- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e1-2725-1131/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15956-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagalbiniu darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 1 metai ir 1 mėnuo laisvės apribojimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2020 m. balandžio 24 d., vakare, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilių girtumas), panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su savo sugyventine R. V. metu, tyčia sudavė pastarajai vieną smūgį į galvos sritį, padarydamas muštinę kaktos žaizdą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. V. sveikatą.
Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, pirmos apklausos metu, parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau teistas, yra dirbantis. (duomenys neskelbtini) metus gyvena kartu su savo sugyventine ir jos pilnamete dukra E. V.. Jie gyvena sugyventinei priklausančiame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su sugyventine jo santykiai yra geri, tačiau pastaroji niekur nedirba ir praktiškai kiekvieną dieną vartoja alkoholį, nuo ko pasidaro neadekvati, pradeda priekaištauti, pavyduliauti, neva jis ateina iš kažkokios meilužės. 2020 m. balandžio 24 d., apie 17.00 val., būdamas blaivus grįžo namo nurodytu adresu. Virtuvėje buvo jo sugyventinė su savo drauge, kurios duomenų nežino. Pastarosios vartojo alkoholį, ant stalo stovėjo alaus ir vyno buteliai, sugyventinė buvo akivaizdžiai neblaivi. Jis tuomet nuėjo į parduotuvę, kur sau nusipirko 200 gramų degtinės ir vieną litrą alaus ir grįžo namo. Namų virtuvėje kartu su sugyventine ir jos drauge vartojo alkoholį. Vėliau, tikslaus laiko nežino, galimai apie 20.00 val., sugyventinė stipriai apsvaigo nuo alkoholio ir atsigulė miegamajame į lovą, ilsėjosi. Jis liko su sugyventinės drauge, vartojo alkoholį, išgėrė savo 200 gramų degtinės. Po 20.00 val. palydėjo sugyventinės draugę iki troleibuso parko, grįžo atgal į namus. Buto durys buvo užrakintos iš vidaus, jis savo raktu atrakino duris ir jas atidarė. Tuo metu pamatė, kaip iš lovos pakilo jo sugyventinė, kuri neišlaikiusi pusiausvyros, savo viršugalviu atsitrenkė į durų staktą, kuri yra 1 m atstumu, ir nukrito ant grindų. Pastarajai pradėjo iš galvos bėgti kraujas. Tuomet padėjo sugyventinei atsikelti ir paguldė ją į lovą. Tada skubiai paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė medikus. Netrukus atvyko medikai, kurie apžiūrėjo jo sugyventinę ir išvežė ją į ligoninę. Jis liko namuose, nuėjo ilsėtis. Vėliau, tą pačią naktį, tikslaus laiko nežino, namo sugrįžo jo sugyventinė, su kuria užėjo ir policijos pareigūnai. Vėliau pareigūnai jį sulaikė, ir uždarė į areštinę. Įvykio metu bute buvo sugyventinės dukra E. V., ji alkoholio nevartojo, buvo savo kambaryje (b. l. 76).
Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, papildomai apklaustas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 24 d., vakare, bute, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas 1.34 promilių girtumas, žodinio konflikto metu, tyčia pastūmė R. V. ir ji atsitrenkė į durų staktą, jai pradėjo bėgti kraujas. Jis bandė jai padėti apsivalyti. Vėliau R. V. išvežė greitosios medicinos darbuotojai. Pirmos apklausos metu, kuri vyko 2020 m. balandžio 25 d., jis neprisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nes buvo labai susijaudinęs, visą naktį praleido areštinėje, buvo pasimetęs, nežinojo ką sakyti, jaudinosi dėl R. V. Jis labai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Jis nenorėjo sukelti R. V. fizinio skausmo. Jis jos atsiprašė. Sutinka ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 88).
Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau sutinka duoti parodymus apie įvykį. Ji kartu su savo sugyventiniu V. M., gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jie gyvena (duomenys neskelbtini) metus, kartu veda bendrą ūkį. Kartu su jais gyvena jos dukra E. V.. Ji šiuo metu niekur nedirba. Jos sugyventinis dirba statybose, įmonės nurodyti negali, nežino. 2020 m. balandžio 24 d., išvakarėse, jie kartu su sugyventiniu namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų, pinigų ir kitų šeiminių aplinkybių. Konflikto metu jos sugyventinis jai sužalojo galvą, ar jis jai trenkė ranka ar kažkokiu daiktu, ji nurodyti negali, nes buvo labai neblaivi. Pati susižaloti negalėjo, ji yra įsitikinusi, kad jai į galvos sritį trenkė jos sugyventinis, kadangi jis prieš ją smurtauja jau nebe pirmą kartą. Ankščiau buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, tada jie susitaikė. Tačiau niekas nepasikeitė, jos sugyventinis ir toliau išgėręs prieš ją smurtauja. Konflikto metu namuose dukros nebuvo, buvo tik dviese. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ji nežino, buvo stipriai neblaivi. Kodėl į įvykio vietą nebuvo iškviesta policija, ji nurodyti negali. Tikslaus įvykio laiko taip pat nurodyti negali. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jai susiuvo žaizdą galvoje, smegenų sutrenkimo nenustatė ir išleido į namus. Ji dėl šio įvykio savo sugyventiniui turi pretenzijų, prašo imtis priemonių (b. l. 12-13).
Nukentėjusioji R. V. papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu V. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butas yra jos, jis čia neregistruotas. 2020 m. balandžio 24 d. išvakarėse jie kartu su sugyventiniu namuose vartojo alkoholinius gėrimus, kokius pasakyti negali. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų, pinigų ir cigarečių. Konflikto metu jos sugyventinis jai sužalojo galvą, ar jis jai trenkė ranka ar kažkokiu daiktu, ji nurodyti negali, nes buvo labai neblaivi. Kokiu momentu ir dėl ko trenkė pasakyti negali, nes neatsimena tiek dėl girtumo, tiek dėl patirtos traumos. Ji patyrė didelį fizinį skausmą, jai liko didelis randas dešinėje pusėje, kuris prasideda nuo dešino smilkinio ir eina link galvos centro, kurį dabar tenka slėpti po plaukais. Randas liks visą likusį gyvenimą, iki dabar kartais jaučia nejautrą jį palietus. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis prieš ją smurtauja, tačiau tai buvo pirmas kartais, kai jai teko kreiptis pagalbos į medikus po jo agresijos išpuolio (b. l. 31).
Nukentėjusioji R. V. papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 24 d. gyveno kartu su V. M.. Tą vakarą vartojo alkoholį. Pirmą kartą kvietė policiją dėl to, kad jie susipyko, o ji norėjo, kad jis išeitų. Jie iki šiol gyvena kartu, jokių pykčių, konfliktų iki 2020 m. rugsėjo 22 d. nebuvo. Pretenzijų V. M. neturi (b. l. 34).
Liudytoju apklaustas D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 25 d. po vidurnakčio, apie 00.30 val., vykdant darbines pareigas, su kolega T. B. vyko į iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą ir užėjus į butą, pamatė moterį, kuri vonios kambaryje plovėsi veidą. Iš karto pastebėjo jos kaktoje esančią žaizdą, kraujas jau buvo pradėjęs krešėti. Jis sutvarstė žaizdą ir paaiškino moteriai, kad teks vykti į ligoninę. Iš pradžių ji nenorėjo važiuoti su jais, ieškojo savo telefono, cigarečių. Vėliau iš kito kambario išėjo vyras, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, kaip ir sužeista moteris. Jis elgėsi ramiai, padėjo jai susirasti reikalingus daiktus ir kalbino ją vykti su jais. Kambarys buvo netvarkingas, prie kambario įėjimo, prie staktos ant žemės, matėsi kraujo dėmės. Ar ant pačios staktos buvo kraujo, patikslinti negali, kadangi neatsimena. Tačiau jo nuomone, moteris tikrai trenkėsi į staktą, kadangi durų stakta buvo labai kieta ir tikrai galėjo jai pramušti kaktą (b. l. 38).
Liudytoju apklaustas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 25 d., patruliuojant kartu su M. S., iš Operatyvaus valdymo padalinio budėtojo gavo pranešimą, kad pas pranešėją bute (duomenys neskelbtini) miega sugyventinis, kuris yra nepageidaujamas. Nuvykus minėtu adresu pasitiko R. V., kurios galva buvo apibintuota. Ji paaiškino, kad ją sumušė jos sugyventinis, ką tiksliai ji sakė, pasakyti negali. Tiek R. V., tiek jos sugyventinis V. M. buvo akivaizdžiai neblaivūs. Vėliau iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą, sulaikyti V. M.. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo netvarka (b. l. 42).
Iš 2020 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo name, pirmame aukšte. Užėjus į butą, patenkama į mažą koridorių, kurio kairėje pusėje yra fotelis, tiesiai už medinės pertvaros kambarys, kuriame iš kairės pusės matoma lova. Ant lovos guli baltos spalvos sportinė striukė su užtrauktuku, ant kurios matosi rudos spalvos, galimai kraujo dėmės. Striukė paimta ir pridėta prie apžiūros protokolo. Kambario dešinėje stovi stalas, prie sienos spinta. Kambarys netvarkingas, apleistas. Buto apžiūros metu kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta (b. l. 6-7).
Iš 2020 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta baltos spalvos sportinė striukė su užtrauktuku, kuri yra supakuota į rudą voką. Baltos spalvos sportinė striukė su užtrauktuku buvo paimta 2020 m. balandžio 25 d. 03.28 val. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini). Striuke rasta kambaryje ant lovos. Apžiūrimos striukės dešinėje pusėje, priekyje, yra tamsiai mėlynos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ firmos logotipas. Baltos spalvos sportinė striukė segama priekyje esančiu užtrauktuku. Striukės priekyje ant kairės rankovės, nuo alkūnės iki riešo, yra didelės rudos spalvos dėmės. Taip pat rudos spalvos dėmės matomos ir ant striukės priekio, kairės pusės apykaklės. Apžiūrimos striukės nugaroje, kairėje pusėje ties alkūne, matomos didelės rudos spalvos dėmės. Daug pavienių nedidelių rudos spalvos dėmių yra ant visos apžiūrimos striukės (b. l. 44-45).
Iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 24 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pacientės R. V. kaktos srityje matoma apie 8 cm lenkta žiojėjanti, kraujuojanti, muštinė žaizda (b. l. 20-21).
Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas J. M. P., atsakydamas į klausimą, ar nustatyta muštinė kaktos žaizda, būdinga savęs žalojimui, nukritimui ar smūgių sudavimui, paaiškino, kad R. V. 2020 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta muštinė kaktos žaizda, kuri atsižvelgiant į jos lokalizaciją ir pobūdį, kaip nurodyta 2020 m. gegužės 27 d. apžiūros protokole, galėjo būti padaryta kietu, kontakto vietoje briauną turinčiu daiktu (b. l. 25-26).
Iš 2020 m. gegužės 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., susipažinęs su medicinos dokumentų išrašu/siuntimu Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad R. V. nustatyta muštinė kaktos žaizda, kuri galėjo būti padaryta kietu, kontakto vietoje briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus sveikatos masto sutrikdymą (b. l. 22).
Iš alkoholio kiekio matuoklio 2020 m. balandžio 25 d. kvito matyti, kad V. M. 02.57 val. nustatytas 1.34 promilių girtumas (b. l. 92).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.34 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu su savo sugyventine R. V., tyčia sudavė pastarajai vieną smūgį į galvos sritį, padarydamas muštinę kaktos žaizdą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. V. sveikatą.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad 2020 m. balandžio 24 d., vakare, bute, kuriame gyvena kartu su R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia pastūmė R. V. ir ji atsitrenkė į durų staktą (b. l. 88). Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad V. M. smurtavo prieš ją, todėl patyrė fizinį skausmą, sugyventinis jai sužalojo galvą (b. l. 12-13, 31, 34). Iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 24 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. LA (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pacientės R. V. kaktos srityje matoma apie 8 cm lenkta žiojėjanti, kraujuojanti, muštinė žaizda (b. l. 20-21). Iš 2020 m. gegužės 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniau skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., susipažinęs su medicinos dokumentų išrašu/siuntimu Nr. LA (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad R. V., nustatyta muštinė kaktos žaizda, kuri galėjo būti padaryta kietu, kontakto vietoje briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus sveikatos masto sutrikdymą (b. l. 22). Minėtas įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojų D. Ž. ir M. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 38, 42). V. M. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir 2020 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (b. l. 6-7), 2020 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys (b. l. 44-45) ir 2020 m. liepos 15 d. specialisto paaiškinimų protokolo duomenys (b. l. 25-26).
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad V. M. 2020 m. balandžio 24 d., vakare, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilių girtumas), panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su savo sugyventine R. V. metu, tyčia sudavė pastarajai vieną smūgį į galvos sritį, padarydamas muštinę kaktos žaizdą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. V. sveikatą. Kaltinamojo V. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, jog nukentėjusioji R. V. informuota apie priimtą procesinį sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta (b. l. 118-119). Byloje buvo pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2020 m. rugsėjo 19 d. civilinis ieškinys dėl 48,51 eurų R. V. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 58-62). Pažymėtina, kad gautas kasos kvitas dėl R. V. gydymo išlaidų apmokėjimo (b. l. 66).
Atsižvelgiant į tai, prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad teismo baudžiamojo įsakymo priimti per įstatyme nustatytą terminą (BPK 420 straipsnis) teismas neturėjo galimybės, nes teisme iki minėto termino pabaigos nebuvo gautas pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedas – popierinė byla. Pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo buvo nurodomi duomenys, kurie nebuvo prisegti el. byloje (kvitas dėl žalos atlyginimo), tačiau jie buvo būtini sprendimui dėl teismo baudžiamojo įsakymo priimti. Dėl to, 2020 m. spalio 12 d. teisme gavus ir 14.30 val. teisėjai perdavus popierinę bylą, šis teismo baudžiamasis įsakymas priimamas 2020 m. spalio 13 d.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 112-113).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. M. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. M. nusikalto konflikto su savo sugyventine metu, sukėlęs jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės sveikatai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad minėtą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka (b. l. 99-108). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 25 d. 02.00 val. iki 2020 m. balandžio 25 d. 16.49 val. (b. l. 70, 81). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos striukė, paimta 2020 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros metu, perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, sunaikintina (b. l. 49).
Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti galutinę – 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką – vieną dieną, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
V. M. paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos striukę, paimtą 2020 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros metu, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, sunaikinti.
Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.