Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei V. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. R. nurodė, kad 1990 m. liepos 9 d. įsidarbino į „Aušros“ kooperatyvą ir dirbo iki 1991 m. balandžio 3 d., tą dieną atsiskaitė iš darbo. S. S. padarė įrašus darbo knygelėje, uždėjo antspaudą, pasirašė tačiau nieko daugiau neįrašė. Pirmą kartą kooperatyve dirbo, nežinojo koks turi būti įrašas darbo knygelėje, kad viskas būtų gerai. Kadangi, nėra įsakymo numerio darbo knygelėje, dėl šios priežasties neįskaitomas 9 mėnesių laikotarpis į darbo stažą, dirbtas kooperatyve. Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas, kad būtų įskaičiuotas darbo stažas dirbtas kooperatyve „Aušra“ ir turėtų teisę gauti didesnę socialinę pensijos išmoką. Ji kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės archyvą, tačiau nėra jokių duomenų apie kooperatyvą „Aušra“, yra tik duomenys apie kooperatyvo persiregistravimą. Duomenų apie kooperatyvo „Aušra“ likvidavimą taip pat neturi. Prieš įsidarbindama į kooperatyvą dirbo Alytaus buitiniu gyventojų aptarnavimo kombinate, darželyje dirbo kiemsarge bei buvo vaiko priežiūros atostogose nuo 1989 rugsėjo 23 d. iki 1990 liepos 9 d. Jos dukros gimusios 1986 metais ir 1988 metais. Gautos pajamos dirbtu laikotarpiu kooperatyve apskaičiuojant socialinės pensijos išmoką nėra svarbios, svarbus yra darbo stažas. Kooperatyve kolektyvas buvo nedidelis, penkios moterys, sekretorė ir pats direktorius S. S.. Prieš jai pradedant dirbti kooperatyve „Aušra“, jis nesenai buvo susikūręs. Kooperatyvas „Aušra“ užsiėmė siuvimo veikla, kooperatyvo vadovas buvo S. S.. Ji buvo technologė sukirpdavo medžiagas, o kitos moterys siūdavo, rūbai, kuriuos siūdavo buvo nespecifiniai – striukės, suknelės arba rūbai pagal individualius užsakymus. Dirbti į kooperatyvą pasikvietė vadovas, o pačių darbuotojų dirbusių prieš jai ateinant nepažinojo. Susitarė žodžiu dėl darbo sąlygų, atlyginimo. Tačiau prieš pradedant dirbti kooperatyve rašė tik prašymą priimti į darbą, tačiau nepasirašė jokios darbo sutarties. Išeinant iš darbo parašė prašymą atleisti iš darbo, tačiau nebuvo jokių papildomų dokumentų ir veiksmų, apart darbo knygutėje minėtų pasirašytų duomenų.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė V. J., nurodė, kad darbo knygelėje yra tik priėmimo data ir atleidimo data į darbą. Nėra pagrindžiančio dokumento – įsakymo, o knygelėje nėra nurodyto jokio numerio. Jiems kilo abejonių dėl darbo knygelėje padarytų įrašų, dėl to kreipėsi į archyvą, tačiau dokumentų apie kooperatyvą „Aušra“ nepavyko gauti. Nėra pačių pirminių dokumentų - įsakymo, todėl nebuvo įskaičiuotas 9 mėnesių stažas. Vienintelis būdas išsiaiškinti – liudininkų parodymai. Prašė archyvo konkrečių dokumentų pagal datą apie kooperatyvą „Aušra“, tačiau jeigu nėra apskritai kooperatyvo „Aušros“ dokumentų, tada nėra įrodančių dokumentų. Šis 9 mėnesių laikotarpis pareiškėjai reikšmingas individualios pensijos apskaičiavimui. Sutinka, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M., nurodė, kad kartu su pareiškėja dirbo buitinių paslaugų kooperatyve „Aušra“, vadovas buvo Skripkiūnas. Ji įsidarbino 1990 m. rugpjūčio 1 d., išėjo 1991 m. rugsėjo 6 d. Jos darbo knygelėje padarytas įrašas, lygiai toks pats kaip pareiškėjos. Kartu su pareiškėja dirbo, gaudavo atlyginimą. Ji dirbo siuvėja, pareiškėja dirbo technologe – apmokė kaip siūti. Pareiškėja išėjo ankščiau iš kooperatyvo „Aušra“ nei ji. Visi darbuotojai išėjo dėl kooperatyvo „Aušra“ vadovo, kuris mokėjo mažą atlyginimą. Ji išėjo į kitą įmonę ir nebesidomėjo įmonės likimu. Išeinant iš darbo rašė prašymą atleisti iš darbo nuo konkrečios datos, kai sutarė kad išleidžia, atsinešė knygelę direktorius surašė, kad atleidžia t. y. uždėjo antspaudą ir pasirašė. Kai buvo paprasta darbuoja, nematė priimtų vadovo įsakymų, nedirbo administracinių darbų, tai buvo jai pirma darbovietė, todėl nežinojo niuansų kaip kas turi būti. Kartu su ja, buvo penkios darbuotojos, pareiškėja jas visas apmokydavo, prižiūrėdavo, o ji su kolegėmis siūdavo. Apie kitus darbuotojus dirbusius kooperatyve „Aušra“ neturėjo informacijos, žinojo, kad be jų dar dirba sekretorė. Darbo specifika buvo tokia, kad daugiau siūdavo vienodus užsakymus, buvo ir individualių užsakymų. Nepamena kaip rado šį darbą, ar laikraštyje ar per pažįstamą. Neatsimena ar išeidama iš darbo pasirašė dokumentą, negali tiksliai pasakyti, bet išeidama lyg pasirašė knygoje. Jai tai buvo pirma darbovietė, buvo svarbu išgyventi, nesidomėjo kaip priėmė į darbą, kokie dokumentai buvo. Alga buvo mokama grynaisiais pinigais, buvo duodama pasirašyti kvitukai. Negali pasakyti tiksliai kaip prieš ateidama į darbą susitarė dėl sąlygų, atlyginimų, nes praėjo daug metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų negali arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tuos, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja turi teisę kreiptis dėl darbo laiko juridinio fakto nustatymo, nes negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, nes nuo juridinių faktų priklauso pareiškėjos gautinos pensijos dydis.

Iš byloje esančių duomenų – J. R. darbo knygelės matyti, kad pareiškėja 1990 m. liepos 9 d. buvo priimta į Alytaus buitinių paslaugų kooperatyvą „Aušra“ vyresniąja technologe, 1991 m. balandžio 3 d. padarytas įrašas, kad ji atleista iš darbo pačiai prašant. Šie įrašai patvirtinti įmonės spaudu „Buitinių paslaugų kooperatyvas Aušra“. Taip pat iš darbo knygelės matyti, kad pareiškėja prieš dirbdama kooperatyve „Aušra“ dirbo darželyje nuo 1987 m. lapkričio 2 d. iki 1989 m. rugsėjo 23 d., šie įrašai turi pagrindžiančius duomenis – įsakymų numerius. Pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dirbo darželyje, buvo vaiko priežiūros atostogose ir po to įsidarbino į kooperatyvą „Aušra“, darbo sąlygas aptarė žodžiu, rašė tik prašymą priimti į darbą. Išeinant iš darbo, įmonės vadovas padarė tik įrašus, esančius knygelėje. Liudytoja A. M. patvirtino pareiškėjos nurodytus faktus, pas pačią liudytoją darbo knygelėje yra tokie patys įrašai kaip pas pareiškėją, liudytojos paaiškinimai neprieštaringi tarpusavyje bei pareiškėjos paaiškinimams, teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo.

Iš Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo pažymos matyti, kad 1990 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 60, nuspręsta registruoti buitinių paslaugų kooperatyvo „Aušra“ prie buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato įstatus. 1991 m. sausio 8 d. Alytaus miesto mero potvarkiu Nr. 8, nuspręsta buitinių paslaugų kooperatyvą „Aušra“ perregistruoti į individualią S. S. gamybinę – komercinę firmą. Alytaus miesto savivaldybės administracijos vidaus administravimo skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad Alytaus buitinių paslaugų kooperatyvo „Aušra“ dokumentai saugoti į Alytaus miesto savivaldybės archyvą neperduoti, o S. S. gamybinės – komercinės firmos dokumentai perduoti į archyvą saugoti nuo 1991 m. liepos mėnesio. Kauno skyrius atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškėjos darbą Alytaus buitinių paslaugų kooperatyve „Aušra“ laikotarpiu nuo 1990 m. liepos 9 d. iki 1991 m. balandžio 3 d.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nėra likę pagrindžiančių duomenų apie pareiškėjos dirbtą laikotarpį Alytaus buitinių paslaugų kooperatyve „Aušra“ ir yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. R. nuo 1990 m. liepos 9 d. iki 1991 m. balandžio 3 d. dirbo Alytaus buitinių paslaugų kooperatyve „Aušra“. Juridinis faktas nustatomas dėl darbo laiko įskaitymo į Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, reikšmingą apskaičiuojant ir mokant Valstybinę socialinio draudimo pensiją.

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1990 m. liepos 9 d. iki 1991 m. balandžio 3 d. Alytaus buitinių paslaugų kooperatyve „Aušra“.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl darbo laiko įskaitymo į Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, reikšmingą apskaičiuojant ir mokant Valstybinę socialinio draudimo pensiją.

Priteisti iš pareiškėjos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.