Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-25 · Civilinė byla Nr. 2S-382-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-25
Bylos Nr.
2S-382-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05548-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič, Loreta Lipnickienė
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
A. R., J. D.
Trečiasis asmuo
S. B.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-382-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05548-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos 103.4.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Henrichas Jaglinskis,kolegijos teisėjos Jadvyga Mardosevič ir Loreta Lipnickienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties, kuria ieškovo V. R. ieškinys atsakovams A. R., J. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo – S. B., laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. R. 2010-08-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovui priteisti žemės sklypo, namo, pastatą-ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovo už jam tenkančią turto dalį priteisti atsakovui 20193,70 Lt dydžio kompensaciją, taikyti tarpusavio priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą ir iš atsakovo ieškovui priteisti 27656,30 Lt dydžio kompensaciją, iš ieškovo už jam tenkančią turto dalį priteisti atsakovei J. D. 20193,70 Lt piniginę kompensaciją

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminan iki 2010-10-03 pašalinti ieškinio trūkumus: patikslinti ieškinio pagrindą, pateikti nustatyta tvarka parengtą turto atidalinimo planą, iš kurio būtų matyti ieškovui ir S. B. asmeninėn nuosavybėn tenkančios turto dalys, ieškinyje atsakove nurodyti S. B., papildomai sumokėti 399 Lt žyminio mokestį.

Vykdydamas teismo nutartį ieškovas V. R. 2010-09-23 padavė teismui raštą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, kuriame patikslino savo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, jog ieškovas nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, ieškovas nesugebėjo aiškiai suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Teismas pažymėjo, jog ieškovas reiškia reikalavimą dėl turto atidalijimo, tačiau iš ieškovo pareiškimo dėl trūkumų pašalinimo galima suprasti, jog ieškovas reiškia kitokį ieškinį, t.y. prašo priteisti iš atsakovų idealiąsias turto dalis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrindė savo reikalavimo, t.y. nenurodė, dėl kokių aplinkybių atsakovams priklausantis turtas turi būti priteistas ieškovui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. R. prašo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad CK 4.80 straipsnis numato atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ne tik natūra, bet ir kompensuojant pinigais. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensuojant vienam ar keliems bendraturčiams pinigais (kompensaciniu būdu) ir yra vieno ar kelių bendraturčių turimų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje (idealiųjų dalių) perėjimas kitam bendraturčiui, kai pastarasis už savo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėjimą išmoką atitinkamą piniginę kompensaciją ir tokio atidalijimo būtent siekia ieškovas. Ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jam atsakovų turimas nuosavybės dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių S.Batoro g. 8, Vilniuje, kompensuojant atsakovams pinigais. Ieškovas nurodė, jog savo reikalavimą grindžia CK 4.80 straipsniu ir kitomis normomis, pateikė argumentus, kodėl siekia tokio atidalijimo, t.y. aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, kuris atitinka ieškinio dalyką.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2010-09-03 nutartyje konstatavo, jog ieškovo V. R. ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neatitinka būtent šių reikalavimų. Ieškovas, vykdydamas šią nutartį, 2010-09-23 pateikė raštą dėl trūkumų pašalinimo, laikydamas, kad trūkumus pašalino. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas V. R. ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, jog nustatytu terminu ieškovas visų nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, ieškovas nesugebėjo aiškiai suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Teismas pažymėjo, jog ieškovas reiškia reikalavimą dėl turto atidalijimo, tačiau iš ieškovo pareiškimo dėl trūkumų pašalinimo galima suprasti, jog ieškovas reiškia kitokį ieškinį, t.y. prašo priteisti iš atsakovų idealiąsias turto dalis. Apeliantas (ieškovas) V. R. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, kad nutartis yra nepagrįsta, nes aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, nurodė teisingas teisės normas. Teisėjų kolegija apeliantui iš esmės pritaria.

Kaip matyti iš V. R. ieškinio reikalavimų, jis prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovui priteisti dalį žemės sklypo, namo, ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovo už jam tenkančią turto dalį priteisti atsakovui 20193,70 Lt dydžio kompensaciją, taikyti tarpusavio priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą ir iš atsakovo ieškovui priteisti 27656,30 Lt dydžio kompensaciją, iš ieškovo už jam tenkančią turto dalį priteisti atsakovei J. D. 20193,70 Lt piniginę kompensaciją. 2010-09-17 rašte dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovas patikslino, nurodydamas, jog ieškovo prašymas atidalyti jo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės yra grindžiamas iš CK 4.80 straipsnio 1 dalies kylančia kiekvieno bendraturčio subjektine teise ir neprašo priteisti jam realios konkrečios turto, esančio (duomenys neskelbtini)dalies ir prašo jam priteisti atsakovams priklausančias idealiąsias dalis bei pažymėjo, jog nesiekia, kad kokiu nors būdu pasibaigtų ieškovo ir trečiojo asmens S. B. bendroji nuosavybė. Taigi tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir jo papildyme ieškovas nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė atitinkamus įrodymus. Dėl to ieškovo reikalavimas yra pakankamai aiškus ir jo pagrindu gali būti pradėtas teisminis procesas.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu. CPK 228 straipsnis numato teismo teisę skirti parengiamąjį posėdį, tikslu išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti reikalavimų turinį (CPK 228 str., 230 str.). Be to, nors teismas tokio pobūdžio bylose ir nėra aktyvus, tačiau, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.) savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti ieškovo ieškinio, remdamasis vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovo V. R. ieškinį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo ir pagrįsto pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra juridiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškovo V. R. ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl V. R. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovo prašymas perduoti bylą iš esmės nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui teisėjų kolegijos nesprendžiamas, nes pagal CPK 35 straipsnį tokia teisė jai nesuteikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir V. R. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičLoreta Lipnickienė