, indeks. A 2- 9,97 kv. m., indeks. A 3- 19,02 kv. m., indeks. A 4 - 4,09 kv. m., indeks. A 5- 36,18 kv. m., indeks. A 6-16,42 kv. m., indeks A 7 - 4,68 kv.m., A8 - 6,06 kv.m., A9- 41,75 kv. m.) bei 29,20 m² pagalbinio pastato plotu (-projektuojamos patalpos pagal schemos Nr.3 patalpų eksplikaciją: indeks.A1-25,48 kv.m., indeks. A2-3,72 kv.m.).

A. V. J. (pagal schemą -Naudotojas B)-paskirti naudotis gyvenamojo namo antro aukšto 82,04 m² plotu(- projektuojamos patalpos pagal schemos Nr. 2 patalpų eksplikaciją: indeks. B 1- 6.20 kv.m, indeks. B 2-16,92 kv. m., indeks. B 3- 2,41 kv. m., indeks. B 4 -14,64 kv. m., indeks. B 5- 14,55 kv. m., indeks. B 6-14,67 kv. m., indeks B 7 - 12,65 kv.m.) bei 91,02 m² pagalbinio pastato plotu (-projektuojamos patalpos pagal schemos Nr. 3 patalpų eksplikaciją: indeks. B1-31,77 kv. m., indeks. B 2- 16,51 kv. m., indeks. B 3-44,75 kv. m;). Ieškovui naudotis antru gyvenamojo namo aukštu įsirengti schemoje Nr. 1 nurodytus laiptus; viso ieškovui paskirti naudotis173,06 m² patalpomis, kas sudaro 1/2 dalį gyvenamojo namo su pagalbiniu pastatu.

Priteisti iš ieškovės I. B. 941 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų (41,00 Eur žyminio mokesčio, 600,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 300 Eur už UAB „Erdvės architektūra“ sudarytą schemą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo) atsakovui V. J..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.